Kol mūsų „duniukai“ ruošiasi Lietuvoje daužyti Elono Musko „Teslas“, noriu tik pasvajoti, kad Lietuvoje kada nors atsirastų tokie lyderiai, kaip D. Trumpas ir E. Muskas
(ach, boža, nepamirškite tik, prašau, man priminti, kad šiuos žodžius į mano lūpas įdėjo penktoji kolona).
Jau žinome, kad 100 mlrd. Taivano investicijų, kurias mums žadėjo vilos Graikijoje savininkas, nukeliavo ne į Lietuvą, bet į Ameriką – pas tą „durnių“ D. Trumpą. Ir tai tik pradžia – pasaulinės investicijos plūstelėjo už Atlanto.
„Reuters“ rašo:
„Jungtiniai Arabų Emyratai investuos į JAV ekonomiką 1,4 trilijono dolerių. Sritys: gamyba, dirbtinis intelektas, puslaidininkiai, energetika.“
(P. S. neoficialus rezultatas – naftos, pinigų ir puslaidininkių sąjunga)
D. Trumpas planuoja vykti į Saudo Arabiją, kur pasirašys susitarimą dėl Saudo Arabijos investuotojų įnešamų 1 trilijono dolerių į JAV ekonomiką, įskaitant ir karinės technikos pirkimą. [1]
„Rolls Royce“ planuoja perkelti savo gamybą į JAV, kad išvengtų D. Trumpo 25 proc. muito tarifų. [2]
Gali būti, kad tai tik pirmoji kregždė ir į JAV pajudės dar daugiau Europos gamintojų, mat D. Trumpas juos vilioja mokestinėmis lengvatomis ir visokiais kitokiais investiciniais „bonusais“.
Vakar D. Trumpas pranešė, kad su Ukraina suderino sandorį dėl retųjų metalų ir vyksta derinimo darbai dėl elektros stočių perėmimo
Anksčiau leidinys „Bild“ rašė, kad D. Trumpas planuoja perimti „Nord Stream 2“ dujotiekį ir tiekti dujas iš Rusijos į Europą.
Žodžiu, tie „durniai“ D. Trumpas ir E. Muskas labai gražiai periminėja Europos strateginius objektus. Kaip pasakytų Ostapas Benderis: „O kam tau, Kisa, tie strateginiai objektai, jei tu neturi fantazijos?“
Negana to, E. Muskas skaičiuoja, kad per metus Amerikai galėtų sutaupyti šimtus milijardų dolerių, vien užsukęs kranelius visokioms leftistinėms šėrykloms ir smegenų plovykloms.
Tiesa, Europa taip pat turi tam tikrų kompetencijų, o svarbiausia jų – tai apgaudinėti save. Kaip praneša „Bloomberg“:
„Sankcijos Rusijai buvo sumontuotos taip, kad išvengti kainų šuolio vidaus rinkoje ir kad Paryžiuje nebrangtų benzinas, o Londone elektros kaina.“
(video – mano „Telegram“)
Taip sakant pagal dvigubą logiką – mes smerkiame, bet perkame. Tai puikiai paaiškina tokius dalykus, kaip šešėlinį Rusijos laivyną, kurio dėka rusiška nafta patenka į Europą, sankcijų netaikymą rusiškoms trąšoms, žemės ūkio produkcijai ir naftos kainų lubų beprasmybę.
Taigi, kol D. Trumpas su „fašistu“ E. Musku tempia pinigus Amerikos link, nesnaudžia ir verslo kompanijos, kurios masiškai grįžta į Rusijos rinką. Tik va, čia jau Putinas diktuoja sąlygas: tie, kurie rėmė Ukrainos armiją, Rusijoje gali nesirodyti.
Tai ir nesirodysim – turim ir Lietuvoje darbų
Galime gi pasidžiaugti, kad į Lietuvą jau keletą metų neatėjo nė viena rimtesnė investicija – o kas gi čia eis, jei Dovilė taip pasakė: „turime veikti pagal principą, tarsi rytoj Lietuvoje būtų karas.“
Nūū, tai ir veikiame, o kad veikti būtų linksmiau – dar paniokosime E. Musko „Teslas“.
Dar galime ir daug kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, tuo, kad geometrine progresija didėja valstybės skola, kad pinigai pravalgomi ir išvaistomi (vėjo parkai jūroje, Vilniaus stadionas, LRT pastatas), ir kad pavojingai krenta darbo našumas (2022 m. jis siekė 75 proc. nuo EBPO vidurkio, o 2024 m. – tik 68 proc.).
Netrukus džiaugsimės ir naujuoju NT mokesčiu, kuris reikalingas tam, kad… gerėtų viešosios paslaugos. Bent jau taip pasakė premjeras (ačiūdie, nedrįso pasakyti, kad reikia būti „Ukraina“).
Bet kiek prisimenu visą kelių dešimtmečių mokesčių didinimo epopėją, tai jie visuomet buvo didinami tik tam, kad „gerėtų viešosios paslaugos“. O jos kaip negerėjo, taip negerėjo. Arba gerėjo nepakankamai, todėl mokesčius reikėjo didinti vėl ir vėl. Ir taip – iki begalybės.
Žodžiu, viskas čia pas mus „čiki“
Rodome vidurinį pirštą E. Muskui ir visai Amerikai, gyvename taip, lyg rytoj būtų karas, mezgame kareiviams kojines (taip nurodė Dovilė) ir džiaugiamės prasidedančiu turto nusavinimu (oi, apie ką aš čia – juk mokesčiai nedideli, o kas negali mokėti, tegu parduoda turtą).
Tik primenu, kad mokesčiai iš pradžių visada būdavo nedideli (turėjome net 9 proc. PVM), bet su laiku vis reikėdavo „geresnių viešųjų paslaugų“.
Bet neprapulsim – svarbu gyventi su „teisinga“ vėliava ir „teisinga“ nuomone. O išgyvenimo pavyzdį galime paimti iš pensininkų.
Vienas mano „Telegram“ sekėjas taip ir parašė:
„Žinote, koks dabar populiariausias procesas Lietuvoje? Ogi pensininkų skyrybos. Mat tokiu atveju abu išsiskyrę pensininkai gali gauti po papildomą viengungio išmoką.“
Ok, dalinamės patarimais.
