Iškilmingas Noterdamo Paryžiaus katedros atidarymas – jau gruodžio 7 d.

Po daugiau nei 5 su puse metų trukusio atstatymo atidaroma Paryžiaus Dievo motinos katedra

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris), prieš penkerius metus smarkiai nukentėjusi didžiuliame gaisre, vėl atvers duris jau šių metų gruodžio 7 dieną. Pirmąją dieną vyksiantis iškilmingas atidarymas bus transliuojamas visame pasaulyje.

Atidaryme dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti netikėti svečiai, kurių vardai kol kas neatskleidžiami. Yra žinoma tik tiek, jog į ceremoniją buvo pakviestas Popiežius Pranciškus, tačiau 87-erių pontifikas praleis šią šventę dėl kelionės į Korsiką^[1].

Pirmoji diena bus skirta iškilmingai ceremonijai, o gruodžio 8 d. vyks pirmosios mišios, kurių metu bus pašventintas naujasis altorius. Religiniai renginiai tęsis visą savaitę, įskaitant ir kasdienes pamaldas. Be liturginių renginių, numatyti ir kultūriniai renginiai, tokie kaip chorų koncertai Bernardinų kolegijoje bei su katedros atstatymu susijusios parodos.

Tiesa, nors atidarymo ceremonija vyks gruodžio 7 dieną, pirmąsias aštuonias atidarymo dienas lankytojų galimybė užeiti į vidų bus ribota. Teigiama, jog lankymo valandos ribojamos dėl numatytų šventinių renginių. Įprastas lankymo laikas (7:45–19:00) pradės galioti tik gruodžio 16 dieną^[2].

Noterdamo katedra atidaroma su patobulinimais: nuo daugiakalbės programėlės iki naujų baldų

Taip pat pranešama, kad pradėjus naują Paryžiaus Dievo Motinos katedros gyvavimo skyrių visiems lankytojams bus prieinamos naujos patirtys: bus siūloma išmėginti savarankiškus maršrutus per visą katedrą. Tai taps simboliniu keliu iš šiaurės į pietus, nuo šviesos iki tamsos.

Tikimasi, kad iki lapkričio pabaigos visose programėlių parduotuvėse pasirodys nemokama mobilioji programėlė anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Ši programėlė padės susipažinti su katedros istorija, atstatymo detalėmis ir nukeips lankytojus į įvairias edukacines lankytinas katedros vietas.

Be to, bus galima išvysti naujus liturginius baldus, 1500 naujų ąžuolinių kėdžių ir naują ekspoziciją erškėčių vainikui – šventajai relikvijai.

Dar praėjusią savaitę aštuoni Dievo Motinos varpai suskambo visame Paryžiuje pirmą kartą po daugiau nei penkerių metų pertraukos. Neseniai virš altoriaus buvo pakabinti trys nauji varpai, įskaitant vieną, kurį skambino atletai, kai buvo iškovotas aukso medalis arba pasiektas rekordas olimpinėse žaidynėse. Tiesa, prieiga prie garsiųjų varpinių ir nuostabių Paryžiaus vaizdų vis dar yra draudžiama ir kol kas nėra aišku, kada lankytojai galės patekti į šią katedros vietą.

Tikimasi, kad per metus katedrą aplankys iki 15 milijonų žmonių. Kaip ir anksčiau, įėjimas bus nemokamas, tačiau lankytojai raginami iš anksto rezervuoti vietą per naują internetinę rezervavimo sistemą, siekiant sumažinti laukimo eiles.

Nors pagrindiniai restauracijos darbai baigti, kiti papildomi darbai, tokie kaip naujų vitražų diegimas, tęsis iki 2026 metų.

Noterdamo katedra – vienas įspūdingiausių statinių visoje Prancūzijoje

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) – tai viena garsiausių ir labiausiai lankomų gotikinių katedrų pasaulyje, kurios istorija apima daugiau nei 850 metų. Katedra, stovinti Senos upės saloje – Île de la Cité, Paryžiuje, yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis simbolis, kuris įkvėpė daugybę menininkų, rašytojų ir architektų. Jos istorija kupina reikšmingų įvykių, o 2019 metų balandį įvykęs gaisras sukrėtė pasaulį ir tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės Europos kultūros išbandymų.

Noterdamo katedros statybos darbai prasidėjo 1163 metais^[3], valdant Paryžiaus vyskupui Morisui de Sully ir Prancūzijos karaliui Liudvikui VII. Tai buvo didžiulio masto projektas, skirtas pakeisti senąją Šv. Stepono baziliką, stovėjusią toje pačioje vietoje. Katedros statybai pasirinkta gotikos architektūros stilius, kuris buvo revoliucinis tuo metu – šis stilius pabrėžė aukštį, šviesą ir erdvę.

Katedros statyba užtruko beveik 200 metų. Ji buvo baigta tik apie 1345 m.

Pastatas tapo vienu pirmųjų gotikinių katedrų, pasižyminčių įspūdingais architektūriniais elementais, tokiais kaip didžiuliai rozetiniai langai, arkbutanai, smailės ir skulptūros, vaizduojančios biblines scenas bei mitologinius padarus.

Verta paminėti, kad Noterdamo katedra tapo daugelio svarbių istorinių įvykių liudininke. 1431 m. čia buvo vainikuotas Anglijos karalius Henrikas VI, o 1804 m. Napoleonas Bonapartas, susižavėjęs katedros didybe, pats save vainikavo Prancūzijos imperatoriumi.

XIX a. katedra išgyveno sunkius laikus – Prancūzijos revoliucijos metu ji buvo išniekinta, jos varpai ištirpdyti, o daugelis skulptūrų sunaikintos. XIX a. viduryje dėka Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ (1831 m.), visuomenė atkreipė dėmesį į katedros prastą būklę. Tai įkvėpė didžiulės restauracijos darbų pradžią.

