Išsiaiškinta tragiška išdavystės istorija: A. Frank šeimą išdavė žydų tautybės notaras

Žydų šeimą naciams išdavė... žydas

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Aną Frank – žydų mergaitę, kurios išgyvenimai Holokausto metais nugulė vienoje skaitomiausių knygų pasaulyje. Anos Frank dienoraštis yra laikomas vienu iškalbingiausių ir labiausiai sukrečiančių Holokausto liudijimų. Pasaulyje parduota daugiau nei 30 mln. šios knygos kopijų, o ji išversta į bent 70 kalbų^[1]. Daugelyje šalių dienoraštis laikomas privalomu skaitiniu, knyga, aktualia tiek jaunam, tiek ir senam.

Tikrąją Frankų šeimos istoriją taip pat tikriausiai žino daugelis. Ana kartu su seserimi bei tėvais 1933-iais pabėgo iš Adolfo Hitlerio ir nacių vadovaujamos Vokietijos ir pasitraukė į Nyderlandus. Kai žydų persekiojimas pasiekė kritinę ribą ir iškilo reali grėsmė būti suimtiems ir deportuotiems į mirties stovyklas, 1942-aisiais Frankų šeima pasislėpė. Vis tik, iki šiol nežinomas asmuo juos išdavė: 1944-ais metais slėptuvė buvo atrasta ir visi jos gyventojai išvežti į koncentracijos stovyklas.

Galiausiai, Holokausto siaubus išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir nusprendė dukros dienoraščius išspausdinti: mergaitė norėjo tapti rašytoja, o prieš gyvenimo pabaigą ir pati buvo pradėjusi savo rašinius redaguoti. Tačiau net ir dienoraščiams tapus literatūrine sensacija, o istorikams metus visą savo išmonę, ilgą laiką nepavyko įvardinti asmens, kuris iš tiesų galėjo įduoti Frankų šeimą. Vis tik, atrodo, kad paslaptis pagaliau yra atskleista.

Tyrėjų grupė, savo išvadas pristačiusi ir Nyderlandų žiniasklaidai, pasiekė išvadų, kad Frankų šeimos lokaciją atskleidė žydų tautybės notaras Arnoldas van den Berghas: jis vokiečių okupantams perdavė žydų slėptuvių Amsterdame sąrašą, taip siekdamas išgelbėti savo šeimos narių gyvybes^[2].

Su naciais bendradarbiavo ir patys žydai

Daugiau nei penkerius metus tarptautinė neišaiškintų bylų tyrėjų komanda tyrė šį istorinį atvejį, naudodama pačius naujausius ekspertizės metodus, algoritmus ir technologijas. Galiausiai, teoriją, kad notaras A. van den Berghas yra tas, kuris atskleidė naciams žydų slėptuvių sąrašą pagrindė paprastas įrodymas – anoniminis laiškas. Šį laišką gavo Ane tėvas Otto Frankas 1946-ais metais. Laiške yra paminėta būtent notaro pavardė.

Tiesa, originalaus laiško niekam atrasti nepavyko: manoma, kad jis apskritai dingo. Tačiau, tyrėjų komanda naudojo laiško kopiją, aptiktą Amsterdamo miesto archyvuose. Ši kopija buvo atidžiai tyrinėta, o visas tyrimas pareikalavo tūkstančių valandų analizės, tačiau galiausiai – pasiteisino. Anksčiau, ši versija apie išdavyste išsamiai tirta nebuvo, tad analizė atskleidė iki šiol nežinomų faktų.

Notaras buvo Žydų tarybos narys, o apie pastaruoju metu vis pasirodo kalbų, kad ir pati Žydų taryba galėjo kolaboruoti su naciais. Manoma, kad A. van den Berghas turėjo daug ryšių ir iš pradžių buvo apsaugotas nuo deportacijos, kankinimų ir persekiojimų. Vis tik, situacija pasikeitė 1944-ais: apimtas nevilties ir baimės dėl artimųjų saugumo, jis išdavė slėptuvių vietas, kad išgelbėtų žmoną, tris dukteris ir išsigelbėtų pats^[3].

Įvertinus surinktus duomenis, manoma, kad pats O. Frankas žinojo kas išdavė jo šeimos slėptuvės vietą, tačiau vis tik, tokią informaciją nusinešė į kapus: tikriausiai manė, kad to atskleidimas nieko neduos ir tikrai negelbės kovojant su sielvartu dėl tragiškų Holokausto įvykių ir šeimos praradimo. Vis tik, net patys tyrimo organizatoriai yra itin nustebę, kad išdavystę įvykdę žydų tautybės asmuo. Tai tik parodo, kokie sudėtingi ir sunkiai suvokiami laikai anuomet buvo.

Anksčiau plėtotos teorijos buvo paneigtos

Teorijų apie to meto išdavystę būta ne vienos. Iš pradžių manyta, kad slėptuvės lokaciją atskleidė Willemas van Maarenas, kuris dirbo sandėlyje po žydų slėptuve. Vis tik, tam įrodyti pritrūko duomenų. Jau kiek vėliau, biografė Melissa Müller tikino, kad išdavike galėjo būti Lena-Hartog van Bladeren. Ji valydavo pastatą, kuriame slėpėsi žydai. 2002-aisiais sensacinga žinia pasidalino olandas Antonas Ahlersas ir tikino, kad būtent jo antisemitinių pažiūrų tėvas išdavė Frankų šeimą^[4]. Vis tik, tokios teorijos nebuvo tvirtos.

Iki šiol, buvo tiesiog manyta, kad šeima atrasta buvo tik per atsitiktinumą. Frankų šeima ir dar keturi žmonės 1942–1944 metais gyveno pasislėpę viename iš Amsterdamo namų. Per reidą, šeima ir visi asmenys buvo surasti ir išvežti į koncentracijos stovyklas. Anna ir jos sesuo Margot išvengė dujų kameros, tačiau 1945-ais mirė nuo šiltinės Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje Šiaurės Vokietijoje, o jų kūnai buvo įmesti į bendrą duobę^[5]. Jų motina Edith Frank tais pačiais 1945-ais mirė iš bado Aušvice. Gyvas liko tik tėvas Ottas, kurį iš Aušvico 1945-ųjų sausį išvadavo sovietų kariuomenė.