I. Vėgėlė tvirtina, kad dėl VERT veiklos prokuratūra turėtų pradėti išsamų tyrimą
Neseniai advokatas Ignas Vėgėlė pasirodė Rūtos Janutienės vedamoje laidoje. Joje kandidatas į Lietuvos prezidentus griežtai kritikavo Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) ir tai, kokiu būdu ir per kokį laiką Energijos skirstymo operatorius (ESO) privalės grąžinti neteisėtai iš mokesčių mokėtojų surinktas lėšas. I. Vėgėlė tvirtino, kad VERT veikla turėtų susidomėti prokuratūra, o 160 mln. eurų permokos grąžinimas yra žmonių mulkinimas.
Primename, jog iš pradžių, pernai gruodį, VERT pristatė daugelį žmonių papiktinusią idėją. Pagal ją ESO būtų turėjusi grąžinti beveik 160 mln. eurų permoką per itin ilgą laikotarpį – 15 metų. Tačiau dabar jau kalbama, kad grąžinimo laikotarpis buitiniams vartotojams sutrumpės iki 2 metų ir trijų mėnesių. Grąžinimas turėtų būti pradėtas nuo balandžio 1 dienos, o užbaigtas 2026 metų birželio 30 dieną. Atmetus verslo klientus, buitiniams vartotojams turi būti grąžinta 57,1 mln. eurų. Vien šiais metais žadama grąžinti apie 19 mln. eurų[1].
Tiesa, permoka bus grąžinta ne atiduodant realias sumas kiekvienam nukentėjusiam asmeniui, o mažinant ESO skirstymo dedamąją. Kol kas neaišku, koks bus dedamosios mažėjimas, tačiau gruodį VERT pirmininkas Renatas Pocius aiškino, jog „ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę.“ Pakoreguotas permokos vartotojams grąžinimo grafikas turėtų būti patvirtintas VERT posėdyje, kuris vyks sausio 4 dieną[2].
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją Lietuvos energetikoje, I. Vėgėlė aiškino, jog prokuratūra turėtų atlikti nuodugnų tyrimą tiek dėl VERT sprendimų ESO permokos atveju, tiek apskritai dėl tarybos veiklos, ginant vartotojų interesą[3]:
„Dabar žiūrėkite, aš jums papasakosiu du pagrindinius dalykus, kas čia vyksta. Mano supratimu, kas dabar turėtų atsitikti ir aš laukiu prezidento reakcijos, laukiu partijų reakcijos. Beje, socialdemokratai padarė vieną veiksmą ir aš manau, kad viskas okey su tuo veiksmu, teisingai elgiasi. Bet man pritrūko argumentų, kurie būtų išdėlioti labai aiškiai.
Tai aš manau, kad pirma, ką reikia padaryti, tai reikia aiškiai kreiptis į prokuratūrą. Kad prokuratūra pradėtų tyrimą. Kokį jie nori: ar dėl viešo intereso gynimo ar netgi ikiteisminį tyrimą. Dėl viso šito sprendimo, kuris buvo pradinis. Net ir dabartinio sprendimo.
Antra, reikia labai aiškiai išsiaiškinti antrą dalyką: ar apskritai <…> VERT, kuri turi teisę, kuri privalo ginti mūsų kaip vartotojų interesą, kuri privalo kontroliuoti ESO, <…> ar tinkamai jis buvo kontroliuojamas. Ar VERT turi teisę nustatyti tai, ką nustato dabar – atidėti penkiolikai metų pinigų grąžinimą.“
Interviu metu I. Vėgėlė pabrėžė, jog pinigų grąžinimo laikas priklauso nuo sutarties ir susitarimo, bet iš esmės prasikaltusi pusė turi grąžinti lėšas per 30 dienų. Tačiau ESO atveju buvo pasiūlyta net 15 metų laikotarpis, kuris, po kilusio ažiotažo, dabar sumažėjo iki beveik 2,5 metų.
