Į klasę atėjo smurtaujantis vaikas su spec. poreikiais. Ką daryti?

Mokyklos tampa probleminių vaikų įkaitėmis: specialistų nėra, o smurtaujantys vaikai tiesiog mėtomi per klases

Mokslo metams įpusėjus, socialiniuose tinkluose vis dažniau galima aptikti įvairių nepavydėtinų istorijų apie probleminius vaikus mokyklų klasėse. Tėvai dalinasi savo baimėmis ir pasakojimais apie mokinius, kurie esą terorizuoja tiek vaikus, tiek mokytojus, o bene vienintelis būdas, kaip vadovybė bando spręsti tokią problemą – tai mokinio perkėlimas į kitą klasę.

Štai viena mama Feisbuke dalinosi, jog į aštuonmečio vaiko klasę buvo perkeltas visiškai neprognozuojamas mokinys. Jis ne tik trukdo mokytis kitiems vaikams, bet ir skriaudžia kitus klasiokus, o smurtaujančio mažamečio tėvai esą visiškai nereaguoja į tokią situaciją. Bijodama dėl galimos tragedijos ir nebežinodama ko griebtis, mama nusprendė kreiptis į kitus pradinukų tėvus socialiniuose tinkluose, ieškodama patarimų ir paguodos^[1]:

„Laba diena. Susidūrėme su tokia situacija, kad pas mus į klasę perkėlė vaiką (8 m.), kuris yra labai problematiškas, neprognozuojamas, skriaudžia visus klasiokus, prasivardžiuoja, trukdo mokytis, ir mokyti vaikus. Jau mokyklos vadovai žino šitą problemą, jau iš tėvų pusės daug padaryta, bet vis tiek jokių pasikeitimų... To vaiko tėvai nereaguoja į pastabas. Baisu kad kokio vaiko nenustumtų nuo laiptų, ir neatsitiktų kokia tragedija, kas tada atsakys? Dar tik antra klasė, o kas toliau bus... Gal yra tėvų, kurie susidūrę su panašia situacija? Gal turite pasiūlymų, patarimų?“

O komentaruose atsirado panašių niekaip neišsprendžiamų istorijų. Kiti tėvai skundėsi, jog jų vaikai irgi susidūrė su smurtaujančiais, stresą keliančiais ir mokymosi kokybę bloginančiais klasiokais, tačiau taip ir nesulaukė pagalbos.

Tad panašu, kad kai kurios mokyklos tapo probleminių vaikų įkaitėmis. O tokiems vaikams neužtenka nei specialistų, galinčių teikti reikiamą pagalbą, nei griežtesnių priemonių, padedančių apsaugoti likusius mokinius nuo smurto ir prastėjančios mokymosi atmosferos.

Įtraukusis mokymas smurtaujančius moksleivius pavertė nebaudžiamais ir nesuvaldomais?

Tokią nepavydėtiną situaciją komentuojantys tėvai karčiai kartoja, kad nevaldomi, smurtaujantys ir mokymosi bei mokymo procesui trukdantys vaikai yra įtraukiojo mokymo pasekmė. Nors įtraukusis ugdymas apima vienodų galimybių suteikimą mokytis visiems vaikams, įskaitant ir įvairių spec. poreikių mokinius, kurie nedaro nieko blogo kitiems vaikams, tačiau į tą pačią kategoriją neabejotinai patenka ir smurtaujantys, ypač problemiški mokiniai. O kol šie moksleiviai talpinami į paprastas klases, likę mokiniai kenčia nuolatinį stresą ir baimę tiek dėl savo fizinio saugumo, tiek ir dėl ypač suprastėjusios mokymosi eigos.

Nors fiksuojama daugybė atvejų, kai spec. ugdymo poreikių turintys vaikai sėkmingai integruojasi į bendrojo lavinimo mokyklas ir puikiai bendrauja su kitais mokiniais, juodoji įtraukiojo ugdymo pusė darosi vis opesnė. Tik apie smurto protrūkius ar niekaip nesibaigiantį trukdymą pamokų metu vis dar bijoma kalbėti viešai, mat tai yra gan jautri tema.

