G. Landsbergis griebėsi naujos – tinklaraštininko rolės
Sakoma, kad žmogus savęs gali ieškoti ir visą gyvenimą – nors tikrai egzistuoja atvejų, kai tą pavyksta padaryti gana jauname amžiuje. Visgi, panašu, tai galioja tikrai ne garsiajam Lietuvos anūkui Gabrieliui Landsbergiui, kuris, šią kadenciją vienmandatėje į Seimą nebuvo išrinktas, galiausiai iš politikos pasitraukė, o dirbti kažką tai reikia. Tad buvo nuspręsta prisijungti prie „įtakotukų“ gretų ir kurti… vaizdo ir garso turinį. Visgi, būsimi G. Landsbergio sekėjai pastebėjo, kad pas šį po įrašais yra išjungta komentavimo galimybė.
Tiesa, nuo senosios – užsienio reikalų ministro rolės G. Landsbergis pernelyg nenutolo, mat rengia tinklalaides politinių aktualijų temomis – pirmoji buvo paskirta aptarti poreikį padėti Rusijos ir Baltarusijos žmonėms[1].
„Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras toliau tęsia kovą už laisvę naujoje tinklalaidėje. „Eskalacija“ – tai pokalbių su ekspertais ciklas, padedantis suprasti naująją geopolitiką ir tai, kaip galime vėl padaryti demokratiją didingą. Gabrielius Landsbergis gerai žinomas dėl savo vertybėmis grįsto požiūrio į užsienio politiką, jis yra nenuilstantis kovotojas už teisinę valstybę ir taiką pasitelkiant jėgą.“ – taip skamba naujųjų tinklalaidžių ciklo pristatymas[2].
Tačiau nauja G. Landsbergio profesija, panašu, įtikino ne visus.
„Galiu lažintis jis iš tų kur savo įrašus laikina“, – rašė vienas komentatorius.
Kiti, tuo tarpu, svarstė, kad G. Landsbergis elementariai liko be pinigų, išskyrus paramą iš sutuoktinės A. Landsbergienės, bet jos, matyt, nepakanka.
Iš Taivano G. Landsbergis parsivežė Briliantinės žvaigždės ordiną
O kol iš politinio gyvenimo pasitraukęs G. Landsbergis sugalvojo, ką gyvenime veiks toliau, sausio viduryje nuvyko į Taivaną, kur susitiko su prezidentu Lai Ching-Te ir atsiėmė apdovanojimą už savo nuopelnus, kuriant Lietuvos ir Taivano santykius.
Atsiėmęs ordiną, G. Landsbergis pareiškė savo politinės linijos keisti neketinantis ir būsiantis kartu su Taivanu, „kad ir kas benutiktų“. O štai dėl tokių garsiojo anūko principų Lietuva atsidūrė tarp dviejų ugnių ir iki dabar pykstasi su Pekinu, nors Kinija ir pareiškė, kad draugiškų santykių su Lietuva norėtų.
2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sukėlė konfliktą su Kinija, dėl kurio ji įvedė sankcijas Lietuvai. G. Landsbergis dėl pašlijusių santykių kaltina Kiniją, o premjeru tapęs G. Paluckas akcentavo norą šiuos santykius normalizuoti, nors dėl tolesnio atstovybės pavadinimo likimo sprendimas dar nepriimtas.
Pats Taivanas Lietuvai „leido“ ir toliau draugauti su Kinija.
Be Landsbergių giminės atstovo likusi TS-LKD išgyvena vertybinę kovą
O tuo tarpu už savo nugaros palikęs visą aktyvų politinį gyvenimą ir TS-LKD partijos veiklą, G. Landsbergis, matyt, taip atsikando aktyvaus politinio gyvenimo, kad net nelabai ir rūpinasi, kas po jo liks konservatoriams.
Visgi, TS-LKD gretose veiksmo tikrai netrūksta, mat čia renkamas naujas partijos pirmininkas iš penkių kandidatų. Pagrindines jėgas surėmė laikinai šias pareigas einanti liberaliajam flangui atstovaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir viešojoje erdvėje nugalėtoju jau tituluojamas Laurynas Kasčiūnas, besilaikantis labiau krikdemiškų pažiūrų.
Paklaustas, ar tapęs partijos pirmininku L. Kasčiūnas remtų „Pride“ eitynes, jis tvirtino, kad oficiali parama iš jo lūpų neišskries.
Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais konservatoriai itin atsiplėšė nuo Lietuvos regionų ir pagrinde akcentavo Vilnių ir Kauną. O štai likusi Lietuvos dalis buvo pamiršta – to neslėpė ir vienas iš kandidatų – konservatorių Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.
„Tvirtai sakau, kad kai būsiu išrinktas pirmininku, bus organizuojami vizitai Lietuvoje ir mėginama prisibelsti į jų protus ir širdis“, – rėžė L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu R. Radvilė-Morkūnaitė įsitikinusi, kad pagrindinė jos vertybė – nuoseklumas ir patikimumas, mat politikė „kando“ savo konkurentui L. Kasčiūnui į koją ir pridūrė niekada nesiblaškiusi po politines partijas.
Rinkimai įvyks jau vasarį, tarp kandidatų – taip pat Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas ir Daivaras Rybakovas, kuris, beje, paprašė savo bendrapartiečių už jį nebalsuoti.
