J. Bideno administracija įspėjo Rusiją dėl galimų sabotažų prieš JAV ir Kanadą
Netrukus su Baltaisiais rūmais atsisveikinančio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) padėjėjai 2024 metais informavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną apie pasekmes Maskvai, jeigu Kremlius bandytų rengti sabotažus Jungtinėse Valstijose, įskaitant šalies oro erdvę, rašo „The New York Times“ (NYT).[1]
Pernai liepą gaisrai kilo dviejuose logistikos bendrovės DHL centruose Europoje – Leipcige (Vokietija) ir Birmingeme (JK). Užsidegė iš Lietuvos, besiribojančios su Rusija, atsiųstas krovinys, dėl kurio buvo sulaikyti penki žmonės, vienas šioje Baltijos šalyje, keturi Lenkijoje.
„The Wall Street Journal“ tada pranešė, kad, pasak Vakarų žvalgybos agentūrų, šie sabotažai buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo (GRU) Pagrindinio direktorato bandomoji operacija, o galutinis tikslas buvo gaisrai keleiviniuose ar krovininiuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą.[2]
Nėra žinoma, ar V. Putinas asmeniškai davė nurodymus dėl šios operacijos
NYT pažymi, kad nėra žinoma, ar V. Putinas asmeniškai davė nurodymus dėl šios operacijos, ar GRU ją parengė pati. Nepaisant to, įspėjimas buvo perduotas. Jame buvo akcentuojama tai, kad jeigu sabotažas pareikalautų masinių aukų ore ar ant žemės, Jungtinės Valstijos laikytų Rusiją atsakinga už pagalbą terorizmui.
Dž. Baideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) ir CŽV direktorius Viljamas Barnsas (William Burns) buvo atsakingi už perspėjimo perdavimą V. Putino komandai. NYT pabrėžia, kad jį gavus Maskvoje, gaisrai transporto objektuose baigėsi.
Ši ir kitos „šešėlinio karo“ operacijos, rašo NYT, Rusija vystėsi konflikto Ukrainoje fone, kurį aktyviai remia Dž. Baideno administracija. Jis pats, apibendrindamas savo kadencijos Valstybės departamente užsienio politikos rezultatus, pažymėjo, kad neleido įvykti tikram dviejų branduolinių valstybių susidūrimui, ir pabrėžė vaidmenį remiant Kijevą, pažymėdamas, kad V. Putinas neįgyvendino savo planų.[3]
„Kai V. Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, jis manė, kad Kijevo užkariavimas yra kelių dienų klausimas. Bet iš tikrųjų po karo pradžios Kijevo centre pasirodžiau būtent aš, o ne jis. V. Putinui to niekada nepavyko padaryti. Pagalvokite apie tai!“ – teigė Dž. Baidenas.
Jis pridūrė, kad yra vienintelis vyriausiasis amerikiečių vadas, pasirodęs JAV kariuomenės nekontroliuojamoje karo zonoje, taip pat priminė didžiulę Vašingtono sąjungininkų paramą Kijevui ir antirusiškas sankcijas, dėl kurių rublis buvo „spaudžiamas“.
„Šiandien Ukraina vis dar yra laisva, nepriklausoma šalis, turinti potencialo, potencialo šviesesnei ateičiai“, – pabrėžė Dž. Baidenas.
J. Bidenas apibendrino savo kadencijos užsienio politiką, įskaitant Afganistano evakuaciją
Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų priešininkai, ypač Iranas, per pastaruosius ketverius metus tapo silpnesni, o pačios Jungtinės Valstijos tapo stipresnės. Pasak Dž. Baideno, kai jis pirmą kartą užėmė kėdę Ovaliajame kabinete, tik 9 NATO šalys skyrė 2 proc. savo BVP įnašams į aljansą, o dabar tokių valstybių yra 23. Taip pat atsirado naujų blokų: Jungtinių Amerikos Valstijų, Korėjos Respublikos ir Japonijos sekretoriatas, AUKUS paktas (Australija, Didžioji Britanija ir JAV) ir trišalis bendradarbiavimas tarp JAV ir Japonijos bei Filipinų.
Pasak Dž. Baideno, 20 šalių prisijungė prie kovos su hučiais Raudonojoje jūroje, kur ne visai sėkmingai surengė operaciją „Gerovės sergėtojas“, kadangi hučiai ir toliau atakuoja nedraugiškų valstybių laivus. Be Jungtinių Amerikos Valstijų, jame dalyvavo Jungtinė Karalystė, Bahreinas, Kanada, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Seišeliai ir Ispanija.[4]
Dž. Baidenas taip pat kalbėjo apie kitas svarbias Amerikos užsienio politikos sritis – paramą Izraeliui ir Kinijos sulaikymą, taip pat trumpai užsiminė apie karių išvedimą, arba tiksliau, panišką bėgimą iš Afganistano 2021 metais, kai evakuacijos iš Kabulo metu žuvo 13 amerikiečių, o talibams buvo palikta visa šalyje buvusi ginkluotė. Jis išreiškė viltį, kad naujoji administracija tęs Baltųjų rūmų užsienio politiką. Donaldas Trampas prezidento pareigas pradės eiti jau rytoj, sausio 20 dieną.
