<h2>Išmontuoti antkapiai sugrįš į kapines</h2>
<p>Po ilgų metų pagaliau nuspręsta demontuoti sovietmečiu laiptų statyboms panaudotus žydų antkapius ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo. Tiek antkapiai su rašmenimis, tiek be jų pagaliau atras savo vietą atitinkamai Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje (abipus Kirkuto alėjos) ir Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse, esančiose šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje. O štai sovietmečiu žydų antkapiai buvo naudojami statant tiek susisiekimo infrastruktūrą, tiek pastatus.</p>
<p>Pranešama, kad Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau yra saugoma daugiau nei 1 000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T. Kosčiuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos[2]. </p>
<blockquote>
<p>O štai vietose, kuriose statinių kol kas ardyti nenumatyta, nuspręsta tokias vietas paženklinti specialiomis informacinėmis lentomis. Tokie statiniai įsikūrę ir Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6. </p>
</blockquote>
<p>Dalis jau seniau iš įvairių vietų išmontuotų žydų antkapių jau yra grąžinti į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir taip įamžinti čia gyvenusių miestelėnų atminimą.</p>
<p>Vos prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo pritaikyta čia užplūstantiems lankytojams – akį džiugina medžių alėjos, įrengti takai, informaciniai stendai, sutvarkytas ir miškas[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paminklai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Antrosios žydų kapinės tapo neatsiejama istorijos dalimi</h2>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu per Užupį nuo Senamiesčio, einant dabartinėmis Užupio ir Krivių gatvėmis link dabartinės Olandų gatvės, vingiavo kelias, vilniečių dar XIX a.–XX a. pramintas Mirties keliu, mat kelio gale 1831–1959 m. veikė antrosios miesto žydų kapinės, į kurias iš Senamiestyje buvusio žydų kvartalo buvo nešami mirusiųjų kūnai[5].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, skelbiama, kad šios kapinės, kuriose palaidota daugiau nei 70 tūkst. žmonių, niekur nedingo net ir po žydų antkapių išniekinimo – tik maža dalis žydų buvo perlaidoti Sudervės žydų kapinėse. Šios kapinės buvo įkurtos dar 1829 m., o laidoti jose buvo pradėta 1831 m. Gausėjant laidojimų kiekiui, jos ne kartą buvo plėstos.</p>
<p>1959 m. sovietų valdžia Lietuvoje užsimojo šias kapines uždaryti, o 1965 m. jos buvo visiškai nugriautos. Šiose kapinėse 1830–1839 m. laikotarpiu buvo palaidota daug garsių vilniečių, tarp kurių ir visuomenininkas Cemachas Šabadas, kurio palaikai, pradėjus naikinti šias kapines, kartu su kitų žymių žmonių, buvo perkelti į Sudervės žydų kapines[5].</p>
<p>Kapines sulyginus su žeme, tik 1975 m. jų vietoje buvo pastatyti Ritualiniai paslaugų rūmai ir ilgainiui pradėti statyti gyvenamieji namai. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/senamiestis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Antkapiai keliavo po visą Vilnių</h2>
<p>Sovietmečiu žydų antkapiai tiesiog keliavo po Vilnių it be vietos – jie buvo naudojami Tauro kalno, Statybininkų rūmų ir net M. Mažvydo bibliotekos laiptams ir Centrinio pašto įėjimui statyti. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę visi šie statiniai iš antkapių buvo demontuoti ir grąžinti į kapinių teritoriją[5]. Dabar buvusių kapinių teritoriją mena tik joje pastatytas memorialinis paminklas.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, kadaise sostinė Vilnius buvo laikomas it antrąja Jeruzale, mat jo senamiestyje tiesiog virė žydų gyvenimas, o visą šį paveikslą neatpažįstamai pakeitė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Sostinėje buvo įsikūrę ir daug iškilių žydų asmenybių, o Užupyje veikė ir stambi alaus darykla. Iš viso anuomet Vilniuje esą veikė 260 alaus barų, iš kurių 54 priklausė II gildijos pirkliui, miesto tvarkymo komisijos nariui Vilhelmui Šopenui[7].</p>
</blockquote>
<p>V. Šopeno vardu pavadintoje gatvėje apsigyveno ir žydų teatro žvaigždė Abraomas Morevskis, gavęs turtingiausio aktoriaus visame Vilniuje titulą. </p>
<p>Prieglobstį Lietuvoje rado ir vienas žymiausių XX a. pr. žydų literatūros leidėjų Borisas Kleckinas, taip pat vienas žymiausių pastarųjų laikų rabinų – Abraomas Ješaja Karelicas, dar žinomas Chazon Iš (Aiškiaregio) vardu[7].</p>
