Šiuolaikinių ir modernių namų sąsajos bei architektūra – būkite atidūs renkantis
Vartant nekilnojamo turto ir žemės sklypo vertinimo vadovą, galime gauti naudingos informacijos, susijusios su skirtingų būstų tipais, ieškomų namų kriterijais bei jų įvertinimais; tuo tarpu tokios sąvokos, kaip „šiuolaikinis“ ar „modernus“ yra tarsi savaime pažįstamos ir, ko gero, daugelį kartų girdėtos.
Visgi nereikėtų apsigauti, nes nors nekilnojamojo turto agentai neretai jas gretina naudodami kartu, tarsi jų reikšmė būtų absoliučiai tokia pati, iš tiesų šie žodžiai reiškia skirtingus dalykus: terminas „modernus“ paprastai apibūdina labai savitą ir mažai kintantį architektūrinį stilių, kuris buvo pradėtas naudoti jau gerokai prieš šimtmetį; tuo tarpu šiuolaikinė architektūra ir dizainas reiškia „momento stilių“, todėl šio tipo namai paprastai yra itin naujoviški ir „žvelgiantys į ateitį“.
Dargi daugelis neseniai pastatytų šiuolaikinių namų išsiskiria tuo, jog jie neretai yra statomi siekiant tvarumo bei ekologiško santykio su gamta ir, pavyzdžiui, gali būti gaminami iš konteinerių. Taipogi puikus šiuolaikinio namo pavyzdys yra „Skyline Residence“, kurį sukūrė Belzberg Architects[1]. Įsivaizduokime: sėdime savo namo kieme, kuriame yra milžiniškas sodas, o jame įrengtas kino teatras, ir tai yra dar vienas šiuolaikinio (mišrios erdvės) namo pavyzdys.
Iš vienos pusės galima pagalvoti, jog šiuolaikinio dizaino laikotarpis niekada nesibaigia, tačiau jis gali apimti ir modernaus bei „retro“ stiliaus elementus.
Tuo tarpu jei manęs paklaustumėte, ką manau apie modernius namus, atsakyčiau, jog tai yra gyvenamoji vieta, kurios pagrindas yra minimalistinis dizainas, suderintas su skandinavišku ir pramoniniu stiliumi bei naujausiomis technologijomis.
Kai namai – it meno kūriniai
„Kad ir kur keliautumėte – netgi jei vyktumėte į rojų – visada pasiilgsite savo namų“, – Malala Yousafzai[2].
Tiesa ta, kad įrenginėjant namą bei renkantis būsimą jo stilių įtaką gali daryti daugelis aspektų, regėtų pavyzdžių ar netgi asmeninių patirčių: pradedant jaukiu močiutės namu bei senovinėmis detalėmis, ryškiomis langinėmis ar restauruota krosnimi, baigiant koplytstulpiu, stovinčiu šalia įvažiavimo į kiemą. Kitaip sakant, namo forma dažnai „seka“ patirtimi, paliekant tam tikras detales bei prijungiant unikalias faktūras.
Kita vertus, paklausus vaikų, kas, jų nuomone, yra modernus ir šiuolaikiškas būstas, jie turbūt įvardytų nedidelį medinį statinį ant vištos kojos ar meduolių namą, regėtą pasakų knygoje; tuo tarpu suaugę žmonės galbūt sakytų, kad modernumas – tai svetainė, baras ir virtuvė viename; Viktorijos laikų fabrikas; koks nors dulkėmis pasidengęs ir renovacijos belaukiantis mūrinis reliktas, na arba stiklinis vasarnamis, pro kurio stogą galima matyti žvaigždes.
Iš esmės modernu ir šiuolaikiška gali būti viskas, kas nėra itin standartiška: kylančios ir tam tikrose vietose žemėjančios lubos, žalios kolonos ar margaspalvės grindys, primenančios akvariumą gali ne tik nustebinti, bet ir sukurti specifinę bei įmantrią atmosferą.
Aišku noras didžiąją laiko dalį stebėti į kambarį plūstančią šviesą ir didelės terasos dėka tarsi susilieti su gamta gali paskatinti rinktis didelius langus turinčią būsto išplanavimo alternatyvą; tuo tarpu kitiems svarbus nuolatinis komunikavimas ir bendruomeniškumo jausmas gali būti įgyvendinamas įrengiant atviro tipo valgomąjį, kuomet yra galimybė ruošti maistą drauge su ten sėdinčiais draugais, o prireikus dargi paprašyti, jog jie nuluptų svogūną ar įpiltų vyno.
Taigi, kruopščiai įrengtas interjeras yra mūsų gyvenimo būdą bei mąstymą atspindintis fonas: jei mes nedirbame „ofisinio“ darbo, vargu, ar norėsime įsirengti atskirą darbo kambarį; tuo tarpu „atvirų durų“ elementas arba, kitaip sakant, jaukus valgomasis kartu su virtuve gali padėti mums jaustis socialiai aktyvesniems, jei tik to iš tikrųjų pageidaujame.
Minimalizmas ir novatoriškų namų samprata – pašalinkite tai, kas nereikalinga
Galima sakyti, jog architektūra yra tam tikra meno forma, kuri kinta, prisitaiko ir atliepia žmogaus poreikius. Aišku, dalis šių pokyčių yra drastiški, kiti ganėtinai subtilūs arba dramatiški, tačiau tai tik parodo, kaip keičiasi dizainas bei aplinka kartu su į madą ateinančiomis naujomis tendencijomis.
Tikriausiai galėtume pritarti minčiai, kad į namus ateina ir „minimalizmas“: nebėra penkių ir dar daugiau indaujų kolekcijų lentynose, nėra ir pusę kambario užimančių spintų ar milijono smulkių niekučių, primenančių senųjų laikų metamorfozes – aplinka pasidarė kiek kuklesnė ir tvarkingesnė.
O žmonija, rodosi, puikiai suvokė ir įsisavino „minimalizmo“ idėją, pašalindama iš namų papildomą kėdę, iš miegamojo – stalą, na, o svetainei netekus dar keleto paveikslų vardan „supaprastinto“ stiliaus žmonės jaučiasi taip, tarsi būtų tapę lengviau kvėpuoti.
Tuo tarpu Lietuvoje plinta ir populiarėja įvairaus tipo novatoriški namai, iš kurių daug dėmesio sulaukia šie:
- skaidrūs būstai
- išmanūs namai su galybe papildomų funkcijų
- namai su perėjimais (atskiras namo dalis jungiančiais „tilteliais“ ir pan.)
Tiesa ta, kad Lietuvoje jau galima rasti tūkstančius išmaniųjų namų: nuo viešbučių iki visuomeninių objektų ar nuosavų būstų[3]. Žinoma, modernus namas bei jo fasadas nebūtinai turi būti siejamas su ekstravagantiškumu, nes viskas gali būti kruopščiai paslėpta detalėse bei kampuose. Tuo tarpu džiugi žinia ta, jog tinkamai prižiūrimas būstas – ir visai nesvarbu, kokio tipo jis yra – gali tinkamai funkcionuoti daugybę metų.
