Suprasti akimirksniu
  • Tinkamai susiplanavus atostogas galima išvengti papildomų finansinių praradimų
  • Geriausi atostogų mėnesiai 2025 metais: kai kuriais atvejais gaunamas užmokestis ženkliai išauga
  • Atostogaujant nepalankiausiais mėnesiais galima prarasti dalį užmokesčio
  • Kai kurie darbuotojai turi pirmenybę pasirinkti atostogų laiką
Šaltiniai
Atostogos 2025 metais
Pasirodo, jog atostogų laiką verta rinktis atsižvelgiant ne tik į geriausias oro sąlygas. Chen Mizrach/Unsplash nuotrauka

Tinkamai susiplanavus atostogas galima išvengti papildomų finansinių praradimų

Planuojate atostogas 2025-aisiais? Laikas apsispręsti, kada atostogauti, kad ne tik pailsėtumėte, bet ir gautumėte didesnę finansinę naudą. Atostogų planavimas reikalauja ne tik tinkamo laiko parinkimo, bet ir atsižvelgimo į jūsų darbo užmokesčio struktūrą bei Darbo kodekso reikalavimus. Tinkamai pasirinktas laikas gali padėti gauti didesnius atostoginius bei išvengti papildomų finansinių praradimų.

Kaip praneša Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2025-aisiais metais kai kurie mėnesiai yra palankesni atostogoms nei kiti, nes galima gauti didesnius atostoginius. O tarp nepalankiausių mėnesių atsidūrė ir vienas vasaros mėnuo[1].

Tad ką reikia įsidėmėti ir suprasti, prieš planuojant atostogas?

Geriausi atostogų mėnesiai 2025 metais: kai kuriais atvejais gaunamas užmokestis ženkliai išauga

Geriausi mėnesiai atostogoms yra sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. Juan Rojas/Unsplash nuotrauka
Geriausi mėnesiai atostogoms yra sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. Juan Rojas/Unsplash nuotrauka

2025-aisiais metais palankiausi atostogų mėnesiai yra sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. Tuo tarpu birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis laikomi finansiškai nepalankiais mėnesiais atostogoms. Kodėl? Viskas priklauso nuo darbo dienų skaičiaus per paskutinius tris mėnesius prieš atostogas.

Sausis yra vienas iš geriausių mėnesių atostogoms. Po šventinio laikotarpio daugelis grįžta į darbą, todėl atostogų paklausa yra mažesnė, o kelionių kainos dažnai būna mažesnės. Be to, finansiškai tai naudingas pasirinkimas tiems, kurių alga per pastaruosius tris mėnesius nebuvo sumažinta dėl priedų ar kitų išmokų nebuvimo.

Pavyzdžiui, jei darbo užmokestis siekia 1800 eurų „ant popieriaus“ ir atostogaujama 10 dienų, sausį skirtumas tarp darbo užmokesčio sutartyje ir paskaičiuoto užmokesčio sieks 52,79 euro. O tai reiškia, jog darbo užmokesčio suma su atostoginiais sudarys 1852,79 euro[2].
Jei būtų atostogaujama net 20 dienų, atlyginimo suma su atostoginiais siektų 1976,72 euro.

Liepa – klasikinis vasaros atostogų metas, kai daugelis nori pailsėti. Nors turistų srautai didesni, atostoginiai šį mėnesį gali būti didesni, nes paskutiniai trys mėnesiai – balandis, gegužė ir birželis – būna su daugiau darbo dienų. Dėl to vidutinis darbo dienos įkainis tampa mažesnis, o atostoginiai – didesni.

Rugsėjis ir spalis – rudens laikotarpis, kai kelionių kainos mažėja, tačiau atostoginių dydis išlieka palankus. Rugsėjo ir spalio atostogos gali būti naudingos tiems, kurie nori išvengti vasaros karščio bei didelio turistų srauto, bet drauge gauti didesnius atostoginių pinigus.

Jei konkrečiau, 1800 eurų „ant popieriaus“ gaunantis asmuo gali tikėtis, kad liepą darbo užmokestis kartu su atostoginiais siektų 1888,36 euro, rugsėjį – 1838,96 euro, spalį – 1848,16 euro.

Atostogaujant nepalankiausiais mėnesiais galima prarasti dalį užmokesčio

Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų mėnesių atlyginimą. Mike Cox/Unsplash nuotrauka
Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų mėnesių atlyginimą. Mike Cox/Unsplash nuotrauka

Atostoginių skaičiavimo principas Lietuvoje yra ganėtinai sudėtingas. Tačiau svarbu įsidėmėti, jog kuo daugiau darbo dienų yra per mėnesį, tuo darbo dienos įkainis tampa „pigesnis. Tad jei tris mėnesius prieš atostogas darbo dienų buvo daugiau, tuomet labiau apsimoka eiti atostogų, nes gaunama daugiau atostoginių.

