Ūkininkai gero derliaus neužaugino
Šimtais milijonų eurų pelną skaičiuojančios AB „Linas Agro Group” Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės ekspertai įspėjo Lietuvos ūkininkus netaupyti trąšų.
Tokie įspėjimai nebuvo iš piršto laužti. Tie ūkininkai, kurie taupė, šiemet nesidžiaugia geru derliumi.
Tendencijas taupyti trąšas pastebėjo ir agrotechnologijų mokslo daktarė, „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Gabrielė Pšibišauskienė. Pasak jos, tarp ūkininkų vis dažniau pastebima tendencija mažinti kompleksinių trąšų normas. Tačiau, jos įsitikinimu, toks mažinimas galimas tik tuomet, kai yra nuoseklus šiaudų tvarkymas (tręšimui naudojami kombaino susmulkinti šiaudai nėra ilgesni nei 8 cm), žemė kalkinama, šalia sėklos įterpiamos gyvūninės kilmės ar kitos organinės trąšos ir pan. Tačiau, jei šių žingsnių ūkininkai nesilaiko, norint išvengti nuostolių, trąšų patartina nemažinti.
Nepalankias sąlygas kompensuodavo azotinėmis trąšomis
„Linas Agro“ trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė teigė, jog ši vasara labai aiškiai parodė, kad tikėtis kokybiško derliaus neinvestuojant ar nepakankamai investuojant į trąšas, yra kone neįmanoma.
„Ženkliai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai, kliaudamiesi sėkme ar ankstesniu žemės įdirbiu itin vangiai tręšė savo laukus, tad natūralu, kad šiųmečių grūdų kokybė prasta. Taip nutiko dėl saulėtų dienų trūkumo ir ilgai užsitęsusio lietaus, iš grūdo išplovusio baltymą ir glitimą.
Nepalankias oro sąlygas tokiu atveju kompensuodavo azotinės trąšos, tačiau šiemet jų berta buvo itin mažai“, – situaciją šio sezono laukuose komentavo L. Magilevičienė.
Prasidėjus rudeninei sėjai ragina nekartoti klaidų
„Dabar, prasidedant rudeninei sėjai, panašių klaidų raginčiau nebekartoti, nes būtent rudeninis tręšimas grūdo vystymuisi turi didžiausią reikšmę. Grūdui dygstant, intensyviai naudojamos pačioje sėkloje esančios maisto medžiagos, tačiau toliau augalui augti, vystytis ir stiprėti jau būtini dirvoje esantys arba su trąšomis prieš pat sėją ar sėjos metu įterpti fosforas ir kalis.
Šių elementų trūkumas žiemkenčių augimo ir vystymosi pradžioje rudenį taip stipriai veikia augalus, kad padarytos žalos vėliau jau nebegalima ištaisyti net ir labai gausiai tręšiant. Žiemkenčiai sunkiai peržiemos, pasėlis bus retokas, varpų produktyvumas nedidelis, o galutinis rezultatas – negausus derlius“, – įžvalgomis dalijosi L. Magilevičienė.
Dirvos derlingumo pagerinimas tampa ūkininkų galvosūkiu
Taigi daržovių ar grūdinių kultūrų derlius ir bendras ūkio rentabilumas tiesiogiai priklauso nuo žemės derlingumo. O šių dienų kontekste didžiausiu ūkininkų galvosūkiu tampa tai, kaip savo laukuose pagerinti dirvos derlingumą investuojant mažiausiai lėšų.
„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė pastebi, kad rudenį ūkininkai savo laukus linkę tręšti po javapjūtės likusiais šiaudais. Tai vertinga organinė trąša, tačiau neteisingas jos naudojimas pasėliui gali atnešti daugiau žalos negu naudos.
„Miglinių javų šiaudai gali tapti kokybiška organine dirvožemio trąša, tačiau tik su sąlyga, kad ūkininkas viską atliks technologiškai teisingai. Priešingu atveju – rezultatas gali smarkiai nuvilti, – įsitikinusi G. Pšibišauskienė. – Todėl svarbu žinoti, kad yrantys šiaudai dirvožemiui grąžina apie 50 proc. kalio, tačiau fosforo ir azoto – tik 20–25 proc. Taigi norint, kad javų šiaudai duotų maksimalią naudą, privaloma naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje būtų ne tik fosforo ar kalio, bet ir azoto.“
G. Pšibišauskienė teigė, jog fosforas yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio augalų mitybos elementų, kurio dėl mažo judrumo ir mažo tirpumo augalams dažnai trūksta.
„Fosforas yra būtinas ankstyvuoju javų auginimo laikotarpiu, ypač krūmijimosi, o vėliau ir bamblėjimo bei grūdo užsipildymo tarpsniais. Ypatinga fosforo svarba rudenį, gerinant augalo pasiruošimą žiemojimui. Didelę reikšmę sveikam augalo vystymuisi turi ir kalis, kurio negalima pakeisti kitais elementais,“ – teigė pašnekovė[1].
