Lietuvos gyventojai pavargo nuo „išlaikytinių“?
Prieš kelias dienas portalo 77.lt komanda sulaukė skaitytojų žinutės. Ja buvo informuota apie peticijai renkamus parašus. Peticijoje rašoma:[1]
„Dėl S. Tichanovskajos finansavimo nutraukimo
Kasmet Svetlanos Tichanovskajos išlaikymui Lietuvos biudžetui kainuoja 420 000 eurų, o tai yra 35 000 eurų per mėnesį. Ji į Lietuvą atvyko 2020 m. rugpjūčio mėnesį, turėdama 1 metus galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau, ji Lietuvoje gyvena jau 55 mėnesius ir biudžetui jos išlaikymas jau kainavo 1 925 000 eurų.
Lietuvos respublikos prezidentas, vyriausybė, bei seimas veikia prieš Lietuvos žmones, nes S. Tichanovskaja nėra Baltarusijos prezidentė, ji net nekėlė savo kandidatūros per 2025 metų Baltarusijos prezidento rinkimus ir Baltarusijos piliečiai jos net nerinko. Todėl ji yra neteisėtai paskelbta prezidente.
Mes, žemiau pasirašiusieji, dabartinėje sudėtingoje socialinėje, ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir esant (dešimtmečius) neišspręstoms socialinės problemoms, griežtai pasisakome – biudžeto lėšų švaistymui ir lėšų skyrimui S. Tichanovskajos išlaikymui ir REIKALAUJAME:
1. Kad būtų nutrauktas visas finansavimas neteisėtos Baltarusijos prezidentės S. Tichanovskajos.
2. Kad būtų išieškota iš S. Tichanovskajos visa pinigų suma, kurią neteisėtai skyrė jos išlaikymui.“
Publikacijos dienai peticiją buvo pasirašę 408 asmenys, tačiau ji buvo gavusi vos mažesnę nei 20 eurų paramą. Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija priimama administravimui VŠĮ Peticijos.
Dabartinė Lietuvos valdžia mokesčių didinimo planus, kuriems nepritaria dalis visuomenės, sieja su didėjančiomis gynybos išlaidomis. Šiame kontekste peticijos autorių išsakomas nepasitenkinimas dėl valstybės lėšomis išlaikomos S. Cichanovskajos kelia papildomų klausimų. Kyla diskusijų, kodėl Lietuvos gyventojams tenka patirti finansinę naštą, kai tuo pat metu nemažos lėšos skiriamos neaiškiu teisiniu statusu šalyje esančių asmenų išlaikymui.
Institucijos prašomos informacijos nesuteikė
Kadangi peticijos autoriai ir ja su portalu pasidalinę skaitytojai nurodė milžiniškas sumas, 77.lt raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (vadovas – Vladislav Kondratovič) ir Užsienio reikalų ministeriją (vadovas – Kęstutis Budrys) prašydami patikslinti, ar peticijoje įvardinti skaičiai atitinka realybę.
Deja, Vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų ministerija prašomos informacijos nepateikė. VRM nurodė, kad klausimas nepatenka į jų kompetenciją, tačiau nepatikslino į kurią instituciją reikėtų kreiptis. URM, kurios ankstesnysis vadovas Gabrielius Landsbergis, tikėtina, ženkliai prisidėjo prie S. Tichanovskajos atvykimo ir apgyvendinimo Lietuvoje, į užklausą jokio atsakymo nepateikė. Toks institucijų nenoras bendrauti tik dar labiau kursto gyventojų aistras ir skatina kelti įvairius klausimus apie peticijoje įvardintus skaičius.
Apie Svetlaną Tichanovskają
Gimė 1982 m. rugsėjo 11 d. Baltarusijos TSR Bresto srities (dabar Baltarusijos Respublika) Mikaševičių kaime (2005 m. gavo miesto statusą).[2]
Baigė Mozyro valstybinio pedagoginio instituto Filologijos fakultetą, užsienio kalbų studijas.
