- Kreipkitės į specialistus, jei pasireiškia didelis kraujavimas iš tiesiosios žarnos
- Yra keletas hemorojaus gydymo būdų
- Imkitės priemonių, kad hemorojus negrįžtų
Kreipkitės į specialistus, jei pasireiškia didelis kraujavimas iš tiesiosios žarnos
Hemorojus – tai patinusios išangės ir apatinės tiesiosios žarnos venos, panašėjančios į venų varikozę. Be to, kad būklė gali išsivystyti tiesiosios žarnos viduje, gali atsirasti ir po oda aplink išangę[1]. Šiuo atveju hemorojaus simptomai paprastai priklauso nuo hemorojaus tipo.
Vidinis hemorojus yra tiesiosios žarnos viduje. Paprastai jo nematyti ir nejausti, tačiau įtempimas ar dirginimas tuštinantis gali sukelti neskausmingą kraujavimą tuštinimosi metu. Didesnis skausmas juntamas tuomet, kai hemorojiniai mazgai išstumiami pro išangės angą tuštinantis.
Išorinis hemorojus yra po oda aplink išangę. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai tai niežėjimas, skausmas arba diskomfortas, patinimas aplink išangę, taip pat kraujavimas. Išoriniame hemoroide gali susikaupti kraujo ir susidaryti krešulys, vadinamas trombu. Dėl trombozinio hemorojaus neretai atsiranda stiprus skausmas, patinimas, uždegimas, kietas, pakitusios spalvos gumbas prie išangės.
Jei tuštinimosi metu kraujavote arba jei po savaitės namų priežiūros nepagerėjo, vertėtų kreiptis į gydytoją. Galų gale, nebūkite tokie užtikrinti, jog kraujavimas iš tiesiosios žarnos atsirado dėl hemorojaus, ypač jei pasikeitė tuštinimosi įpročiai arba išmatų spalva bei konsistencija. Kraujavimas iš tiesiosios žarnos gali pasireikšti sergant ir kitomis ligomis, įskaitant storosios žarnos bei išangės vėžį. Nedelskite, jeigu pasireiškia didelis kraujavimas iš tiesiosios žarnos, galvos svaigimas ar alpulys.
Specialistas diagnozuoja hemorojų remdamasis simptomais ir fizine apžiūra, kuri, beje, neretai būna ne itin maloni, šiam atvejui pasitelkdamas skaitmeninius tiesiosios žarnos tyrimus, tokius kaip anoskopija, sigmoidoskopija ar kolonoskopija. Taipogi į pagalbą ateina elektrokoaguliacija, infraraudonųjų spindulių koaguliacija, skleroterapija arba chirurginis gydymas[2].
Yra keletas hemorojaus gydymo būdų
Nepaisant to, jog hemorojus yra ganėtinai dažna problema, daugeliui žmonių palengvėja gydantis namuose keičiant gyvenimo būdą ir įtraukiant į kasdienį racioną daugiau skaidulų turinčio maisto. Apskritai, nemaža dalis žmonių turi simptominį hemorojų, tiesa, visa tai gali pasireikšti būnant skirtingo amžiaus, lyties, rasės ir tautybės. Vis dėlto, su amžiumi hemorojus daug dažnesnis, ypatingai po 50-ties.
Šiuo atveju didesnė rizika, jei turite antsvorio, valgote mažai skaidulinių medžiagų turintį maistą, geriate nedaug vandens, turite lėtinį vidurių užkietėjimą arba viduriavimą, reguliariai keliate sunkius daiktus, daug laiko praleidžiate sėdėdami, taip pat nėštumo metu. Visgi, nors hemorojus gali būti skausmingas, rimtų problemų paprastai nesukelia.
Imkitės priemonių, kad hemorojus negrįžtų
Galite imtis šių veiksmų, kad palengvintumėte simptomus:
- gerkite daugiau vandens;
- padidinkite skaidulinių medžiagų suvartojimą su maistu ir maisto papildais, kasdien suvartodami bent 20-35 g skaidulinių medžiagų, kurių gausu šviežiuose vaisiuose, daržovėse, neskaldytuose grūduose, brokoliuose, pupelėse;
- minkštinkite išmatas vartodami vidurius laisvinančius vaistus – tačiau prieš tai pasikonsultuokite su gydytoju;
- naudokite tualetinį popierių su losjonu arba drėgnas servetėles, kad švelniai nuvalytumėte užpakalį po tuštinimosi.
Prevenciškai patariama nesėdėti tualete per ilgai; į tualetą eiti tik tada, kai norisi – neatidėlioti tuštinimosi, be to, kiekvieną dieną, tarkime, po valgio, paskirti tam tikrą laiką kelioms minutėms atsisėsti ant tualeto – tai gali padėti susiformuoti reguliariam tuštinimosi įpročiui. Šiais laikais yra smarkiai pasikeitę žmonių tuštinimosi įpročiai, tuštinimosi metu žmonės „naršo“ telefone, skaito, o tai, savo ruožtu, prailgina laiką, praleidžiamą ant tualeto, dėl ko vystosi hemorojinių mazgų padidėjimas.
Kad pagerinti savo būklę, ne ką mažiau svarbu nevengti fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, užsiimant greituoju ėjimu bent 20-30 minučių per dieną, galinčiu padėti suaktyvinti žarnyno veiklą[3]. Kartais rekomenduojama pagerti ir skaidulų papildų, padedančių sumažinti hemorojaus kraujavimą, uždegimą bei padidėjimą. Jie taip pat gali sumažinti dirginimą dėl mažų išmatų gabalėlių, kurie yra įstrigę aplink kraujagysles[4].
Kai kurie žmonės pastebi, kad skaidulinių medžiagų vartojimas sukelia pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Todėl pradėkite lėtai ir palaipsniui didinkite suvartojamų skaidulų kiekį iki 25-30 g per dieną. Tokiu pat principu didinkite ir suvartojamų skysčių kiekį.
Mes visi labai skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės. Šiaip ar taip, delsti nereikėtų, nes pirmas hemorojaus laipsnis (ligos pradžia) nejučia gali tapti ketvirtuoju, medikamentus keičiant į intervencinį ambulatorinį gydymą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dažniausiai taikomos tausojančios operacijos: hemorojaus šalinimas lazeriu, operacija naudojant LigaSure technologiją ar transanalinė hemoroidų dearterializacija (THD), naudojant belaidę sistemą „Trilogy“. Šios operacijos, palyginti su tradicinėmis, kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis. Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 4 savaites, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė – ir pakankamai greitai vėl sugrįžtama į normalų gyvenimą.
