Suprasti akimirksniu
  • Bendruomenė rūpinasi baltiškų tradicijų tąsa, palaiko tvarumo idėjas
  • Per Jonines vyksta baltiškos apeigos
  • Įkūrė bendruomeninį vaikų darželį
Šaltiniai
Brigita
Utenos rajone, Joneliškio kaime, veikiančios bendruomenės atstovė Brigita Mosiejauskė teigia, kad bendruomenėje itin rūpinamasi baltiškų tradicijų tąsa. Brigitos Mosiejauskės facebook paskyros nuotrauka

Bendruomenė rūpinasi baltiškų tradicijų tąsa, palaiko tvarumo idėjas

Šalia Utenos esančiame Joneliškio kaime susibūrusi bendruomenė į pasaulį žiūri kitokiu žvilgsniu nei didžioji dalis visuomenės. Čia rengiamos etninės šventės, puoselėjamos baltiškos tradicijos, organizuojamos tvarumo idėjomis paremtos edukacijos, o vaikus stengiamasi auginti laisvais ir laimingais žmonėmis.

Joneliškio bendruomenės atstovė, jauna ūkininkė ir trijų vaikų mama Brigita Mosiejauskė sako, kad bendruomenė buria daug jaunų šeimų, turinčių mažus vaikus, todėl jų užimtumas ir visapusiškas ugdymas yra vienas iš svarbiausių bendruomenės uždavinių.

„Norime auginti laisvus, smalsius ir laimingus vaikus“, – tikino pašnekovė.

B. Mosiejauskės tėtis Leonardas Rinkevičius Utenoje daugeliui pažįstamas kaip žirgininkas, ir nors veiklų turi begalę, nė vienos iš jų nevadina darbu. Pašnekovas sako, kad kiekvienas žmogus turi darbo tiek, kiek jo prisiima.

„Man patinka vieną dieną būti ūkininku, kitą lektoriumi, dar kitą žirgininku“, – apie gyvenime atliekamus vaidmenis kalbėjo vyras.

Ieškodamas to, kas jam gyvenime svarbu, vyras, kaip pats sakė, atrado tris dalykus – savanorystę, saviugdą ir saviveiklą.

Leonardas Rinkevičius savanoriauja, veda edukacijas su žirgais, organizuoja etnines šventes ir tokiu būdu siekia puoselėti Lietuvos etnokultūrą. Leonardo Rinkevičiaus facebook paskyros nuotrauka
Leonardas Rinkevičius savanoriauja, veda edukacijas su žirgais, organizuoja etnines šventes ir tokiu būdu siekia puoselėti Lietuvos etnokultūrą. Leonardo Rinkevičiaus facebook paskyros nuotrauka

Pašnekovo įsitikinimu, savanoryste galima vadinti bet kurį neatlygintiną darbą. Savanoriaudamas žmogus turi galimybę gerai praleisti laiką, sutikti įdomių žmonių ir visa tai gauti nemokamai. Taigi vyras ir savanoriauja vesdamas vaikams edukacijas su žirgais, organizuodamas etnines šventes ir visa tai daro siekdamas puoselėti Lietuvos etnokultūrą.

„Mosikuoti vėliava ir šaukti, kad esi lietuvis, neužtenka. Reikia prisidėti prie tautinio identiteto kūrimo“, – tikino L. Rinkevičius.

Taigi Joneliškio bendruomenės aktyviausi nariai organizuoja įvairias medžio dirbinių gamybos, baldų restauracijos, keramikos, augalų rinkimo ir audinių dažymo natūraliais būdais edukacijas. Taip pat rengia tradicines šventes, susibūrę į klubą „Auštaras“ dainuoja, šoka ir kitus moko lietuvių liaudies dainų, šokių bei žaidimų. Dauguma šių veiklų yra nemokamos, atviros bendraminčiams, aplinkinių kaimų bei miestų gyventojams.

Pasak B. Mosiejauskės, edukacijas dažniausiai veda patys kūrybiški, smalsūs, talentingi, norintys ir turintys kuo dalintis bendruomenės nariai. Moteris skaičiuoja, kad aktyviausių narių, organizuojančių renginius, vedančių įvairius užsiėmimus bendruomenėje yra apie 30.

Per Jonines vyksta baltiškos apeigos

Jau kelis metus iš eilės Joneliškio bendruomenė švenčia Joninių šventę, kuri pritraukia nemažai svečių bei vietos žiniasklaidos atstovų. Šios šventės metu ne tik tradiciškai kūrenami laužai, pinami vainikai, giedamos sutartinės, šokama, bet ir vyksta baltiškos Rasų apeigos, įvairūs užsiėmimai, dirbtuvės, veikia vaikų kiemelis su gyvūnais ir pan. Šventė rengiama mistiškoje ąžuolų apsuptoje pievoje.