Dirbo sekretore ir vertėja, įskaitant labdaros organizaciją „Chernobyl Life Line“ (Airija), kuri padėjo Černobylio avarijos aukoms.
Dar būdama studentė ištekėjo už verslininko Sergejaus Tichanovskio. 2019 m. S. Tichanovskis perėmė opozicinį „YouTube“ kanalą „Šalis, kurioje reikia gyventi“.
2020 m. S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose Baltarusijoje vietoje savo vyro, kurį VRK atsisakė registruoti. S. Tichanovskis vadovavo savo žmonos rinkimų štabui. 2020 metų gegužės 29 dieną jis buvo sulaikytas Gardine ir suimtas už veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimą ir rengimą.
2020 m. liepos 14 d. S. Tichanovskaja buvo užregistruota kaip kandidatė į prezidentus. Prieš rinkimus ji pareiškė, kad iš tikrųjų ji buvo techninė kandidatė ir nesiekė valdžios.
Remiantis 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatais, ji užėmė antrąją vietą su 10,12 proc. balsų ir pralaimėjo dabartiniam valstybės vadovui Aliaksandrui Lukašenkai (80,10 proc.). Opozicija atsisakė pripažinti balsavimo rezultatus, Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai, kurie peraugo į riaušes. Rugpjūčio 11 d. tapo žinoma, kad S. Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur anksčiau buvo išsiųsti jos du nepilnamečiai vaikai.
2020 m. rugpjūčio 14 d., būdama užsienyje, S. Tichanovskaja paskelbė apie opozicijos koordinacinės tarybos sukūrimą, kurios tikslas buvo valdžios pokyčiai Baltarusijoje. Rugpjūčio 17 d. buvusi kandidatė paskelbė esanti pasirengusi prisiimti atsakomybę ir veikti kaip nacionalinis lyderis.
Ji pasisako už valdžios pasikeitimą Baltarusijoje per naujus rinkimus, kuriuos pripažins pasaulio bendruomenė, politinių kalinių paleidimą ir pan. Užsienyje ją priima daugelio Vakarų valstybių, įskaitant JAV, Vokietiją, Prancūziją, vadovai bei ES biurokratai.
Baltarusijoje prieš S. Tichanovskają ir jos bendrininkus buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, įskaitant dėl ekstremistinio darinio sukūrimo ir vadovavimo jam, viešų raginimų perimti valdžią, žalos nacionaliniam saugumui darymą ir kt. Baltarusijos valdžia kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti S. Tichanovskają, tačiau jis buvo atmesta.
2023 metų kovo 6 d. Minsko miesto teismas pripažino S. Tichanvskają kalta už akių dėl visų nusikaltimų, kuriais ji buvo kaltinama, ir nuteisė ją 15 metų kalėjimo bendrojo režimo kolonijoje. S. Tichanovskaja buvo pripažinta kalta dėl išdavystės, sąmokslo užgrobti valdžią, vadovavimo ekstremistinei grupuotei.
2021 metų gruodžio 14 d. S. Tichanovskajos vyras buvo pripažintas kaltu dėl masinių riaušių organizavimo rengiantis ir vykdant 2020 metų prezidento rinkimus ir nuteistas kalėti 18 metų. 2022 metų birželį jis buvo įtrauktas į su terorizmu susijusių asmenų sąrašą. 2023 m. vasario 27 d. už pakartotinį nepaklusimą teisėtiems pataisos pareigūnų reikalavimams jis buvo nuteistas papildoma 1,5 metų laisvės atėmimo bausme.
2020 m. spalį S. Tichanovskaja kartu su kitais Baltarusijos opozicijos lyderiais buvo paskelbta Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premijos už minties laisvę laureate.
2021 m. sausio 30 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda nominavo S. Tichanovskają Nobelio taikos premijai.