Tačiau, jei jūsų atlyginimą sudaro kintami priedai, premijos ar kitokios išmokos, atostogų planavimas tampa sudėtingesnis, nes tai keičia skaičiavimo struktūrą.

Svarbu žinoti, kad atostoginiai skaičiuojami pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Pavyzdžiui, jei atostogaujate 2025 m. balandį, jūsų atostoginiai bus apskaičiuojami pagal 2025 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių darbo užmokestį.

Tad kodėl birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis laikomi finansiškai nepalankiais mėnesiais atostogoms?

Rugpjūtis – nepalankiausias vasaros mėnuo atostogoms. Darbuotojas, kurio alga siekia 1800 eurų „ant popieriaus“ ir nusprendžia išeiti į 10 darbo dienų trukmės atostogas būtent rugpjūtį, gautų tik 1743,75 eurų. Tai reiškia, kad prarastų 56,25 euro. Jei atostogos truktų 20 dienų, netektis būtų dar didesnė – 138,46 euro.

Birželį būtų paskaičiuota 1770,97 euro siekianti suma, o lapkritį arba gruodį – 1730,77 euro.

Jeigu atostogaujama net 20 dienų, prarandamų pinigų dalis būtų dar didesnė. Pavyzdžiui, lapkritį ir gruodį darbo užmokestis su atostoginiais siektų tik 1661,54 euro. O tai reiškia, kad būtų prarandama net 138,46 euro.

Kai kurie darbuotojai turi pirmenybę pasirinkti atostogų laiką

Kai kurie darbuotojai turi pirmumo teisę į atostogas. Jayanth Muppaneni/Unsplash nuotrauka
Kai kurie darbuotojai turi pirmumo teisę į atostogas. Jayanth Muppaneni/Unsplash nuotrauka

Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) aiškiai reglamentuoja darbuotojų teisę į kasmetines atostogas. Jame nurodytos pagrindinės taisyklės, kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojai gali pasiimti norimas atostogas.

Pagrindinė taisyklė – kiekvienas darbuotojas, dirbantis 5 dienas per savaitę, turi teisę į ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per metus. Jei darbo savaitė yra 6 dienos, tada darbuotojui priklauso 24 darbo dienų atostogos.

Šios atostogos gali būti skaidomos į dalis, tačiau bent viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad darbuotojas turėtų galimybę kokybiškai pailsėti ir atgauti darbingumą.

Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką teikiama nėščioms darbuotojoms, tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, bei darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų ar vaiką iki 14 metų, ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Taip pat pirmenybės teisę turi darbuotojai, kurie per praėjusius metus išnaudojo mažiau nei 10 atostogų dienų arba turi nepanaudotų atostogų už praėjusius metus. Mažose įmonėse (iki 10 darbuotojų) atostogų laikas derinamas darbuotojo ir darbdavio susitarimu, tačiau pirmenybės teisės išlieka tos pačios.

Svarbu pažymėti, kad darbdavys privalo suteikti atostogas tam tikroms darbuotojų grupėms be jokių kliūčių:

  • nėščios darbuotojos turi teisę pasinaudoti atostogomis prieš gimdymo atostogas arba po jų,
  • tėvai gali pasinaudoti atostogomis, kol jų vaiko motina yra nėštumo ir gimdymo atostogose,
  • mokiniai ir studentai, kurie dirba ir mokosi tuo pačiu metu, turi teisę derinti atostogas su baigiamųjų darbų gynimo, egzaminų sesijos ar konsultacijų laikotarpiu,
  • darbuotojai, slaugantys šeimos narius ar sergantys lėtinėmis ligomis, priklausomai nuo sveikatos priežiūros įstaigų rekomendacijų, turi teisę pasirinkti atostogų laiką.

O svarbiausia yra įsidėmėti, jog planuojant 2025 metų atostogas reikia įvertinti ne tik poilsio poreikį, bet ir finansinę naudą. Kaip jau minėta, įprastu atveju sausis, liepa, rugsėjis ir spalis – palankiausi mėnesiai atostogoms, o birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis – nepalankiausi. O jeigu neišnaudosite sukauptų atostogų per tam tikrą laikotarpį, jas tiesiog prarasite.

Jei visgi nesate tikri, kada geriausia atostogauti, pasitarkite su savo įmonės buhalteriu ar personalo specialistu. Jie galės padėti apskaičiuoti, kaip jūsų priedai, premijos ar kiti asmeniniai niuansai gali paveikti atostoginių dydį.

avatar
Raimonda Jonaitienė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Įrašas socialiniame tinkle Facebook