Rekomenduoja nešvaistyti maisto
Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai, o šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl gyventojams rekomenduoja nešvaistyti maisto, o jį taupyti.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, mat jau tuomet brango trąšos ir degalai. Jau pavasarį grūdų kaina palyginti su pernai metais buvo išaugusi beveik dvigubai. Tačiau taip pat augo ir trąšų kainos. Šiemet jos kone 5 kartus didesnės nei pernai.
Ūkininkai skaičiuoja, kad grūdų auginimo sąnaudos gali nepadengti kainos, už kurią jie bus parduoti. Panaši situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Gali tapti deficitine preke
Anot R. Juknevičiaus, pasaulinėje rinkoje grūdai gali tapti deficitine preke.
„Vis tik Lietuva savo poreikiams grūdų tikrai užsiaugins, jų netrūks. Bado Lietuvoje nebus. Tačiau parduotuvių lentynose galime rasti mažesnį prekių asortimentą ne tik todėl, kad taikomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai ir iš ten nebegauname produktų. Kai kurių prekių galime nebegauti ir iš Vakarų, nes trūkinės tiekimo grandinės, brangs produktai.
Ne tik grūdai šiemet bus brangesni, bet ir daržovės, joms užauginti reikalingi tie patys komponentai – trąšos, degalai.
Kai auga gamybos komponentai, juos turi padengti arba ūkininkai, arba galutiniai vartotojai. Dažniausiai taip jau atsitinka, kad už produktų pabrangimą susimoka pirkėjai,“ – komentavo R. Juknevičius.
Jei ims trūkti maisto, žmonės emigruos
Kainą lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Iki sankcijų įvedimo Rusija, Baltarusija ir Ukraina būdavo tos šalys, kurios eksportuodavo maisto produktus. Dabar Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos, o Ukraina iš eksportuojančios šalies tapo ta, kuriai reikia pagalbos visais atžvilgiais.
„Ir tos pagalbos Ukrainai reiks ne tik karo metu, jos reikės ir karui pasibaigus. Tad pasaulyje maisto produktų paklausa išaugs, o pasiūla palyginti su pernai metais bus sumažėjusi.
Ekonomiškai silpnoms šalims maisto produktai gali tapti per brangūs, jos negalės mokėti nustatytos kainos. O jeigu valstybėse ims trūkti maisto, žmonės emigruos, tokiu būdu išaugs ekonominių migrantų skaičius,“ – prognozavo R. Juknevičius[2].
Ūkininkus trąšomis aprūpinanti ir pati žemdirbyste užsiimanti bendrovė – klesti
Tuo tarpu ūkininkus trąšomis aprūpinanti ir pati žemdirbyste užsiimanti AB „Linas Agro Group”, pavasarį nutraukusi prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos, bei ieškojusi alternatyvų ir tiekėjams, ir produktams, klesti nepaisant visų sunkumų.
AB „Linas Agro Group” sudaryta iš 75 pavaldžių ir trijų asocijuotų įmonių, veikia 8 šalyse ir daugiau kaip 30 metų užsiima prekyba žemės ūkio žaliavomis tarptautinėje rinkoje bei siūlo žemės ūkio produktus ir paslaugas žemdirbiams. Grupėje dirba daugiau nei penki tūkstančiai darbuotojų. Ir nors grupės įmonės pastaruoju laiku susidūrė su rimtais iššūkiais dėl karo Ukrainoje, jos pelnas skaičiuojamas šimtais milijonų.
Grupei pavaldžiosios įmonės per dvylika finansinių metų mėnesių pardavė 3,7 mln. tonų produkcijos arba 17 % daugiau nei ankstesniais metais. 2021–2022 metais grupė turėjo 79,572 tūkstančius eurų grynojo pelno, tuo tarpu 2020–2021 metais – 14,182 tūkstančius eurų.
Grupė gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes bei teikia paslaugas žemdirbiams. Tačiau paskutinį metų ketvirtį grupės įmonės dirbo itin sudėtingomis sąlygomis – turėjo persiorientuoti į kitas rinkas dėl prasidėjusio karo, pajuto išaugusius dujų, elektros ir žaliavų kaštus. Teko ieškoti naujų rinkų.
„Šie finansiniai metai rekordiniai keliais aspektais – gautomis pajamomis ir uždirbtu pelnu. Kartu jie rekordiniai ir įvykiais bei iššūkiais, kurių buvo tiek, kiek įprastai būna tik per kelerius metus. Į bendrą grupės verslo struktūrą integravome labai dideles įmones – AB „Kauno grūdai“ ir paukštynus. Šis milžiniškas projektas, įtraukęs daug darbuotojų, buvo sėkmingai įgyvendintas.
Ne tik verslų integracija, bet ir įprastinis mūsų verslas susidūrė su gana ekstremaliomis sąlygomis, Rusijai pradėjus karą mums ne tik teko ieškoti naujų tiekimo ir pardavimo rinkų bei perorientuoti prekių srautus, bet ir rasti būdus pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos. Didelių komandos pastangų dėka su visais iššūkiais susitvarkėme,“ – komentavo AB „Linas Agro Group“ Finansų direktorius Mažvydas Šileika[3].