Todėl daugelis tėvų slepiasi po galimybe komentuoti anonimiškai ir bent taip papasakoti, kokioje bejėgiškoje situacijoje atsidūrė. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų skundėsi socialiniuose tinkluose, jog tokie smurtautojai yra neliečiami ir gali daryti, ką nori:

„Mūsų klasėje panaši situacija. Vaikas probleminis su spec.poreikiais. Jautėmės kad vaikai nesaugūs su juo klasėje. Vaikai taip pat mušami iki sužalojimų Buvom bandę rinkti parašus dėl iškėlimo į kitą klasę, tai valdžios atsakymas buvo, šitas vaikas dalyvauja integracijos programoje ir jis neliečiamas. Vaiko mama nepripažįsta kad jo vaikas turi bėdų ar šiek tiek kitoks ir pati kitus kaltina kad jos vaiką visi skriaudžia.“

Tiesa, visgi verta pabrėžti, kad ne visi tėvai mato problemą pačioje niekaip nesibaigiančioje švietimo reformoje, kurios metu ir išryškėjo įtraukiojo ugdymo koncepcija. Kiti užjaučia smurtaujančius vaikus ir sako, jog tai yra aiškus įrodymas, jog vaikas nesijaučia saugus ir negauna tinkamos pagalbos.

Tačiau kaip tokia pagalba galėtų būti tinkamai ir operatyviai suteikiama, taip ir lieka neaišku. Juk dažnu atveju net tada, kai probleminio vaiko tėvai nori geranoriškai spręsti vaiko problemas, mokykloje paprasčiausiai trūksta specialistų. Štai prieš pat rugsėjį Lietuvoje trūko net 39 logopedų, 31 specialiojo pedagogo, 24 mokyklos psichologų^[2]. Taip pat daugiausiai trūko mokytojų padėjėjų, kurie tiesiogiai padeda spec. poreikių turintiems vaikams.

Ką daryti, jei klasėje yra probleminis vaikas, kuris trukdo mokslams ir kelia grėsmę kitiems?

Stebint socialinius tinklus, panašu, kad su problemiškais vaikais klasėje susidūrę tėvai iš pradžių stengiasi geranoriškai spręsti tokią situaciją. Tačiau situacijai nesikeičiant, dalis tėvų tiesiog susitaiko su nepavydėtina padėtimi ir gyvena baimėje dėl savo atžalų arba keičia jų mokyklą.

O kiti imasi kovoti dėl savo vaikų teisės į saugią aplinką ir normalų mokymąsi mokykloje:

„Dabar turbūt kiekvienoje klasėje ta pati problema. Pas mano vaikus lygiai tas pats. Aš konsultavausi su vaikų teisių tarnyba (anonimiškai kol kas), tai pradžiai rekomendavo raštu kreiptis į mokyklos administraciją, jei niekas nesikeičia į švietimo skyrių ir į vaikų teises (jei tėvai nereaguoja). Pvz., mano atveju, muštuko mama net nebesisveikina su manim, nors norėjosi normalaus kontakto, kažkokių sprendimų..“

„Tėvai turi teisę rinkti parašus ir reikalauti šio vaiko perkėlimo į kitą klasę, mokymo namuose apeliuodami turimais faktais: užfiksuoti smurto įvykiai pas socialinę pedagogę, smurto žymių nuotraukos, vaikų paliudijimai apie skriaudimą ir keliamą stresą, triukšmą, trukdymą pamokos metu“, – rašė kita mama.

„Yra keli žingsniai, kurie vaiko problemos neišspręs, bet klasėje ramybę turėsite. Mokyklos VGK spaudimas ir tėvų kvietimas kiekvieną mėnesį o gal net dažniau į mokyklą. Susitarimai su jais ką iki tol padarys ir kviestis tol kol situacija nesikeičia. Jeigu nesikeičia ir nesutinka su PPT įvertinimu mokykla pilną teisę turi informuoti vaikų teises. Manau to užteks.

Kitas būdas jeigu nesikeičia ir toliau spaudimas vėl tėvams kad kreiptųsi pas psichiatrą ir jis išrašytų namų mokymą. Ir bus paskirtas namų mokymas“, – patarimus dalino dar vienas tėvas.

Tad panašu, jog nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusių mokinių tėvai galiausiai pradeda matyti tik vieną išeitį – smurtaujančio vaiko pašalinimą iš klasės. Tik bėda ta, jog tie patys neprognozuojami mokiniai tiesiog patenka į kitas klases ar mokyklas, tad pačios problemos šaknys – smurtas bei pamokų trukdymas – taip ir lieka neišspręstos.