Europos Parlamento korupcijos tyrimas: kyšininkavimu kaltinami mažiausiai penki asmenys
Belgijos federalinis prokuroras antradienį pranešė, kad keturi asmenys buvo apkaltinti aktyvia korupcija ir nusikalstamos veiklos organizavimu, o vienas asmuo kaltinamas ir pinigų plovimu. Penki asmenys buvo įvardinti korupcijos tyrime, susijusiame su Kinijos įmone „Huawei“. Technologijų bendrovę Belgijos prokurorai įtaria papirkus Europos Sąjungos įstatymų leidėjus.
Belgijos prokuratūra antradienį patvirtino, kad asmenys buvo apkaltinti „aktyvia korupcija ir nusikalstamos veiklos organizavimu“. Vienas jų, kaltinamas pinigų plovimu buvo paleistas su tam tikromis sąlygomis, tačiau kiti keturi asmenys buvo suimti pagal arešto orderį[1].
Prokuratūra pridūrė, kad pirmadienį buvo atliktos kratos Europos Parlamento patalpose Briuselyje. Tyrėjai aiškinasi „aktyvios korupcijos atvejus Europos Parlamente“. Šis atvejis primena 2022 metų „Qatargate“ korupcijos skandalą, kai buvo suimti ir tiriami keli parlamento nariai.
Tai suteikia naujos gyvybės ilgalaikėms abejonėms dėl šešėlinės lobizmo praktikos Briuselyje. Šį kartą centre atsidūrė prieštaringai vertinama Kinijos technologijų įmonė. Olandų žurnalistų tyrimų leidinys „Follow The Money“ ir Belgijos leidiniai „Le Soir“ ir „Knack“ pirmieji paskelbė apie šias naujienas.
Tyrimas susijęs su Kinijos technologijų gigantu, kuris anksčiau buvo lobizmo jėga Europoje
Tyrimo objektu tapo „atlygis už politinių pozicijų užėmimą, pernelyg didelės dovanos, kaip maistas ir kelionės, ir nuolatiniai kvietimai į futbolo rungtynes, siekiant propaguoti privačius komercinius interesus politinių sprendimų kontekste“, sakė Belgijos prokurorai pranešime.
Jie teigė, kad įtariamas neteisėtas elgesys vyko „nuolat ir labai slapta nuo 2021 metų iki šiandien“. Policija surengė kratą Briuselyje, Flamandijoje, Valonijoje ir Portugaliijoje ir suėmė kelis asmenis. Pasak „Follow The Money“, „Le Soir“ ir „Knack“, tyrėjai nagrinėja veiklą, susijusią su 15 buvusių ir dabartinių Europos Parlamento narių.
Leidiniai pranešė, kad vienas aukšto rango lobistas iš „Huawei“ Briuselyje yra pagrindinis įtariamasis. Du asmenys, dirbantys pagrindiniame „Huawei“ lobistų biure Europos Sąjungoje Briuselyje, sakė „POLITICO“, kad ketvirtadienį ryte matė, kaip į biurą įėjo policijos pareigūnai, ir pridūrė, kad jie vis dar buvo patalpose iki vidurdienio.
Policija vėliau paliko „Huawei“ biurą Briuselyje, nešdama keturias dėžes su dokumentais ir įvairiais daiktiniais įrodymais. Įmonė ketvirtadienį stengėsi reaguoti į šį įvykį. Jos atstovas pranešime sakė: „Huawei labai rimtai žiūri į šiuos kaltinimus ir nedelsdama susisieks su tyrėjais, kad geriau suprastų situaciją. „Huawei“ taiko nulinės tolerancijos politiką korupcijai ir kitiems neteisėtiems veiksmams ir yra pasiryžusi laikytis visų taikomų įstatymų ir reglamentų bet kuriuo metu.“
Žinomos parlamentarų pavardės, o šie savo įsitraukimą neigia
Prokurorų biuras ketvirtadienį pranešė, kad „paprašė užklijuoti antspaudus Europos Parlamento patalpose, tiksliau biuruose, priskirtuose dviem parlamentiniams asistentams, kurie, kaip įtariama, buvo susiję su šiuo atveju“.
Vėliau vienos durys, priklausančios Italijos delegacijai Europos liaudies partijoje (EPP), buvo pažymėtos užrašais „SCELLES JUDICIAIRES“ ir „Absoliučiai draudžiama atidaryti šias duris“, taip pat užantspauduotos mėlynos ir baltos spalvos policijos juosta.
Antrasis užantspauduotas biuras, priklausantis Bulgarijos delegacijai Renew Europe grupėje, buvo Adamo Mouchtaro, ilgamečio pareigūno ir dabartinio naujai išrinkto EP nario Nikola Minchevo asistento, biuras. A. Mouchtaras taip pat buvo „EU40“ grupės, kurios prezidentė buvo Graikijos politikė Eva Kaili (svarbi figūra „Qatargate“ korupcijos tyrime), įkūrėjas.
A. Mouchtaras patvirtino „POLITICO“, kad jo biuras buvo užantspauduotas, tačiau neigė bet kokį neteisėtą elgesį. Jo vadovas, N. Minchevas, penktadienį paskelbė, kad jis nušalino patarėją nuo pareigų[2].