Per Jonines Joneliškio bendruomenėje pinami vainikai ir vyksta baltiškos Rasų apeigos. Leonardo Rinkevičiaus facebook paskyros nuotrauka
Per Jonines Joneliškio bendruomenėje pinami vainikai ir vyksta baltiškos Rasų apeigos. Leonardo Rinkevičiaus facebook paskyros nuotrauka
„Mūsų kaimo išskirtinumas – gamta. Čia ateini kaip į kitą pasaulį, ąžuolų pievoje peržengi nematomą slenkstį, net laikas čia bėga kitaip tiek vaikams, tiek suaugusiems,” – tikino B. Mosiejauskė.

Pagrindiniu bendruomenės tikslu kalbinti pašnekovai įvardina šeimų bendrystę, dalinimąsi žiniomis ir patirtimi, vaikų ir suaugusių mokymą, kaip remiantis tautos išmintimi, rūpinantis aplinkos ekologija kurti savo gyvenimą.

„Dažnai žmonės sako: „Nedegink savęs dėl kitų, neįvertins“. Aš nežinau, jeigu esi sąmoningas žmogus ir darai tai, kas tau patinka, nesitikėdamas kitų įvertinimo, tai manau, kad tai yra gerai. Dauguma dirba nemėgstamą darbą, tam, kad uždirbtus pinigus išleistų pomėgiams. Man yra priešingai, aš dirbu mėgstamą darbą. Nebūtinai tai, ką gauni už pinigus, yra vertinga“, – savo gyvenimo filosofija dalijosi L. Rinkevičius.

Vyras nevadina savęs gyvenimo guru, žiniuoniu ar sielų gyduoliu, bet tikina galintis padėti į pasaulį pažvelgti kitu kampu bei parodyti kitokio gyvenimo pavyzdį.

Pašnekovas pataria neriboti savo norų, nesidairyti priimant sprendimus, nebijoti pasekmių, nes gyvenimas mums duotas tik vienas.

„Jeigu norime kažko – padarykime, išbandykime, pasidžiaukime. Neišbandę mes nesužinosime“, – kalbėjo L. Rinkevičius.

Įkūrė bendruomeninį vaikų darželį

Joneliškio bendruomenės nariai, norėdami netradiciniu būdu ugdyti vaikus, įkūrė vaikų darželį „Ąžuolų vaikai“. Ąžuolų vaikai facebook paskyros nuotrauka
Joneliškio bendruomenės nariai, norėdami netradiciniu būdu ugdyti vaikus, įkūrė vaikų darželį „Ąžuolų vaikai“. Ąžuolų vaikai facebook paskyros nuotrauka

Joneliškio bendruomenės nariai norėdami netradiciniu būdu ugdyti vaikus, pradžioje gvildeno mintį įsteigti šeimų su vaikais centrą, kuriame būtų rengiamos edukacijos, turiningai ir įdomiai leidžiamas laikas su šeimomis ir vaikais. Tačiau vėliau šią idėją transformavo ir įkūrė vaikų darželį „Ąžuolų vaikai“. B. Mosiejauskės teigimu, privačiam vaikų darželiui įkurti reikia nemažai resursų, todėl šis darželis yra bendruomeninis.

„Mintis apie darželio steigimą išsigrynino tik tada, kai pradėjome bendrauti su Justina Paišiene, kuri dabar yra mūsų vaikų darželio direktorė. Iki tol mes turėjome idėjas, norus, troškimus, bet įgyvendinti visa tai praktiškai nebuvome pasiruošę. Mums trūko žmogaus, kuris galėtų tam skirti savo laiko. Be to, visus planus sulėtino ir idėjas pristabdė karantinas“, – kalbėjo viena iš vaikų darželio steigėjų B. Mosiejauskė.

Tačiau bendruomenės narės pasidalino idėja su bendraminte J. Paišiene ir netrukus savo idėją pavertė realybe.

„Justina buvo ta optimistė, kuri turėjo žinių ir kitų reikiamų resursų, kaip įgyvendinti vaikų darželio steigimo idėją, bet ji neturėjo erdvės, kur visa tai galima būtų daryti. Tai mums susitikus atsirado ir erdvė, ir reikiami resursai. Tėtis sutvarkė, įrengė jam priklausančias patalpas, bet dar nebuvo nusprendęs, kam jos bus skirtos. O mes su bendramintėmis tuomet ir nusprendėme, kad čia būtų labai puiki vieta vaikų darželiui“, – kalbėjo B. Mosiejauskė.

Patalpų savininkas L. Rinkevičius suteikė ne tik erdvę ugdytis vaikams, tačiau prisideda ir organizaciniais klausimais, patarimais.

Dabar sėkmingai veikiančios ugdymo įstaigos veikloje aktyviai dalyvauja ugdytinių tėvai, jie vaikams organizuoja žygius ar kitą naudingą, turiningą veiklą. Ugdymo įstaigą lanko apie 15 vaikų nuo 2 iki 5-erių metų amžiaus. Planuojant ugdymo veiklas, įstaigoje vadovaujamasi tvarumo idėja ir remiamasi lauko pedagogikos principais. Ugdymo įstaigos steigimą ir veiklą palaiko ir Utenos rajono savivaldybė.