- Ginčai dėl Helovyno šventimo persikėlė ir į švietimo įstaigas
- Helovyno šventė mokyklose ir darželiuose – klausimas, kurį kiekviena įstaiga sprendžia individualiai
- Mokyklos linkusios įsiklausyti į tėvų skundus: greitai atšaukia Helovyną ar jį draudžia jau kelerius metus
- Etninės kultūros globos taryba paskelbė atsvarą Helovynui – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją
Ginčai dėl Helovyno šventimo persikėlė ir į švietimo įstaigas
Helovynas Lietuvoje jau ne vienerius metus yra tapęs aštria diskusijų tema, kuri suskaldė visuomenę į dvi stovyklas. Vienoje pusėje stovi tie, kurie mato Helovyną kaip smagią ir neįpareigojančią pramogą, galimybę išreikšti kūrybiškumą per kostiumus ir dekoracijas, o kitoje – tie, kurie tvirtina, jog ši šventė neatitinka lietuviškų vertybių ir tradicijų.
Dalis Lietuvos gyventojų, ypač vyresnės kartos atstovai, neretai prieštarauja Helovynui dėl jo komercinio pobūdžio bei sąsajų su lietuviškų papročių iškraipymu[1]. Jie mano, kad šis vakarietiškas paprotys ne tik menkina vietines tradicijas, bet ir išstumia mums įprastą susikaupimo laikotarpį – Vėlines, kurios Lietuvoje yra skirtos tyliai ir pagarbiai atminti Anapilin išėjusius artimuosius[2].
O dabar Helovyno ginčai persikėlė ir į ugdymo įstaigas. Mokyklos bei darželiai vis dažniau tampa tėvų ir visuomenės dėmesio taikiniu dėl skirtingų šventimo taisyklių arba visiško šios vakarietiškos šventės draudimo. Kai kurie tėvai netgi rašo skundus, siekdami uždrausti Helovyną įstaigose, kurias lanko jų vaikai.
Helovyno šventė mokyklose ir darželiuose – klausimas, kurį kiekviena įstaiga sprendžia individualiai
Kai kuriose Lietuvos mokyklose Helovynas yra griežtai uždraustas, siekiant išvengti skundų ar nesusipratimų, arba tiesiog todėl, jog mokymosi įstaigos vadovybė griežtai pasisako prieš Helovyną. Šiuose darželiuose ir mokyklose administracija dažnai laikosi nuostatos, kad šventė prieštarauja jų ugdymo misijai ar net skatina šiurpius ir žiaurius dalykus, kurie esą prieštarauja galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. Tokios Helovyną visiškai uždraudusios įstaigos siekia išlaikyti santūrią atmosferą, kuri būdinga Vėlinių laikotarpiu.
Kai kurios ugdymo įstaigos leidžia Helovyną paminėti tik kukliai – mokiniai gali išskaptuoti moliūgus ar papuošti klases popierinėmis moliūgų ar voratinklių dekoracijomis, tačiau negali rengtis jokių baisių kostiumų. Taip stengiamasi išvengti vizualiai stiprių efektų, kurie, kaip neretai teigia tėvai, yra per daug bauginantys mažesnius vaikus arba tiesiog yra netinkami ugdymo aplinkai.
O dar dalyje mokyklų bei darželių administracija leidžia ugdytiniams rengtis kostiumais ar dėvėti kaukes, tačiau taiko griežtas ribas – draudžiami pernelyg baisūs ar „kruvini“ kostiumai. Vaikai skatinami rinktis paprastesnius, mažiau šokiruojančius kostiumus, kurie negąsdina bailesnių mažamečių ir nesukuria nejaukios aplinkos.
Tokie draudimai ir apribojimai dažnai kelia abejones bei nesutarimus ne tik tarp tėvų, bet ir mokyklų administracijos bei ugdytinių. Nėra bendro sutarimo, ar ugdymo įstaigose Helovyną reikėtų laikyti smagia pramoga ar priešingai – komercine švente, kuri galimai išstumia Lietuvos kultūrai artimesnes vertybes.
