<h2>Nors donorams pasitaiko geležies trūkumas kraujyje, tai nedaro rimtos žalos organizmui</h2>
<p>Kraujo donorystė yra itin svarbi, kadangi padovanotas donorų kraujas kasdien išgelbėja daugybę gyvybių. Tačiau daugelis yra girdėję ir iki šiol tiki, kad dažnai aukojant savo kraują galima pakenkti sveikatai. Dėl šios priežasties kraujo donorai nusprendžia duoti kraują tik retais atvejais ar vos vieną kartą gyvenime. Bet teiginys, kad dažna kraujo donorystė kenkia sveikatai tėra tik mitas ir tą įrodė naujausi tyrimai.</p>
<p>Po pakartotinės kraujo donorystės maždaug 35 % donorų susiduria su geležies trūkumu kraujyje. Tokia situacija gali atrodyti kaip aiškus signalas, kad dažna donorystė galimai kenkia sveikatai, tačiau mokslininkai nustatė, jog tai nedaro jokios pastebimos žalos nei donorų savijautai, nei dovanojamo kraujo kokybei.</p>
<p>Naujojo tyrimo vadovas, patologijos ir ląstelių biologijos docentas Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centre, dr. Eldadas Hodas sakė:[1]</p>
<blockquote>
<p>„Ši išvada yra gera žinia, nes ji ne tik parodo, jog dažnų donorų dovanojamas kraujas išlieka aukštos kokybės, bet ir tai, kad reguliariai dovanojantys kraują tai darydami nepatiria didelės žalos.“</p>
</blockquote>
<h2>Tyrimo metu neišryškėjo jokių pastebimų skirtumų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/blood_donors_helps_people.jpg" alt="" /></p>
<p>Mokslininkai ištyrė 79 dažnus kraujo donorus, kuriems trūko geležies, tačiau dar nebuvo nustatyta anemija. Šių pacientų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo dalyviai paaukojo standartinį kraujo kiekį ir užpildė klausimynus apie savo fizinę bei psichinę sveikatą ir gyvenimo kokybę. Jiems taip pat reikėjo atlikti smegenų testus, kad būtų įvertinta dalyvių atmintis, dėmesingumas ir gebėjimas apdoroti informaciją.</p>
<p>Donorai grįžo po 6 savaičių, kad būtų pakartoti visi tyrimai. Be to, jiems atsitiktinai buvo paskirta į veną leidžiama geležis arba placebas. Galiausiai po 4–6 mėnesių jie antrą kartą paaukojo kraują ir atliko dar vieną bandymų etapą, o po dar 6 savaičių įvyko paskutiniai bandymai.</p>
<p>Tyrėjai spėjo, jog paaukotas kraujas bus prastesnis ir neatitiks nustatytų kokybės standartų. Jie taip pat manė, kad donorų, kuriems buvo skirta geležis, sveikata bus geresnė nei tų, kurie gavo placebą.</p>
<p>Tačiau galutinės išvados buvo kiek kitokios. Nors geležis padėjo dalyviams atstatyti geležies trūkumą, kuris išliko tiems, kurie gavo placebą, visgi abiejų grupių kraujas atitiko kokybės standartus. Be to, abi grupės reikšmingai nesiskyrė viena nuo kitos pagal smegenų tyrimus ir gyvenimo kokybę, tad tyrėjams beliko prieiti prie išvados, kad dažna donorystė nedaro jokios rimtos žalos.</p>
<h2>Kraujo donorai gelbėja gyvybes ir pretenduoja į apdovanojimus bei pensijas</h2>
<p>Kraujo donorystė padeda daugybei rimtų pacientų, kuriems donorinis kraujas išgelbsti gyvybę. Kraujo davimo procedūra nėra sudėtinga ir trunka vos iki 10 minučių. Tiesa, prieš atvykimą priduoti kraujo reikėtų būti pailsėjus, pavalgius, išgėrus daug skysčių. Taip pat svarbu prieš procedūrą nerūkyti, dieną prieš ar tą pačią dieną nevartoti svaigiųjų gėrimų, nebūti pavalgius aštrių, riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/blood_donor_health.jpg" alt="" /></p>
<p>Atvykus yra užpildoma kraujo donoro apklausos anketa ir donoro sutikimas duoti kraujo. Taip pat asmuo yra užregistruojamas VšĮ Nacionalinio kraujo centro Donorų duomenų bazėje, todėl svarbu nepamiršti asmens dokumento.</p>
<p>Prieš duodant kraujo yra nustatoma ABO kraujo grupė, rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas, hemoglobino kiekis kraujyje. Konsultacijos su gydytoju metu gydytojas patikrina bendrą sveikatos būklę, gali užduoti klausimus, susijusius su sveikata. Tik įsitikinus, jog nėra sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių, kodėl draudžiama duoti kraujo, asmeniui leidžiama tapti kraujo donoru.</p>
<p>Vėliau, kad būtų išsiaiškinta, ar kraujo donoras tikrai neserga užkrečiamomis ligomis ir yra saugu naudoti jo kraują, po kiekvienos donorystės gautas kraujas yra tiriamas dėl sifilio, ŽIV, parvovirusinės infekcijos, hepatito B viruso ir hepatito C viruso. Jei tyrimo rezultatai būna teigiami, toks kraujas nenaudojamas.</p>
<p>Sėkmingai savo kraują neatlygintinai paaukoję asmenys ne tik padaro gerą darbą, bet ir pretenduoja į apdovanojimus ar net pensiją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apdovanoja neatlygintinus donorus šiais pažymėjimais:</p>
<ul>
<li>davus kraują 20 kartų – žymūno pažymėjimu,</li>
<li>davus kraują 30 kartų – nusipelniusio pažymėjimu,</li>
<li>davus kraują 40 kartų – garbės donoro pažymėjimu.</li>
</ul>
<p>Be to, neatlygintini donorai pretenduoja į antrojo laipsnio pensiją. Šią pensiją turi teisę gauti garbės donorai, kurie ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davė kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavo nemokamos donorystės veikloje.</p>
<p>Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio – 130,58 eurų[3].</p>
