- JAV prezidento J. F. Kenedžio nužudymas diskusijas kursto net po šešių dešimtmečių
- Neatmetama galimybė, kad JFK kova su CŽV baigėsi jo paties mirtimi
- Poliomielito vakcinos sukėlė vėžį, kurį išnaikinti aktyviai siekė pats JFK
- Amerikiečiai nori žinoti tiesą apie JFK mirtį
JAV prezidento J. F. Kenedžio nužudymas diskusijas kursto net po šešių dešimtmečių
1963 m. lapkričio 22 d., maždaug 12 val. 30 minučių, Dalaso centre nuaidėjo trys šūviai. Buvęs karinio jūrų laivyno pėstininkas Lee Harvey Oswaldas į tuometį JAV prezidentą Johną F. Kenedį paleido tris 6,5 mm kalibro „Carcano“ kulkas. Dvi jų, pataikė į prezidentą, kuris po trisdešimties minučių buvo paskelbtas mirusiu.
Tokia yra oficiali 35-ojo JAV prezidento nužudymo istorijos versija. Prezidento J. F. Kenedžio mirčiai ištirti sudaryta Warreno komisija vieningai sutarė, kad L. H. Oswaldas veikė vienas, jam netalkininkavo jokios išorės jėgos ar Amerikai nedraugiškų valstybių agentūros.
Nepaisant to, maždaug 59 proc. amerikiečių mano, kad šauliui buvo padedama arba dėl prezidento mirties kaltas kas nors kitas. Taigi, daugiau nei pusė JAV piliečių netiki oficialia versija. Šis rodiklis nėra toks blogas kaip anksčiau: nuo 1966 iki 2003 m. net 80 proc. amerikiečių manė, kad visa tiesa apie J. F. Kenedžio nužudymą buvo slepiama[1].
O tikrosios prezidento nužudymo aplinkybės milijonams žmonių ramybės neduoda ir šiandien. Kas gi iš tiesų pražudė vieną labiausiai Amerikos visuomenėje mylėtų ir vertintų šalies vadovų? Paskutiniuoju metu, įvairių konspiracinių teorijų šalininkai išskiria du veiksnius.
J. F. Kenedžio mirtis vis dažniau siejama su viešai detalizuotais jo planais visiškai išardyti ir panaikinti Centrinės žvalgybos organizaciją (CŽV). Kiti teigia, kad su prezidento mirtimi gali būti susijusi ir poliomielito vakcina, galiausiai sukėlusi masinius vėžio protrūkius.
Neatmetama galimybė, kad JFK kova su CŽV baigėsi jo paties mirtimi
Konspiracinė teorija, kad J. F. Kenedį pašalinti iš prezidento posto galimai norėjo CŽV, nėra nauja. Nepaisant to, retai kada kalbama apie tai, kokios galėjo būti tokio drastiško sprendimo priežastys.
Iš tiesų, apie CŽV sutelkta galią yra kalbėję daugybė JAV politikų. Bernie Sandersas, 1974 m. dalyvaudamas rinkimų į Senatą kampanijoje Vermonte, pavadino Centrinę žvalgybos valdybą „pavojinga institucija, kuri turi išnykti“. B. Sandersas skundėsi, kad CŽV atskaitinga tik „dešiniesiems pamišėliams, kurie naudojasi ja fašistinėms diktatūroms palaikyti“.
Pats J. F. Kenedis irgi buvo viešai detalizavęs savo norą „suskaldyti CŽV į tūkstantį dalių ir išsklaidyti ją vėjais“. Taip jis kalbėjo po pražūtingos invazijos į Kiaulių įlanką Kuboje.
O nacionalinio saugumo specialistas Piteris Kornbluhas, knygoje „Išslaptinta Kiaulių įlanka“ teigė, kad tuo metu Valstybės departamentas net siūlė iš CŽV atimti slaptų veiksmų pajėgumus ir pakeisti jos pavadinimą.
Tačiau tuometinis CŽV direktorius Johnas Makkonas pasirūpino, kad didžioji dalis pačios agentūros generalinio inspektoriaus parengtos kontraversiškos ataskaitos apie Kiaulių įlanką kopijų būtų tiesiog sudegintos, o diskusijos šiuo klausimu iš karto pritilo.