Tiesa, neskaitant Neskaitant katedros vakarinio fasado valymo 1990-aisiais, Dievo Motinos katedra daugiau nei 150 metų nepatyrė jokių restauravimo darbų. Dėl laiko, oro sąlygų, užterštumo ir prastesnės XIX amžiaus restauracijos metu naudoto akmens kokybės katedrai vėl labai reikėjo remonto. Todėl 2018 metais Prancūzijos vyriausybė pradėjo antrąjį didelį renovacijos projektą.

Gaisras pasiglemžė vieną garsiausių gotikinių katedrų

2019 m. balandžio 15 dieną įvykęs gaisras sukrėtė visą pasaulį. Ugnis, kilusi vakare, greitai išplito per medinę katedros stogo konstrukciją. Gaisro metu griuvo bokštas, taip pat padaryta didelė žala katedros stogui, skliautams ir interjerui.

Nors pagrindinė struktūra, įskaitant dvi pagrindines varpines, liko stovėti, katedra patyrė didžiulę žalą. Ugniagesiai didvyriškai išgelbėjo daugybę svarbių artefaktų, įskaitant Šventąją Kristaus erškėčių karūną ir garsųjį varpą Emmanuel.

Gaisro priežastis oficialiai buvo priskirta atsitiktiniam nelaimingam atsitikimui, galimai susijusiam su vykdomais restauracijos darbais. Tačiau tikroji gaisro priežastis ir jo kaltininkai nežinomi iki šiol.

Praėjus kelioms valandoms po gaisro, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad katedra bus atstatyta. Iš karto prasidėjo paramos kampanijos, kurių metu surinkta milžiniška pinigų suma iš privačių asmenų, įmonių ir organizacijų visame pasaulyje.

Atstatymo procesas, vadovaujamas specialiai sukurtos institucijos „Etablissement Public“, tapo vienu iš ambicingiausių ir sudėtingiausių architektūros projektų šiuolaikinėje istorijoje. Restauratoriai susidūrė su sudėtingais iššūkiais: autentiškos medienos ir akmenų paieška, senųjų technikų atkūrimu ir modernių technologijų integravimu.

Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro kaltininkai vis dar neaiškūs

Po gaisro, pirminio tyrimo metu, Paryžiaus vyriausiasis prokuroras Remy Heitzas sakė manantis, kad greičiausiai įvyko atsitiktinumas. Jo manymu, priežastis galėjo būti labai paprasta, tokia kaip elektros gedimas ar neatsargiai numesta smilkstanti cigaretė. Nuo tada nebuvo gauta jokios naujos informacijos, leidžiančios manyti, kad tai visgi buvo tyčinis padegimas.

Po penkerius metus trukusio tyrimo ir išsamių ekspertų ataskaitų nepavyko nustatyti tikslios 2019 metų gaisro priežasties^[4].

„Kiekvienas galimas variantas, įskaitant hipotezę apie žmogaus vaidmenį šiame gaisre, buvo tiriamas nuo pat pradžių“, – balandį sakė Paryžiaus vyriausioji prokurorė Laure Beccuau. „Tačiau tiesa ta, kad kuo arčiau priartėjome prie vietos, kur prasidėjo gaisras, ir kuo daugiau analizės rezultatų gavome, tuo didesnę reikšmę įgavo atsitiktinio gaisro versija.“

Tyrimo metu buvo atlikta daug ekspertų tyrimų, įskaitant naujas ataskaitas apie katedros liekanas, vietą, kur pradėjo degti gaisras, ir techninę bažnyčios infrastruktūrą. Nors šie tyrimai buvo baigti 2023 metų pabaigoje, ekspertai buvo paprašyti apibendrinti ir kryžmiškai patikrinti savo išvadas, kad būtų galima tiksliai nustatyti galimą gaisro priežastį.

Teisėsaugos šaltiniai taip pat nurodė, kad per praėjusius metus „kiekviena zona“ katedroje buvo išvalyta nuo nuolaužų, tačiau neatsirado jokių naujų reikšmingų įrodymų, kurie galėtų paaiškinti gaisro kilmę.

Betiriant šį įvykį buvo nustatyta kelios saugumo klaidos, įskaitant neveikiančią katedros aliarmų sistemą, kuri sulėtino ugniagesių reakciją, taip pat elektros sistemą viename iš katedros liftų. Nors nėra manoma, kad šie trūkumai tiesiogiai sukėlė gaisrą, jie padėjo ugniai labiau išplisti ir sugadinti šį pasaulinį architektūrinį turtą.

Atskira byla – dėl švino taršos

Tyrėjai taip pat tiria atskirą bylą, susijusią su galimais sveikatos pavojais, kuriuos sukėlė katedros gaisras. 2022 metais vietos gyventojų, mokinių tėvų ir sąjungų grupė pateikė kriminalinį skundą, kaltindama valdžią nesugebėjus užtikrinti tinkamos švino taršos prevencijos.

Katedros stogas ir smailė buvo padengti apie 400 tonų švino, toksiško sunkiojo metalo, kuris per gaisrą išgaravo ir galbūt nusėdo į apylinkes.

„Tai yra keturis kartus daugiau už metines visos Prancūzijos švino emisijas į atmosferą“, – nurodė ieškovai.

Tyrėjai taip pat nagrinėja kaltinimus dėl galimo švino poveikio sveikatai, tiek vietos gyventojams, tiek darbuotojams, kurie dirbo gesindami gaisrą ir valydami katedros teritoriją po šios nelaimės.