Kitas užantspauduotas biuras neturėjo įprastų vardų kortelių ant durų. Parlamento įrašai nurodė, kad šis biuras priklauso ilgametės Italijos konservatyvios partijos nario Fulvio Martusciello asistentams ir jo kolegai Marco Falcone. Kol kas neaišku, kurie iš asistentų ir EP narių bus įtraukti į tyrimą.
Susisiekęs F. Martusciello teigė, kad užantspauduotas biuras „nepriklauso man“, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, įskaitant tai, ar jis priklauso kuriam nors iš jo asistentų. M. Falcone Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė: „Nei vienas iš mano dviejų asistentų nėra įtrauktas, taip pat ir naujokas, kuris atvyko prieš 15 dienų. Mes niekada neturėjome kontaktų su „Huawei“ ir mūsų parlamentinė veikla per šiuos devynis mėnesius [nuo kadencijos pradžios] niekada nebuvo susijusi su šiuo sektoriumi.“
Kurį laiką „Huawei“ buvo vertinama, bet Kinijos įmonės produkcija pasaulyje nebelaukiama
Per didžiąją 2010-ųjų dalį „Huawei“ investavo milijonus eurų į lobistus ir PR kampanijas Europoje, buvo laikoma draugišku veidu, artėjančiu prie valdžios. Įmonė rengė prabangius vakarėlius su gausiais vaišių stalais ir ryškiais pasirodymais. Bendrovė buvo žinoma už tai, kad dėkojo savo kontaktams dosniais dovanų maišeliais, dažnai svečiia juose rasdavo ir „Huawei“ telefoną ar kitą įrenginį.
Nuo 2019 metų situacija pasikeitė. Įmonė stengėsi atremti pastangas sumažinti Vakarų šalių priklausomybę nuo jos 5G įrangos dėl saugumo ir šnipinėjimo baimių. Siekdama išvengti geopolitinės audros, įmonė siūlė šešiaženkles algas buvusiems Vakarų žurnalistams ir politikams, turintiems tiesioginius ryšius su galingais kabinetais, kaip Elysée ir Westminster.
Per pastaruosius dvejus metus „Huawei“ prarado daug savo įtakos Briuselyje, nes požuūris į Kinijos technologijų įmones pasikeitė ir Europos vyriausybės pradėjo atsargiau žiūrėti į „Huawei“ 5G įrangos naudojimą savo tinkluose. Europos Komisija 2023 metais paskelbė apie veiksmus, siekdama užkirsti kelią „Huawei“ ir ZTE gauti ES tyrimų finansavimą ir sustabdyti sutartis su operatoriais, naudojančiais kinų įrangą.
Pagal ES skaidrumo registro duomenis, „Huawei Technologies“ 2021, 2022 ir 2023 metais išleido nuo 2 iki 2,25 mln. eurų ES lobizmui. Skaičius didelis, bet vis tiek mažiau nei jos lobizmo išlaidos ankstesniais metais, kurios buvo vertinamos apie 3 mln. eurų 2018, 2019 ir 2020 metais. „Huawei“ spalį paskelbė, kad turi 11 nuolatinius EU lobistus, iš kurių devyni turi akreditaciją įeiti į Europos Parlamentą. Pikas buvo pasiektas, kai jie paskelbė turintys 21 lobistą savo rankose.
„Huawei“ taip pat nurodė tarpininkus „Acento Public Affairs“, „Alber & Geiger“, „Hill & Knowlton International Belgium“ ir „MUST & Partners“. „Acento“ ir „Alber & Geiger“ taip pat buvo „Huawei“ tarpininkai praėjusiais metais. „Huawei“ buvo įsivėlusi į skandalus ir tyrimus keliose pasaulio šalyse, įskaitant Prancūziją, kur ji susidūrė su byla, susijusia su buvusiu ministru ir Europos Parlamento nariu, apie ką praėjusią savaitę rašė „Le Soir“.
Sureagavo ir pats Europos Parlamentas
Penktadienį tiek Europos Parlamentas, tiek Europos Komisija uždraudė „Huawei“ lobistams patekti į savo patalpas. Šis draudimas taikomas „Huawei“ lobistams, kurie yra užregistruoti ES skaidrumo registre. Parlamento draudimas galioja visoms patalpoms Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge bei jo ryšių biurams ES šalyse.
Komisija paskelbė, kad nurodys komisarų kabinetams ir visiems departamentams („Generalinėms direkcijoms“) „nedelsiant sustabdyti kontaktus ir susitikimus su Kinijos įmonės atstovais iki tol, kol bus priimtas tolesnis sprendimas“, sakė skaidrumo atstovas Olof Gill.
Parlamentarai greitai paskatino priimti reformas, skirtas didinti skaidrumą institucijoje. Dešinės frakcijos parlamentarai, įskaitant ir Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos politinę grupę, stabdė bendro etikos organo kūrimą, kuris nustatytų etikos standartus visose ES institucijose. Naujas skandalas dabar verčia šios iniciatyvos šalininkus išsakyti savo nuomonę.
„Šie įvykiai pabrėžia būtinybę užtikrinti tvirtą priežiūrą ir atsakomybę“, sakė Victor Negrescu, Parlamento viceprezidentas skaidrumo ir kovos su korupcija klausimais, taip pat Rumunijos socialdemokratų partijos narys. Olandų liberalų narys Bart Groothuis teigė, kad institucija turi „parodyti, kad mes išmokome iš Qatargate… todėl nėra jokių jei ir bet, tačiau reikia aiškių ir tvirtų priemonių“.
