Švedijos sekso federacija – pasaulio sekso čempionatų iniciatorė
Nuo mėsainių valgymo varžybų iki nuogalių „sutiktuvių“ – pasaulis deda į burną viską[1].
Švedijos sekso federacija (SSF) tuo tarpu sugalvojo suorganizuoti sekso kaip sporto čempionatą. Nuo tada, kai šalis pradėjo treniruoti, skirti sertifikatus, stipendijas ir kt. aktyviems nariams, besivaržantiems sekso srityje, sporto sąvoka įgavo kitokį skonį.
Ši iniciatyva, tiesa, sutelkta į vieną svarbų tikslą: svarbiausias siekis, už kurį kovoja SSF, yra griežtas pasipriešinimas vyrų dominavimui moterų atžvilgiu, mat seksas, kaip manoma, yra viena iš nedaugelio sporto šakų (ar bene vienintelė sporto šaka), kurioje moterys dominuoja beveik visais lygmenimis. Ir tai, galima sakyti, suduoda stiprų smūgį vyrams, tūkstančius metų stigmatizavusiems moteris.
Nepaisant to, aišku viena: jei moterys šiuo atveju užims dominuojančią poziciją, tai greičiausiai sukels stiprų pasipriešinimą tarp plačiosios auditorijos, vis dar trokštančios apčiuopti vyrų dominavimo reiškinį – visai kaip senais laikais.
Sekso čempionato sąlygos iš tiesų atspindi vieną svarbią idėją: kadangi seksas kaip sportas neturi jokio pranašumo moterų „kaina“, viskas vyks vienodomis sąlygomis tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu jie treniruojasi ar varžosi.
JT duomenimis, pasaulyje yra 195 šalys, ir daugelyje iš jų, kaip žinia, iki šiol vyksta kariniai mokymai, gaminami ginklai arba didžiulis biudžetas skiriamas tam tikram priverstiniam jėgos panaudojimui.
SSF su ašaromis akyse konstatuoja, jog nė vienoje iš 195 pasaulio šalių nėra nė vieno švietimo centro, naudojančio mokesčių mokėtojų pinigus tarpusavio meilės bei sekso ugdymui ir puoselėjimui – pačiam taikiausiam dalykui žmonijos istorijoje.
„Varžykimės taikiausio dalyko žemėje – meilės ir sekso – srityje“, – taip skamba Švedijos sekso federacijos šūkis, budinantis visuomenę ir metantis intymaus bendravimo tabu per tvorą.
Žinoma, kai kurie galbūt baiminasi dėl silpnosios visuomenės grupės išnaudojimo, tačiau SSF pabrėžia kovosiantys už tai, kad seksui būtų keliami aukštesni reikalavimai – jog švietime dalyvautų seksologai, psichologai bei sekso terapeutai, turintys šio sporto žinių.
Apibūdindami tai kaip vizualinę trauką, kūno kontaktą, psichologinį saugumą, fizinę trauką ir daugybę kitų veiksnių, organizatoriai šią iniciatyvą sieja su pagarba kitiems, kurią, be abejonės, turėtume skatinti kiekvienas.
30 proc. moterų niekada nėra patyrusios orgazmo – tendenciją reikia keisti
SSF aktyviai keičia požiūrį į seksą, kadangi iš įvairių tyrimų žinome, jog netgi 30 proc. moterų niekada nėra patyrusios orgazmo. Dėl to itin svarbu, kad visi dalyviai, prieš pradėdami praktinius užsiėmimus, mokytųsi apie savo kūną, susipažindami su anatomija.
Pasauliečiai taip pat netyli: pastarieji vis garsiau reiškia norą užsiimti seksu kaip sportu. Priešingai, kai kuriose pasaulio šalyse moterų seksualumas yra griežtai draudžiamas – už tai netgi gresia mirties bausmė, – ir šią takoskyrą siekiama išnaikinti.
Akivaizdu, kad moterys buvo ir tebėra išnaudojamos, neturėdamos teisės pačios spręsti dėl savo kūno bei likimo. Baimė, žinoma, yra didžiulis neigiamas veiksnys, tačiau tik peržengus jos slenkstį įmanomas užburto rato „anuliavimas“.
Varžysis visi – mėgėjai, elitas ar biseksualai
Švedijos žingsnis užregistruoti seksą kaip sporto šaką – išties drąsus ir mažų mažiausiai novatoriškas[2].