Jos atsinaujino jau po J. F. Kenedžio nužudymo. Praėjus metams po šios tragedijos, 1963 m. Haris Trumenas teigė, kad „įkurdamas CŽV niekada negalvojo, kad ji bus įtraukta į taikos metu vykdomas slaptas operacijas, todėl norėtų, kad CŽV būtų grąžinta į pirminę savo veiklą ir būtų tik prezidento žvalgybos padaliniu“.
H. Trumeno valstybės sekretorius Dynas Ačesonas 1969 m. savo atsiminimuose taip pat rašė, kad įsteigus CŽV jis „turėjo rimčiausių nuogąstavimų dėl šios organizacijos ir perspėjo prezidentą, kad taip, kaip ji buvo įsteigta, nei jis, nei Nacionalinio saugumo taryba, nei kas nors kitas negalės žinoti, ką ji daro, ir jos kontroliuoti“.
Istorikas ir ateities tyrinėtojas daktaras Richardas Hamesas teigia, kad, kalbant apie spekuliacijas dėl CŽV sąsajų su J. F. Kenedžio mirtimi, „neabejotinai esama motyvų“.
„Kenedis atleido Alleną Dullesą, kuris vadovavo CŽV, ir planavo 20 proc. sumažinti jų biudžetą. Ir jo politika, susijusi su bandymu pasitraukti iš Vietnamo ir draugyste su Kastro, aiškiai neatitiko CŽV interesų. Ar galėjo CŽV padaryti tokį dalyką? Taip, jų galia, pinigai ir pasiekiamumas leidžia manyti, kad galėjo“, – sako R. Hamesas[2].
O buvęs CŽV direktorius J. Makkonas ilgą laiką buvo įtariamas dėl to, kad slėpė informaciją nuo Warreno komisijos. Po prezidento J. F. Kenedžio nužudymo, jis įsipareigojo visapusiškai bendradarbiauti su komisija ir paliudijo jai, kad CŽV neturėjo jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad šaulys L. H. Oswaldas dalyvavo kokiame nors užsienio ar vidaus sąmoksle[3].
Tačiau prieš keletą metų visuomenei atskleistoje ataskaitoje teigiama, kad net CŽV pripažino, kad J. Makkonas ir kiti CŽV aukšto rango pareigūnai prisidėjo slepiant informaciją nuo prezidento nužudymą tiriančios komisijos.
Pasak CŽV istoriko Deivido Robarge'o ataskaitos, dar 1991 m. miręs J. Makkonas manė, kad L. H. Oswaldo apkaltinimas yra „geriausia tiesa“. Istoriko ataskaitoje taip pat teigiama, kad svarbiausia informacija, kurią J. Makkonas nuslėpė nuo komisijos 1964 m. tyrimo metu, buvo ta, kad daugelį metų egzistavo CŽV sąmokslai nužudyti Fidelį Castro, o kai kurie iš jų rodė CŽV sąmokslą su mafija.
Neturėdama šios informacijos, komisija net nežinojo, kaip užduoti klausimą, ar L. H. Oswaldas turėjo bendrininkų Kuboje ar kitur, kurie norėjo JAV vadovo mirties.
Ataskaitoje nepateikiama jokių išvadų apie J. Makkono motyvus, įskaitant klausimą, kodėl jis stengėsi nuslėpti CŽV veiklą, kuri dažniausiai buvo vykdoma dar prieš jam pradedant dirbti agentūroje.
Tačiau daroma prielaida, kad Baltieji rūmai galėjo nurodyti J. Makkonui nuslėpti informaciją, o jis pats pritarė administracijos interesams vengti atskleisti informaciją apie slaptus veiksmus, kurie netiesiogiai įtrauktų CŽV į sąmokslo teorijas ir galbūt paskatintų raginimus imtis griežtų JAV atsakomųjų veiksmų prieš nužudymo vykdytojus.
Poliomielito vakcinos sukėlė vėžį, kurį išnaikinti aktyviai siekė pats JFK
Kaip rašoma žurnale „American Journal of Cancer“, 1954-1961 m., vakcinose nuo poliomielito kažkokiu būdu atsirado 40-asis šimpanzių virusas (SV40). Tai reiškia, kad maždaug 98 milijonai žmonių JAV ir dar daugiau visame pasaulyje, gavo užkrėstus skiepus.
