I. Vėgėlė prakalbo apie Lietuvos teisinės sistemos spragas
Teisininkas, profesorius, potencialus kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė neseniai dalyvavo „Youtube“ platformoje talpinamoje laidoje „Juokas pro ašaras“, kurią veda politikos ir visuomenės veikėjas Gintautas Labanauskas[1].
Laidoje paliesta net keleta temų, susijusių su pačiomis karščiausiomis Lietuvos aktualijomis. Tačiau daugiausiai dėmesio skirta apie Lietuvos, kaip teisinės valstybės būklę. Ši tema ypač aktuali dabar, kai neseniai paaiškėjo, kad plataus masto kyšininkavimu kaltinamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius išvengs realios railės atėmimo bausmės.
Tema svarbi ir dėl situacijos su „Ignitis grupe“ kuri valdo „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO). Juk vartotojams padarytą žalą ESO dabar rengiasi atlyginti tik per daugiau nei dešimtmetį. Beveik privačia tapusios įmonės atskaitingumo nereikalauja nei teisėsauga, nei politikai. I. Vėgėlė atskleidžia, ką reikia daryti, kad situacija keistųsi.
Kyšininkai teisinami, politikų įžeidinėjimai verti kelių dešimčių baudos, bet kritika homoseksualams – didžiausias nusikaltimas
Neseniai šalies žiniasklaidą apskriejo žinia, kad Kauno apygardos teismas buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, tačiau į kalėjimą nepasiuntė; jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.
V. Šiliauskas kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2021–2022 m. laikotarpyje savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo kyšius, kurių bendra suma – 260 tūkst. eurų.
Laidoje „Juokas pro ašaras“ I. Vėgėlė kalba apie tai, ar toks sprendimas teisingas, ar tai – tiesiog korupcijos skatinimas. Teisininko teigimu, vertinant bendrai, teisingumo sistema Lietuvoje yra itin plati, ją vykdo ne tik teismai. Tačiau būtent teismas gali vykdyti tinkamą teisingumą tik tada, kai jis yra skaidrus ir nepriklausomas.
I. Vėgėlė pažymi, kad Lietuvoje situacija ne visada yra tokia, net Europos Sąjungos (ES) institucijos abejoja ar Lietuva turi nepriklausomą teismą, reiškia abejones dėl teisėjų paskyrimų ir kitų panašių dalykų šalies teisinėje sistemoje.
Kalbėdamas apie teisingumą, I. Vėgėlė akcentuoja ir tai, kad pats teisingumas nėra vien tik tai, ką pasako teismas. O teisingumo stoka, pasak teisininko, pasimato tada, kai lyginame dvi tas pačias situacijas, bet matome skirtingus jų teismų sprendimus.
Diskusijos metu prisimintas ne tik plačiai nuskambėjęs kyšininkavimo atvejis Kauno miesto savivaldybėje, bet ir nesena istorija, kai komikui Olegui Šurajevui, kuris Seime provokavo politikus, keikėsi, siūlė jiems oralinį seksą, buvo skirta minimali 25 eurų bauda.
Iš tiesų, humoristas O.Šurajevas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo bei politikų garbės ir orumo pažeidimo[2]. Nukentėjusiais buvo įvardijami Seimo nariai Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, Remigijus Žemaitaitis, Dainius Kepenis, Agnė Širinskienė, Petras Gražulis.
Administracinių nusižengimų kodekse už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą nustatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų, tačiau už valstybės politiko asmens garbės ir orumo pažeminimą, bauda siekia nuo 50 iki 300 eurų. Tačiau O. Šurajevas sulaukė tik minimalios nuobaudos ir tik vėliau, dėl to, kad neatvyko į bylos nagrinėjimą, jam buvo paskirta kiek didesnė, subendrinta 170 eurų siekianti bauda.
Kaip pastebi profesorius ir teisininkas I. Vėgėlė, tai nėra teisinga, nes Seime politikus puolęs vyras yra baudžiamas itin menkai, tačiau viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, gėjų atžvilgiu kritiškiau pasisakantis asmuo sulaukia šimtų eurų vertės baudų. Tuomet piliečiai mato, kad Lietuvoje nėra nei lygiavertiškumo, nei teisingumo.
Kalbant apie tai, kaip Lietuvoje teisingumo stokos problemą būtų galima išspręsti, I. Vėgėlė užsiminė, jog itin pagelbėtų visuomenės atstovų dalyvavimas teismų kolegijoje. Pasak teisininko, sistemai būtų ypač sveika turėti žmogų iš šalies, visuomenės atstovą, kuris galėtų pasakyti, kad viena ar kita yra neteisinga.
