Vokietija ketina skolintis didžiulius pinigus gynybai, infrastruktūrai ir klimato politikai
Šalies parlamentas sutarė dėl istorinių pakeitimų, kurie sušvelnina griežtas konstitucines skolinimosi apribojimų taisykles. Tai leistų Vokietijai skolintis dideles sumas, skirtas svarbiems sektoriams finansuoti, įskaitant gynybą, infrastruktūrą ir klimato kaitos priemones. Sprendimas parlamente buvo priimtas kaip atsakas į naujas geopolitines grėsmes ir pasikeitusią pasaulio saugumo situaciją, ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste.
„Mūsų saugumui neturi kilti pavojus dėl biudžeto apribojimų“, – sakė Vokietijos gynybos ministras A. Pistorius ir pridūrė, kad ‚kiekvienas, kuris šiandien dvejoja, neigia tikrovę‘.
Tačiau, kol kas tai nėra galutinis sprendimas – jis turi būti patvirtintas Vokietijos aukštuosiuose parlamento rūmuose (Bundesrate).
Pirmianiam įstatymo keitimui pritarė 513 deputatų, o 207 buvo prieš. Ši reforma, dėl kurios Vokietijos skolinimosi ribos buvo sušvelnintos, turėjo gauti dviejų trečdalių balsų daugumą – 489 balsus. Pakeitimai leistų šaliai skolintis neribotą sumą pinigų, kurie bus naudojami gynybos reikmėms, civilinei saugai, žvalgybos tarnyboms ir kibernetiniam saugumui finansuoti. Tai pirmas kartas, kai Vokietija galės išleisti tokias lėšas be jokių konstitucinių apribojimų.
Tai yra kardinalus pokytis, nes Friedrichas Merzas, CDU lyderis, anksčiau buvo vienas didžiausių šių fiskalinių apribojimų šalininkų. Jis kritikavo deficitines išlaidas ir siekė griežtai laikytis konstitucijos. Tačiau geopolitinė situacija, ypač Rusijos agresija prieš Ukrainą ir tolesnė įtampa Europoje, privertė Vokietiją peržiūrėti savo gynybos politiką ir atsakyti į kylančias grėsmes.
500 mlrd. infrastruktūros fondui ir klimato kaitai, 3 mlrd – Ukrainai
Reformos apimtų ne tik gynybos išlaidų padidinimą. Pagrindinis akcentas yra €500 milijardų fondas infrastruktūros plėtrai, kuris bus naudojamas per ateinančius dešimt metų. Tai didžiausias Vokietijos investicijų paketas infrastruktūrai per visą šalies istoriją.
Be to, €100 milijardai iš šio fondo bus skirti klimato kaitos politikai, kad žalieji galėtų pritarti šiam planui. Tai reiškia, kad Vokietija siekia ne tik sustiprinti savo gynybos pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad šalis būtų pasirengusi susidoroti su klimato kaitos iššūkiais.
Be gynybos ir infrastruktūros investicijų, Vokietija taip pat paskyrė 3 milijardus pagalbai Ukrainai, kad padėtų šaliai kovoti su Rusijos agresija. Šie pinigai bus naudojami tiek humanitarinei pagalbai, tiek tiesioginei gynybos paramai.
Galutiniam įstatymo priėmimui reikalingas dar vienas patvirtinimas
Šis sprendimas nėra galutinis – jis turi būti dar patvirtintas Vokietijos aukštuosiuose parlamento rūmuose, kuriuose balsuoja 16-os Vokietijos žemių premjerai. Kad įstatymas įsigaliotų, reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Čia politinės kovos gali tęstis, nes kai kurios regioninės partijos gali nesutikti su šiuo pakeitimu, ypač dėl to, kad didelės investicijos gali paveikti jų biudžetus ir ekonominius prioritetus.
Kritikai, tokie kaip kraštutinės dešinės AfD ir verslui orientuota FDP, siekė sustabdyti šį planą, teigdami, kad didelės skolos gali sukelti ilgalaikį ekonominį nestabilumą.
„Šio skolų paketo priėmimas bus didžiulė našta, ypač ateities kartoms. Tai didžiausia rinkėjų apgaulė, kokią Vokietijos Federacinė Respublika yra patyrusi savo istorijoje“ – kalbėjo AFD lyderė Alice Weidel .
Jei šis įstatymas bus patvirtintas, jis žymės svarbų posūkį Vokietijos politikos istorijoje, nes šalis pasiruošia didžiausioms investicijoms į gynybą ir infrastruktūrą per visą savo istoriją.
Gynybos finansavimas virš 1% BVP taptų nuolatine išimtimi, leisdamas Vokietijai stiprinti savo kariuomenę ir pasiruošti kylančioms grėsmėms. Tačiau ekonomistai įspėja, kad šie pokyčiai turi būti derinami su papildomomis reformomis kitose srityse – ypač biurokratinės naštos mažinimo ir darbo jėgos trūkumo sprendimo srityse, kad šie didžiuliai investicijų paketai galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
Tai istorinis žingsnis Vokietijos politikoje, kuris gali turėti didelį poveikį ne tik šalies ateičiai, bet ir visai Europai.
Nato generalinis sekretorius Markas Rutte pasveikino vokiečius savo X paskyroje: „sveikinu kanclerį F. Mertzą su istoriniu susitarimu Vokietijoje dėl investicijų į gynybą didinimo. Tai svarus ženklas, kad esame lyderiai ir įsipareigoję užtikrinti mūsų bendrą saugumą. Tai iš esmės pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“.