Nors mokslininkai žino, kad SV40 sukelia vėžį gyvūnams, nuomonės dėl tiesioginio ryšio tarp šio viruso ir vėžio formų žmonėms, skiriasi. Tačiau nepriklausomuose tyrimuose, SV40 nustatytas kaip veiksnys vaikų ir suaugusiųjų smegenų ir plaučių auglių ir navikų diagnostikoje.
Dar 1961 m. federalinė vyriausybė pakeitė vakcinos nuostatas, į kurias nebuvo įtraukta poliomielito vakcina, tačiau, kaip 2003 m. rašė Michaelas E. Horwinas, medikai ir toliau leido užkrėstas vakcinas iki pat 1963 m. Ligų kontrolės centras net buvo paskelbęs informacinį lapelį, kuriame pripažino, kad poliomielito vakcinose yra SV40, tačiau vėliau jį pašalino[4].
Šiandien daugelis žino, kad pradėjęs eiti prezidento pareigas, J. F. Kenedis aktyviai dirbo siekdamas paskatinti medicinos bendruomenę atrasti veiksmingą vaistą nuo vėžio. Tačiau kartu, dar 1961 m. jis ragino 80 milijonų amerikiečių, įskaitant beveik 5 milijonus vaikų, kurie nebuvo paskiepyti nuo poliomielito, pasiskiepyti vakcina, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo užkrėsta SV40 ir žmonėms galiausiai galėjo kaip reikiant sugadinti sveikatą, net iššaukti vėžį.
J. F. Kenedis 1962 m. pasirašė ir Skiepijimo pagalbos įstatymą, kuriuo buvo siekiama „kuo greičiau apsaugoti gyventojus, ypač visus ikimokyklinio amžiaus vaikus, vykdant intensyvią imunizacijos veiklą“.
Tais pačiais metais prezidentas savo pranešime Kongresui prašė Amerikos žmonių prisijungti prie visos šalies mastu vykdomos skiepijimo programos, kad būtų visiškai išnaikintos keturios ligos: poliomielitas, difterija, kokliušas ir stabligė[5].
Įvertinus šią informaciją bei visuomenėje plačiai žinomas J. F. Kenedžio iniciatyvas kovojant su vėžiu, dalis tų, kurie itin aktyviai domisi JAV prezidento nužudymu mano, kad jis galėjo būti pašalintas vidinių agentūrų, nes sužinojo apie sąmokslą, susijusį su vakcinomis bei vėžiu ir rengėsi apie tai paskelbti visuomenei.
Amerikiečiai nori žinoti tiesą apie JFK mirtį
Deja, bet galima abejoti, ar visiška tiesa apie J. F. Kenedžio nužudymo aplinkybes kada išvys dienos šviesą. O žmonės to tikrai norėtų.
Praėjusiais metais atlikta visuomenės apklausa parodė, kad daugiau nei 70 proc. amerikiečių nori, kad dabartinis Amerikos prezidentas Joe Bidenas paskelbtų slaptus J. F. Kenedžio nužudymo tyrimo įrašus. Tik 10 proc. respondentų norėtų, kad jų paskelbimas būtų atidėtas.
Respublikonai (76 proc.) labiau pritarė įrašų paskelbimui nei demokratai (66 proc.). Dauguma jaunų žmonių taip pat pritarė, kad bylos būtų paviešintos: palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, 18-29 m. demografinėje grupėje ši idėja sulaukė didžiausio palaikymo (84 proc.)[6].
Ta pati apklausa taip pat parodė, kad net 50 proc. respondentų teigė manantys, kad su J. F. Kenedžio mirtimi, be L. H. Oswaldo, buvo susiję ir kiti asmenys. 31 proc. teigė manantys, kad už J. F. Kenedžio nužudymo planavimą pirmiausia atsakinga buvo CŽV.
Ši apklausa buvo atlikta praėjus daugiau nei mėnesiui po pateikto ieškinio, kuriuo siekiama priversti J. Bideno administraciją ir Nacionalinį archyvą paskelbti visus su nužudymu susijusius dokumentus.
Ieškinyje, kurį pateikė Mary Ferrell fondas, teigiama, kad vyriausybė nesilaikė 1992 m. prezidento J. F. Kenedžio nužudymo dokumentų rinkimo akto, kuriame raginama iki 2017 m. paskelbti visus dokumentus.