ESO vengimas atlyginti žalą – skandalas
Diskusijos metu paliesta ir kita, kiekvienam Lietuvos piliečiui aktuali tema. Kaip neseniai skelbė žiniasklaida, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nusprendė, kad „Ignitis“ įmonė beveik 160 mln. eurų permoką vartotojams turi grąžinti ne per ilgiau nei 15 metų.
VERT pirmininko Renato Pociaus teigimu, iki metų pabaigos turėtų būti sutartas spartesnis lėšų grąžinimo grafikas, tačiau pačios tarybos skaičiavimu, pridėjus palūkanas, iš viso vartotojams grąžintina suma siekia apie 200 mln. eurų.
Tiek „Igničio“ valdomo ESO, tiek VERT vadovai spalio pabaigoje tikino, jog galimybių grąžinti lėšas greičiau yra, tačiau esą būtina sutarti dėl tokio termino, kad bendrovė turėtų pakankamai finansų investuoti į infrastruktūrą ir naujų vartotojų prijungimą bei išlaikytų tvarų skolos lygį. Kalbėta, kad norint grąžinti permoką greičiau, įmonei neva reikėtų mažinti investicijas arba nepalankiomis sąlygomis skolintis.
Kaip sako I. Vėgėlė, tai yra skandalinga situacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad „Ignitis“ yra beveik privati įmonė, kurios 25 proc. valdo privatūs asmenys, o likusius 75 proc. valstybė.
„Jei jūs nemokate VMI mokesčių, ar leistų VMI sumokėti po 15 m? Net ir susitarti neleistų dėl 15 m. Kalbant apie VMI, man nežinoma toks atvejis, aš negirdėjau kad būtų tokiam terminui leista, manau, kad tokios sutarties nėra buvę istorijoje, 15 m. atidėjimo. Žmonės jaučia neteisingumą. Jei man neleidžiama, padaryti to net sutartimi su VMI, jei tikrai net blogoje padėtyje būdamas negaliu to padaryti, o ESO kuri išsimoka dividendus, kuri yra tapusi komercine įmone, nes dalis kapitalo nepriklauso valstybei, priklauso privatiems asmenims, ji gali tai daryti. Tai ar tai yra teisinga? Neteisinga. Akivaizdu“, – kalba I. Vėgėlė.
Jo teigimu, įdomiausia, kaip visa ši situacija yra aiškinama. Viešai yra teigiama, kad nėra teisės aktų, kurie pasakytų, kaip tai būtų daroma, tačiau pasak teisininko, tai yra atviras melas visuomenei.
„Yra teisės aktai. Yra Civilinis kodeksas, kuris labai aiškiai sako, ką turi padaryti asmuo, padaręs žalą“, – pažymi I. Vėgėlė, aiškindamas, kad niekur nepasakyta, kad kažkas, padaręs žalą, gali laukti 15 m. ją atlyginti.
Teisininkas akcentuoja ir tai, kad jei po 15 m. ar po 12 m. kažkas sugrąžins tą pačią sumą, tai ji bus daug mažesnė nei tada, kai vartotojai patyrė žalą: infliacija vien per pastaruosius trejus metus yra daugiau nei 30 proc.
Vertindamas šią situaciją I. Vėgėlė sako, jog tokiu atveju, jeigu prokuratūra neapgins viešo intereso, per 30 dienų nepradės teisminio proceso, tada reikės kviesti žmonės ir daryti kitus, jau teisinius veiksmus.
„Negali asmuo, kuris padarė neteisėtą veiką, tą pasakė valstybės kontrolė, kad ESO padarė neteisėtą veiką, sukūrė žalą jums ir man, sakyti, kad viskas tvarkoje, atsiskaitysime po 15 m.“, – teigia I. Vėgėlė.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje situacijoje trūksta ESO vadovų ir politikų atsakomybės. O kalbėdamas apie Lietuvos, ypatingai – kaip teisinės valstybės – ateitį, I. Vėgėlė pažymi, kad siekiant teigiamų permainų, pirmiausia reikia atsiimti valstybę, kad žmogus jaustųsi, jog yra valstybės šeimininkas.
„Ne politikai pasako, išsirinkote ir ketverius metus laukite, o žmonės pasakytų, mums tai nepatinka. Jei nepatinka lytiškumo ugdymo programa, tai ji turi būti tuoj pat nuimta ir įsiklausyta į žmonių nuomonę, nes tai yra dauguma. Politikas ir valdžia yra tam, kad girdėtų žmogų“, – reziumuoja kandidatas į Lietuvos prezidentus I. Vėgėlė
77.lt primena, kad teisininko Igno Vėgėlės kandidatūrą oficialiai remia P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), bei grupė žinomų visuomenininkų ir intelektualų, kurie bendru kreipimusi vasarą ragino I. Vėgėlę keltis į prezidentus.