Nuo tada, kai šalis pradėjo organizuoti pirmąjį Europos sekso čempionatą, buvo sudėliotos gairės, kuriose nurodyta, jog tai truks kelias savaites. Dalyviai tuo tarpu varžysis po šešias valandas per dieną – kiekvienas turės nuo 45 minučių iki valandos „rungtyniauti“.
Pažymima, kad iš viso bus 16 disciplinų, įvertintų taškais – nuo 5 iki 10; taškus skirs visuomenė ir penkių teisėjų komisija.
Į šį sąrašą įeis gundymas, įvairių kūno dalių masažas, erotinių zonų masažas ant priešininko kūno, preliudija, oralinis seksas, įsiskverbimas, ištvermė, išvaizda, pozos „įgyvendinimas“, kūrybiškumas keičiant poziciją, ištvermė ir orgazmų skaičius per tam tikrą laiką, meninis pasirodymas bei apsikeitimas pozomis, padidėjęs kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis varžybų metu, gražiausios bei sunkiausios pozos įvertinimas, meniškiausia komunikacija, aktyvumas ir artistiškumas.
Sekso pavertimas sportu – laiko klausimas
Švedijos sekso federacijos prezidentas Draganas Bratichas mano, jog sekso pavertimas sportu visuomet buvo laiko klausimas: per seksą žmonės gali pasiekti psichinę ir fizinę gerovę, nors tam ir reikia tam tikro pasiruošimo.
„Kad žmonės pasiektų norimų rezultatų, jiems būtina treniruotis, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje. Todėl kitas logiškas žingsnis – pradėti konkuruoti šioje“, – sakė D. Bratichas.
Tai iš esmės pirmoji sporto šaka, kurioje varžovas gaus didžiulę malonumo dozę. Priešingai, jeigu varžovas bus nepatenkintas, jis pralaimės.
„Visose kitose sporto šakose varžovas yra įžeistas arba sutrikęs dėl pralaimėjimo. Tačiau šioje kuo linksmesnis jūsų varžovas, tuo daugiau taškų gausite“, – pridūrė D. Bratichas.
Seksas kaip sportas iš tikrųjų yra gana sunkus, kadangi į jį įtraukiami kūrybiškiausi dalyviai, turintys įdomių idėjų, stiprių emocijų, vaizduotės, fizinio pasirengimo bei ištvermės, nors bėgant metams varžybų taisyklės, kaip manoma, keisis, priklausomai nuo konkrečių pastebėjimų ir poreikių.
Sekso čempionatas vyks netoli Geteborgo ir prasidės jau 2023 m. birželio 8 d. Tuo tarpu turnyre dalyvaus 20 atstovų iš skirtingų Europos šalių.
Mokymo priemonė – knyga „Kamasutra“
SSF buvo įkurta dar 2016 m. Švedijoje, ir yra vienintelė organizacija pasaulyje, užsiimanti seksu kaip sportu[3]. Šiandien, po septynerių sunkaus darbo metų, SSF yra organizuota daug geriau.
Pabrėždama seksą kaip pagrindinį malonumų šaltinį, imuninės sistemos puoselėtoją ir būdą susilaukti vaikų, šiandien šalis pirmauja sekso mokymų ir sekso varžybų srityse, turėdama daugiau nei 30 asociacijų ir 3 000 aktyvių narių.
Šiuo atveju be pasirengimo – nė pro kur: svarbi mokymo pradžios priemonė – knyga „Kamasutra“, parašyta beveik prieš 2000 metų.
Šiaip ar taip, nors idėja pasauliečių akimis yra „verta milijono“, SSF mano, kad daugelis žmonių labai bijo, nes visuomenė juos iš anksto teisia, jei jie parodo susidomėjimą treniruotėmis bei varžybomis sekso srityje.
Pasauliečiai iš tiesų nedrįsta ir nėra suinteresuoti keisti savo neigiamo požiūrio į seksą dėl religijos, politinio spaudimo, psichologinio ir fizinio kankinimo daugelį metų. Tačiau įvairios institucijos, tokios kaip valstybė, darbdavys ir religija, neturėtų stabdyti žmonių, besidominčių seksu – tai ne nusikaltimas; mėgautis savo kūnu ir jausminiais ar seksualiniais poreikiais yra viena iš svarbiausių teisių ir laisvių.
