J. Bideno administracija ekologiškas idėjas nori pritaikyti kariuomenėje
JAV energetikos departamento sekretorė Jennifer Granholm Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje neseniai pareiškė, kad remia prezidento Joe Bideno administracijos pastangas atnaujinti JAV kariuomenės transportą ir iki 2030 m. pradėti eksploatuoti tik elektra varomus automobilius.
„Manau, kad mūsų priklausomybės nuo pasaulinės prekybos iškastiniu kuru mažinimas, kai žinome, kad tokie pasauliniai įvykiai kaip karas Ukrainoje gali pakelti kainas žmonėms namuose, neprisideda prie energetinio saugumo. Tačiau manau, kad energetinis saugumas bus užtikrintas, kai turėsime namuose pagamintos švarios energijos, kurios daug yra tokiose valstijose, kaip, pavyzdžiui, Ajovoje. Manome, kad galime būti pasaulio lyderiai, nes tapome energetiškai nepriklausomi“, – optimistiškai kalba J. Granholm[1].
Apie JAV kariuomenės elektromobilių parko atnaujinimą kalbama jau kuris laikas, tačiau šios idėjos kritikai pažymi, kad projektas gali kainuoti milijardus dolerių. Tai dar pernai patvirtino ir aktyviausios šios idėjos šalininkas prezidentas J. Bidenas.
Praėjusį balandį sakydamas kalbą Žemės dienos proga, J. Bidenas sakė, kad jo administracija siekia, jog „kiekviena Jungtinių Valstijų karinė transporto priemonė būtų draugiška klimatui“.
„Vienas iš dalykų, kurį supratau būdamas JAV prezidentu, yra tai, kad galiu išleisti daug pinigų. Mes pradėsime procesą, kurio metu kiekviena Jungtinių Valstijų kariuomenės transporto priemonė, tikrai kiekviena transporto priemonė, bus draugiška klimatui – kiekviena transporto priemonė – turiu tai omenyje. Tam išleisime milijardus dolerių“, – sakė J. Bidenas.
Tuomet prezidentas J. Bidenas taip pat atskleidė, kad jau buvo susitikęs su JAV automobilių pramonės vadovais ir pranešė, kad jie vieningai pritarė ambicingam siekiui iki 2030 m. Amerikos rinką bent 50 proc. užpildyti elektromobiliais[2].
JAV kariuomenė yra stumiamiama prisitaikyti prie ekologinių tendencijų
Šių metų balandžio pradžioje J. Bidenas oficialiai pasirašė įsaką, kuriuo „aplinkosauginį teisingumą“ įtvirtino federalinių agentūrų veikloje. Įsakyme nurodoma, kad „aplinkosauginio teisingumo“ siekis turėtų būti visų vykdomosios valdžios agentūrų siekis ir privalo būti įtrauktas į agentūrų ateities planus.
Tuo tarpu praėjusiais metais, pačios JAV kariuomenės atstovai pristatė ilgai rengą planą, kuriame apžvelgiama, kaip reikėtų spręsti su klimato kaita susijusius klausimus. Šiame plane paliečiamas ir karinio elektromobilių parko sukūrimo bei šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo klausimai.
Kariuomenės plane, pavadintame „Klimato strategija“, raginama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį lyginant su 2005 m. lygiu, o iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui.
Strategija taip pat siekiama iki 2027 m. sukurti „visiškai elektrinį lengvųjų netaktinių transporto priemonių parką“, o iki 2035 m. jį dar praplėsti[3].
„Klimato kaita kelia grėsmę Amerikos saugumui ir keičia mums žinomą kraštovaizdį. Šiandienos kariams, dirbantiems ekstremalių temperatūrų aplinkoje, kovojantiems su gaisrais ir padedantiems nukentėjusiems po uraganų, klimato kaita yra ne tolima ateitis, o realybė“, – sakoma kariuomenės sekretorės Christine Wormuth pranešime spaudai.
Ekologija – ne didžiausia problema JAV kariuomenėje
Tačiau klimato kaitos keliami iššūkiai šiuo metu JAV kariuomenei nekelia tokių egzistencinių problemų, kurias sukelia kiekvienais metais ženkliai mažėjantis naujokų karių skaičius.
Remiantis paskutiniais Pentagono atliktais tyrimais, net 77 proc. jaunų amerikiečių yra per stori, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Prisijungti prie kariuomenės Amerikos jaunimui trukdo ir psichologinės problemos bei priklausomybės nuo narkotikų arba alkoholio.