160 mln. eurų permoka bus grąžinta neatsižvelgiant į realius kiekvieno vartotojo nuostolius
Laidoje advokatas pabrėžė, jog sugalvotas permokos grąžinimas irgi kelia didelių abejonių. Juk visus pinigus žadama grąžinti mažinant ESO skirstymo dedamąją. O tai reiškia, kad galbūt per šį laiką savo būstą pardavę ir išvykę arba elektros suvartojimą ženkliai sumažinę gyventojai neatgaus jiems priklausančios pinigų sumos.
Kitaip tariant, gyventojai ir vėl bus apgauti, vietoj to, kad VERT tinkamai kontroliuotų ESO ir įpareigotų grąžinti faktinę permoką pagal kiekvieno vartotojo sunaudotą elektrą permokos atsiradimo metu. Laidos metu I. Vėgėlė tvirtino, jog toks VERT reguliavimas turėtų būti tiriamas prokuratūros, kuri aiškintųsi, ar tai apskritai teisėta ir atitinka šalies gyventojų interesus:
„Bet <…> aš dar vieną [dalyką] pasakysiu. Tą, ko iki šiol nesu sakęs ir kas mane labiausiai skatina klausti VERT ar visas tas reguliavimas yra teisėtas apskritai. Ir tą turėtų prokuratūra gilintis.
Žiūrėkite, kai jūs vartojate elektrą ir <…>, pavyzdžiui, suvartojate 100 kilovatų per mėnesį, taip? Ir jūs už tą šimtą kilovatų sumokate ESO tam tikrą sumą pinigų, taip? Kokia garantija, kad po dvejų metų jūs vartosite tą patį 100? O gal jūs vartosite tik 50? Kitaip tariant, jeigu jūs ESO šiandien, vat per tuos metus, 2018-2021, sumokėjote 100 eurų, tai niekas negarantuoja, kad jūs po trejų ar ketverių metų, tada, kada ESO nusprendė jums grąžinti pinigus, vartosite tą patį elektros kiekį.
Kitaip tariant, ką aš noriu pasakyti, kad grąžinimas, kuris dabartinis yra VERT sureguliuotas, ir sako, kad „mes ESO, privalome grąžinti per du su puse metų, ar penkiolika metų“, jis… Jie negali grąžinti tiek pat pinigų konkrečiam vartotojui. Įsivaizduojate, koks reguliavimas? Pinigus surenka iš konkretaus vartotojo, o grąžina visai rinkai. Įsivaizduojate, kas čia per nesąmonė padaryta?“
I. Vėgėlė pabrėžė, jog toks permokos grąžinimas galėtų atrodyti normalus, jei ESO būtų išskirtinai valstybinis subjektas. Tačiau šiuo metu jis yra dalinai privatus ir todėl nustatyta permokos grąžinimo politika iš esmės yra absurdiška bei mulkinanti Lietuvos gyventojus. Advokatas sakė:
„Jeigu tai būtų valstybinė įmonė, grynai valstybinė įmonė, sakyčiau: „Na, okey, galėtų būti toks reguliavimas, nes bendrai, tu nenustatysi to vartotojo, labai sunku“. Bet šitas reguliavimas yra iš dalies privataus subjekto. Tai iš dalies privatus subjektas iš jūsų surenka pinigus daugiau negu gali paimti, bet grąžina jau ne jums, o jūsų kaimynui. Jūs galite būti pardavęs tą objektą, jūs gal išvis iš Lietuvos išvažiuosite ir nevartosite elektros energijos.
