„Įmantri“ vakarienė: susipažinkite su moterimi, kuri valgo smėlį

Moteris tvirtina, kad smėlyje esantys mineralai išsaugojo jos sveikatą

Tiesa ta, jog jeigu, tarkim, paprašytume savo senelių slapto recepto ilgam gyvenimui, smėlio ir žvyro jų meniu tikrai nebūtų. Visgi Kusma Vati, 80-metė moteris Indijoje, daugelį šokiravo po to, kai prisipažino, kad pastaruosius 65 metus valgė smėlį bei žvyrą^[1]. Anot jos, jai buvo viso labo 15 metų, kuomet pirmą kartą pabandė paragauti minėtų „skanėstų“, jog neva palengvintų skrandžio sutrikimus. Nuo to laiko moteris atgal nebesižvalgė – smėlis ir žvyras tapo itin svarbia (bene pagrindine) jos mitybos dalimi.

Beje, daugelis žmonių, įskaitant jos anūkus, itin nerimavo dėl galimo šalutinio poveikio, kurį ši keista dieta gali turėti pastarosios sveikatai, bet ji galiausiai įtikino aplinkinius, kad kramtant smėlį ir žvyrą jos dantys tapo labai stiprūs, – dabar moteris esą gali atsikąsti net ir akmens.

Nepaisant to, artimieji išreiškė didelius nuogąstavimus, reikalaudami, jog Kusma Vati būtų suteikta medicininė pagalba, kad ji atsikratytų šios priklausomybės. Tačiau moteris įsirėžusi tvirtino, jog tai – jos gerovės paslaptis, mat smėlyje esantys mineralai suteikia neįtikėtinos energijos dirbti pasėlių laukuose.

Įdomu tai, jog Vati pirmiausia surenka smėlį ir žvyrą, sukrauna jį į molinį puodą ir leidžia visiškai išdžiūti prieš naudodama. Tarp kitko, moteris yra tokia priklausoma nuo smėlio bei žvyro valgymo, kad valandų valandas ieško savo pagrindinio maisto, o kai negali jo gauti, renkasi akmenis iš savo namų sienų.

Neįtikėtini dalykai (ne maisto produktai), kuriuos žmonės valgė, iš tikrųjų egzistuoja – jūs turite tai sužinoti

Miegapelės – mielos Disnėjaus išvaizdos su didelėmis akimis ir apkūniais kūnais – senovės Romoje buvo populiarus delikatesas tarp vyresniųjų klasių: jas nupenėdavo ir parduodavo turtingiesiems, kurie jas valgydavo virtas meduje ir aguonose arba įdarytas kita mėsa. Tuo tarpu spartiečiai valgydavo paprastą kiaulės kraujo, druskos ir acto sultinį. Jis, be kita ko, buvo žinomas kaip Spartos juodasis sultinys.

Bebrų uodegos taipogi nėra keisčiausių „valgomų“ dalykų sąrašo apačioje – senais laikais per gavėnią žmonės būtent jomis ir vaišindavosi. Kadangi bebrai buvo pusiau vandens gyvūnai, jie techniškai buvo laikomi „žuvimis“. Prie šio „įmantraus“ užkandžio derėjo ir banginių išmatos, kurios buvo populiarios ankstyvųjų laikų Europoje, kur ilgainiui tapo dargi ir prabangiu ingredientu gaminant ledus^[2]. Negana to, senaisiais laikais majai irgi mėgo improvizuoti: jie valgė juodosios iguanos kiaušinius, kurių, skirtingai nei daugumos paukščių kiaušinių, išorė buvo šiurkšti.

Gėrimus žmonės rinkdavosi ne ką mažiau kūrybingai. JAV buvo gana įprasta maišyti šiek tiek „Seven-Up“ su šaltu pienu, kad būtų pagamintas „sodos pienas“. Kai kuriose JK dalyse žmonės taip pat dažnai maišė (mano žiniomis, dalis vis dar maišo) Coca-Cola su pienu – ko gero, būtent todėl gazuotų pieno produktų vartojimas sparčiai auga. Ir visgi, keistas tam tikrų gaminių naudojimas čia dar nesibaigia.

Kitas XIX amžiaus angliškas receptas reikalauja, jog britai paskrudintų duonos plutą, tada panardintų ją į vandenį valandai, kol vanduo įgaus rudą atspalvį. Tuomet neva jau galima jį gerti. Kita vertus, nežinau kaip jūs, bet pradedu manyti, kad ateityje tai gali tapti keista tendencija.