„Vertinant jaunuolius, kurie neatitinka reikalavimų tik dėl vienos priežasties, labiausiai paplitęs veiksnys yra antsvoris, sudarantis 11 proc. visų neatitikimų atvejų. Toliau seka piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu, kas sudaro 8 proc. neatitikimo atvejų bei fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai, kurie apima 7 proc. neatitikimų“, – rašoma Pentagono atliktame amerikiečių nuo 17 iki 24 metų amžiaus tyrimo ataskaitoje.
Ši situacija veda link to, kad praėjusiais fiskaliniais metais JAV kariuomenė naujų karių pritraukimo tikslo: kariuomenė net 25 proc. atsiliko nuo plano. Dėl šio trūkumo kariuomenė buvo priversta sumažinti planuojamą galutinį aktyviosios tarnybos karių skaičių nuo 476 000 iki 466 000.
Dabar manoma, kad šie finansiniai metai bus dar blogesni, o iki šio rugsėjo, galutinė aktyviosios kariuomenės karių sudėtis gali sumažėti net 20 000 karių – iki 445 000[4].
O dėl tokios situacijos kalta yra ne tik prasta jaunimo fizinė ar psichinė sveikata, bet ir mažėjantis susidomėjimas karine tarnyba. Šiuo metu tik 9 proc. JAV jaunimo svarstytų apie karjerą kariuomenėje.
Jaunuoliams kariuomenė nepatraukli dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, JAV visuomenėje sparčiai mažėja pasitikėjimas svarbiausiomis institucijomis, tarp kurių yra ir kariuomenė. 2022 m. 64 proc. respondentų išreiškė pasitikėjimą kariuomene, nors 2020 m. šis rodiklis siekė 72 proc.
Antra priežastis siejama su pačių karių ir veteranų neigiamais atsiliepimais apie kariuomenę. Jei 2019 m. beveik 75 proc. karių šeimų teigė, kad rekomenduotų karinę tarnybą savo atžaloms, 2021 m. šis rodiklis sumažėjo iki 63 proc. Tai reikšmingas pokytis, nes maždaug 80 proc. jaunuolių, kurie prisijungia prie kariuomenės, turi tarnaujantį šeimos narį.
Kariuomenėje niekur nedingo ir seksualinio priekabiavimo problemos
Dalį asmenų, kurie svarsto idėją prisijungti prie kariuomenės, atbaidyti gali ir dažnai į viešumą iškylančios istorijos apie seksualinį priekabiavimą bei prievartą. Su tuo susidurti gali ne tik karininkės moterys, tačiau ir vyrai.
Šiuo metu JAV kariuomenėje yra atliekamas tyrimas dėl karininkės, kuriai pateikti įtarimai dėl daugybinių seksualinių išpuolių prieš pavaldinius vyrus.
Pulkininkė Meghann Sullivan, vadovaujanti 5-ajai kariuomenės saugumo pajėgų paramos brigadai, kaltinama jėga pabučiavusi vieną pavaldinį vyrą ir be jo sutikimo sugriebusi kitam vyrui už diržo. Ji sulaukė ir daugiau pavaldinių pareiškimų dėl pasikartojančio seksualinio priekabiavimo[5].
„5-ojo bataliono, 5-osios saugumo pajėgų paramos brigados vadė, pulkininkė Meghann Sullivan liks savo pareigose, kol vyks tolesnis tyrimas. Rūpinimasis mūsų kariais ir karių šeimomis yra svarbiausias JAV kariuomenės Saugumo pajėgų paramos vadavietės prioritetas, o mes ir toliau visapusiškai bendradarbiaujame šiame tyrime“, – teigiama kariuomenės pareiškime žiniasklaidai.
Šis tyrimas vyksta JAV kariuomenei aktyviai siekiant atsikratyti sąsajų su seksualiniu smurtu. Tačiau, kaip rodo pastarųjų metų statistika, situacija kinta tik į neigiamą pusę.
Remiantis 2022 m. Pentagono paskelbtoje seksualinės prievartos ir prevencijos ataskaitos duomenimis, 2021 finansiniais metais nepageidaujamą seksualinį kontaktą patyrė 8,4 proc. moterų ir 1,5 proc. vyrų[6].
Seksualinį priekabiavimą ar prievartą patyrusių karių skaičiai augo visose kariuomenės šakose, tačiau didžiausias yra pastebimas jūrų pėstininkų gretose.