Tai mano supratimu, čia didžiausias klausimas, ko iki šiol netiria niekas ir nesiaiškina. Ar toks VERT reguliavimas apskritai yra teisėtas? Ar jų ESO nekontrolė buvo teisėta? Nes ji tęsiasi metų metus. Ar ESO gali nuolat rinkti aukštutinę nustatytą kainą, kai žino, kad kasmet jie nesurenka, neinvestuoja tiek, kiek reikia, o pagal VERT reguliavimą ten nustatyta 20 proc.? <…> Mano supratimu, čia yra ant tiek ydingas reguliavimas, kuris iš tiesų jau yra net ne civilistika, bet verčia [reikalauti] prokuratūros dėmesio, tiesiog akylai panagrinėti visą situaciją.“
I. Vėgėlė įsitikinęs, kad Lietuvos energetikoje nėra skaidrumo
Laidoje taip pat nuskambėjo klausimas, ar nebūtų paprasčiau tiesiog nacionalizuoti visą šį reikalą ir būtent taip atsiimti neteisėtai surinktus pinigus. Būtent tokią išeitį siūlo kiti kandidatai į prezidentus. Tačiau I. Vėgėlė nesutinka su tokiais siūlymais. Jis pabrėžė, jog visada sakė, kad strateginių įmonių negalima privatizuoti ir kad tai, kas dabar vyksta energetikos srityje, atrodo išties absurdiškai:
„Aš visada sakiau, kad strateginės įmonės negalima privatizuoti. Tai yra mano principinis požiūris <…>. Kai tik ateina bent vienas procentas, bent dalis procento privataus kapitalo, jau tai nėra valstybės nuosavybė ir ten pradeda galioti kitoks teisinis reguliavimas. Tai mano principinis požiūris yra, kad strateginių įmonių privatizuoti negalima. Šituo gi atveju mes iš viso privatizavome visą Lietuvos žmonių suneštą turtą.
Žiūrėkit, aš toliau klausiu klausimą. Tai dabar, jeigu jūs norite prisijungti elektros įrenginį, kažkokį tai namą pastatėte, ar elektrinę norite prijungti <…>. Jums ką sako „Ignitis“? Sako atnaujink, pavyzdžiui, tinklus ir priduok į mūsų balansą.
Suvokiate, ką sako? Iš dalies privatus asmuo reikalauja jūsų įnešti į jo balansą, į jo turtą, tai, kas yra jūsų turtas. Na, čia tas pats, kas aš ateičiau ir jūsų telefoną dabar pasiimčiau. Sakyčiau, vat jeigu norite, kad aš interviu duočiau, aš paimu jūsų telefoną.
Ta prasme, čia <…> aš taip labai vaizdžiai papasakojau, kad žmonės suvoktų, kiek klausimų kyla, kai pradedi privatizuoti strateginius subjektus, kurie yra, maža to, visos Lietuvos žmonių sukurti ir tebekuriami. Visų mūsų tebekuriamas subjektas. Iki šiol mes, verslas investuoja į tuos tinklus. Ir ESO pats investuoja, bet ir mes investuojame, ar ne?“
Tačiau I. Vėgėlė pabrėžė, jog nepritaria kitiems kandidatams, kurie ragina kuo greičiau nacionalizuoti ESO ir taip spręsti permokos problemą. Pasak advokato, dabartinėje situacijoje nacionalizavimas automatiškai neištaisytų susidariusios padėties:
„Kalbėjimas toks, kad mes <…> nacionalizuosime ir viskas išsispręs. Neišsispręs viskas. Tai čia toks šnekėjimas vardan šnekėjimo. Yra labai lengva žmonėms paprastai pasakyti <…> „nacionalizuosiu ir viskas bus gerai“.
Taip, reikia rimtai svarstyti nacionalizavimą. Rimtai. Nes mano supratimu visos strateginės <…> įmonės turėtų priklausyti valstybei. Bet tai, kad nacionalizuosi, tai neišspręs ESO viso šito klausimo.“
Pasak I. Vėgėlės Lietuvos energetikoje pirmiausia reikia užtikrinti skaidrumą. O to neįmanoma pasiekti be tinkamo reguliavimo:
„Energetikoje Lietuvoje nėra skaidrumo. Nėra. Energetikos visa sistema, tas kas vyksta jau dešimtis metų. <…> Akivaizdu, kad yra neskaidru ir tą neskaidrumą reikia ardyti. Na ir vienintelis būdas ardyti yra reguliuoti tai taip, kad tai būtų skaidru ir toliau svarstyti apie tokių subjektų buvimą tik valstybiniu subjektu.“
Primename, jog I. Vėgėlė jau ne sykį griežtai pasisakė apie ESO ir teisinės sistemos spragas. Jis ESO nenorą kuo greičiau grąžinti neteisėtai surinktas lėšas vadino itin skandalinga situacija. Advokatas taip pat oficialiai siekia Lietuvos prezidento posto. I. Vėgėlės kandidatūrą remia P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga, taip pat grupė žinomų visuomenininkų ir intelektualų.