Galiausiai negalima pamiršti išmatų ar kitų žmonių valgymo. Aš turiu galvoje, jog manęs iš esmės visiškai nestebina, kad mūsų protėviai valgė vienas kitą prieš tūkstančius metų, bet aš kalbu apie Europą XVI a. ir XVII a.- tuo metu žmonės dažnai vartodavo vaistus, pagamintus iš žmogaus kaulų, kraujo ir riebalų, jog išsigydytų kai kurias ligas.

Net ir baterijos gali tapti „delikatesu“

Ar kada nors ėjote pro peleninę ir staiga įsinorėjote išragauti jos turinį? Ne? Tokio atsakymo ir tikėjausi, tačiau tiesa ta, jog šiame pasaulyje įmanoma viskas, mat pasirodo, kad kai kurie žmonės turi keisčiausių valgymo priklausomybių. Nors nerekomenduojame skaityti šio sąrašo, kuomet valgote vakarienę, jūs vis tiek norėsite peržiūrėti šiuos ne maisto produktus, kuriuos žmonės valgo savo noru.

Muilas. Įtemptu gyvenimo laikotarpiu viena paauglė per savaitę suvalgydavo net penkis muilo gabalėlius, nekreipdama dėmesio į įspėjamąsias etiketes ir savo medicinines žinias. Ironiška, bet ji nuo to netapo švaresnė^[3].

Baterijos. Nesvarbu, ar netyčia, ar tyčia, daugiau nei 3500 amerikiečių kasmet praryja baterijas. Jei gyvsidabris patektų į kraują, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dėl daugybės ligų, kurias sukelia baterijų nurijimas, dabar jos sukurtos taip, kad būtų atsparesnės skrandžio rūgštims.

Šlapimo gėrimas. Jis buvo žinomas nuo seniausių laikų, kai žmonės tai darydavo įvairiais gydymo bei kosmetikos tikslais. Nors kai kurie šaltiniai teigia, jog šlapimas gali būti vartojamas išgyvenimui, kai nėra kitų skysčių, daugybė patikimų šaltinių pataria to nedaryti.

Tualetinis popierius. Viena moteris prisipažino, kad per dieną suvalgo pusę ritinėlio tualetinio popieriaus. Ji sakė, jog jai patinka jausmas, kai popierius paliečia liežuvį, dėl ko užkandžiauja juo ir kine.

Cigarečių pelenai. Mergina vaikystėje pradėjo valgyti keramiką, tačiau jos noras valgyti ne maisto produktus netrukus išaugo iki dar mažiau patrauklios medžiagos – cigarečių pelenų. Ji teigia, kad tapo priklausoma nuo jų, nes jų skonis yra „sūrus“ bei „smulkus“. Kadangi ji nerūko, „vaišinasi“ vyresniosios sesers cigarečių pelenais.

Sofos pagalvėlės. Floridoje gyvenantis vyras atrado aukščiausios kokybės maistą – sofos pagalvėles. Per savo gyvenimą jis, be kita ko, suvalgė daugiau nei 200 šių pūkuotų daiktų.

Lovos spyruoklės. Kaliniai Centriniame kalėjime Šiaurės Karolinoje, reguliariai praryja daiktus, jog galėtų pabėgti vos kelioms dienoms – jie valgė lovos dalis tikėdamiesi nuvykti į ligoninę.

Kaspinuočiai. Kad ir kokia kvaila būtų „madinga“ dieta, bent vienas žmogus visada norės ją išbandyti. Viena tokių - Kaspinuočio dieta, apimanti užkrėstos jautienos skerdienos nurijimą, o po to kaspinuočio. Po tam tikro laiko dietos besilaikantis asmuo išgeria vaistų, kad nužudytų naująjį organizmo gyventoją.

Plaukai. 18-metė gurmanė Čikagos gyventoja pagaliau įsisavino, jog žmogaus skrandis negali virškinti ar pašalinti plaukų. Taigi gydytojai chirurginiu būdu iš jos skrandžio pašalino milžinišką (maždaug 40 cm. ilgio) plaukų gniužulą. Mergina prisipažino, kad daugelį metų valgė plaukus, bet po operacijos šio įpročio atsisakė.