Mokyklos linkusios įsiklausyti į tėvų skundus: greitai atšaukia Helovyną ar jį draudžia jau kelerius metus
Šią situaciją dar labiau komplikuoja tėvų skundai. Socialiniuose tinkluose sklinda informacija, kad mokyklų administracija, gavusi tėvų nusiskundimus, ypač jautriai reaguoja į Helovynu nepatenkintų tėvų nuomonę.
Jau būta atvejų, kai mokymosi įstaigos nusprendė paskutinę minutę atšaukti suplanuotą Helovyno paminėjimą, taip smarkiai nuviliant šventei entuziastingai besiruošusius vaikus. O kai kurios įstaigos tiesiog nusprendė įvesti griežtesnius reikalavimus, kad šventė būtų santūresnė ir mažiau šiurpi.
Tokia reakcija parodo ne tik mokyklų bei darželių lankstumą atsižvelgti į bendruomenės nuomonę, bet ir socialinį spaudimą, kuris verčia vadovautis atsargumo principu. Mokyklos renkasi verčiau drausti vakarietišką šventę nei ginčytis su tėvais, o tai neretai papiktina tiek vaikus, tiek juos mokančius pedagogus. Pasak jų, taip yra gadinama šventė, kurios be galo laukia mokymosi įstaigas lankantys vaikai.
Etninės kultūros globos taryba paskelbė atsvarą Helovynui – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją
77.lt primena, jog į Lietuvą Helovyno tradicijos pradėjo skverbtis po Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais, kai sustiprėjo Vakarų kultūros ir amerikietiškų filmų įtaka. Pirmiausia tai atsispindėjo miestuose, kur jaunimas ir studentai ėmė rengti teminius vakarėlius ir puošti įvairias erdves Helovyno motyvais. Komercinė kultūra ir rinkodaros kampanijos taip pat pradėjo skatinti šventės populiarumą – moliūgų, kostiumų ir dekoracijų pardavimai spalio mėnesį ženkliai išaugo, o kasmet Helovynas tampa vis populiaresnis.
Tačiau Helovynas Lietuvoje sulaukė skirtingų nuomonių ir prieštaringų vertinimų. Viena vertus, nemažai jaunų žmonių laiko šią šventę smagia pramoga, galimybe išbandyti įdomius kostiumus ir pasinerti į mistišką atmosferą. Kai kurie pedagogai ir tėvai teigia, kad šventė ugdo kūrybiškumą ir suteikia erdvės išreikšti savo vaizduotę.
Kita vertus, dalis visuomenės vertina Helovyną kaip komercinį ir Lietuvai nebūdingą reiškinį, kuris menkina vietinius papročius. Kai kurie bažnyčios atstovai taip pat neigiamai vertina šią šventę ir net laiko ją diena, kai garbinamas šėtonas. Pavyzdžiui, kunigas Ričardas Doveika sakė, kad Helovinas – tai dvasinė tuštuma:
„Šiurpnakčiu norisi pavadinti. Heloviną vertinu kaip didžiausią dvasinę tuštumą. Mirtis išniekinama. Dar baisiau - Helovino tikslas išvaryti iš miesto artimųjų vėles, kad jos netrukdytų mums gyventi. Išvaryti savo motinos, tėvo vėles? Juk ir mirę jie yra šalia mūsų. Iš vakaro išvejame juos, draugus, gimines, o kitą dieną lekiame ant jų kapų degti žvakučių.
Tuo prisidengia tamsos pasaulis, Šėtono pasaulis, atmetimo, prieštaravimo pasaulis. Ir nemažai kas pasaulyje pasinaudoja Helovino naktimi kaip tamsos, Šėtono, egoizmo kultu. Tas turi daug tiesos - tai iš tikrųjų santykis su tamsos pasauliu ir savęs atidavimas tamsai.“
Verta pažymėti ir tai, jog šių metų spalio 16 dieną Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į atsakingas kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos institucijas, taip pat į savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius bei nevyriausybines organizacijas, kviesdama susimąstyti apie Helovyno šventės poveikį Lietuvoje. Taryba pažymėjo, kad ši vakarietiška šventė vis labiau išstumia senąsias Vėlinių tradicijas ir gali turėti neigiamą poveikį vaikams bei jaunimui, taip pat galimai prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. EKGT pasiūlė alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją, kurioje kviečia dalyvauti visus, ypatingai vaikus ir jaunimą, siekiant puoselėti Vėlinių tradicijas.
