Suvalgęs psichodelinių grybų, austras kirviu pašalino savo penį
Psilocibinas vis labiau populiarėja atliekant medicininius tyrimus dėl galimos terapinės naudos, tačiau kraštutiniais atvejais jis išryškina savo blogąsias savybes, kai yra naudojamas nekontroliuojamose aplinkose[1]. Taip nutiko ir šį kartą.
37 metų australas, švelniai tariant, peržengė ribas, buku kirviu nukirtęs sau penį po to, kai suvalgė didelę dozę haliucinogeno psilocibino, savo lytinio organo fragmentus sudėjęs į stiklainį su žeme ir purvinu sniegu. Tvirtinama, esą panašiais atvejais gydytojai dažniausiai yra pajėgūs pritvirtinti varpos fragmentus juos dezinfekavę bei išvalę.
Psilocibinas, kaip žinoma, yra natūraliai atsirandantis psichodelinis junginys, randamas taip vadinamuosiuose stebuklinguose grybuose. Nors psichodelinės terapijos pamažu atkeliauja į Europą, tačiau prieš pasiekiant pacientus, susiduriama su tam tikromis kliūtimis. Mat psichoaktyviomis savybėmis pasižyminti cheminė medžiaga gali sukelti stiprias haliucinacijas, iš esmės pakeičiant žmogaus suvokimą apie jį supantį pasaulį.
Psilocibinas tampa populiariu medicinos tyrimų objektu kaip galimas psichikos sveikatos būklių, tokių kaip nerimas, depresija ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS), gydymo metodas, tačiau jis taip pat neretai klaidingai naudojamas pasilinksminimo tikslais. Iš tiesų, šiuo metu atliekama per 20 tyrimų, kuriais siekiama jį išbandyti platesniame kontekste; neabejojama, kad šis vaistas yra perspektyvus gydant depresiją.
Nors minėtas atvejis yra precedento neturintis Europoje, jis pabrėžia psichodelikų vartojimo riziką nesant priežiūrai, ypač asmenims, turintiems gretutinių psichikos sveikatos problemų.
Vis dėlto, daugiau panašių incidentų Europoje ar Lietuvoje neužfiksuota. Tačiau kai kurioje psichiatrinėje literatūroje randami savęs žalojimo ar psichozės atvejai, susiję su medžiagų, įskaitant kitus narkotikus, vartojimu.
Psilocibinas potencialiai pavojingas turintiems psichikos sveikatos sutrikimų
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise atliktas tyrimas dokumentavo, kaip psilocibinas gali paveikti žmonių erdvės ir laiko suvokimą, dėl ko asmenys, galima sakyti, praranda kontrolę. Aišku viena: nekontroliuojamoje klinikinių laboratorijų aplinkoje psilocibinas gali būti itin pavojingas – ypač tiems, kurie jau turi psichikos sveikatos sutrikimų, sukeliančių psichozę.
Ataskaitoje, kurią parengė Austrijos Feldkirch ligoninės Akademinio mokymo skyrius, išsamiai aprašoma, kaip baltaodis vyras, sirgęs depresija ir kartais piktnaudžiavęs alkoholiu, būdamas vienas savo namuose, sunaudojo keturis ar penkis džiovintus stebuklingus grybus. Netrukus po to, kai grybo padariniai „pagavo pagreitį“, vyras kirviu perpjovė savo varpą į keturias dalis, tada, apimtas panikos, aprišo lytinį organą audiniu ir nupjautas skeveldras sudėjo į stiklainį[2]. Susipainiojęs ir išsikraujavęs jis ieškojo pagalbos, kol praeivis jį surado ir nuvežė į netoliese esantį kaimą, kur atvyko greitoji pagalba – praėjus maždaug penkioms valandoms po incidento. Netekęs daug kraujo, kritinės būklės pacientas buvo skubiai operuojamas. Nors gydytojams pavyko išsaugoti varpos galiuką ir 2 cm varpos koto, juos vėl pritvirtinant makroskopiškai, kitos dalys buvo per daug pažeistos ir užterštos, kad jas būtų galima pritvirtinti.
Nukentėjusysis šio įvykio neprisiminė…
Vyriškiui paskirta psichiatrinė priežiūra ir atitinkami medikamentai
Operacija buvo iš esmės sėkminga, pacientas pasveiko gana greitai, o po keturių mėnesių buvo pranešta apie „gerą šlapimo srovę ir erekciją“, nors iš viso reikėjo pašalinti 5 cm, ir išsivystė nedidelė komplikacija. Vyriškiui taip pat buvo skirta intensyvi psichiatrinė priežiūra ir vaistai, kai pasireiškė psichozės simptomai bei su religija susiję kliedesiai.
Šiaip ar taip, psilocibinas vis labiau populiarėja atliekant medicininius tyrimus dėl galimos terapinės naudos, tačiau kraštutinis atvejis išryškino galimus šio vaisto pavojus. Vis dėlto, tai pirmasis psilocibino sukeltos saviamputacijos atvejis – reta būklė, apimanti savarankišką varpos amputaciją[3]. Nors tai ekstremalus psilocibino keliamo pavojaus pavyzdys, atvejo ataskaitoje pabrėžiama galima rizika, kurią gali sukelti narkotikas, kai jį vartoja asmenys, turintys sunkesnių psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su psichoze.
„Psilocibino terapija buvo sėkmingai išbandyta pacientams, sergantiems depresija. Tačiau, be gydomojo poveikio, pacientams, vartojantiems dideles psilocibino dozes, baimę ir paranoją patyrė atitinkamai iki 31 proc. ir 17 proc. asmenų“, – teigiama tyrime.
Kadangi trūksta protokolų, kaip elgtis su šiuo retu subjektu, svarbu pranešti apie šiuos atvejus siekiant įgyti patirties.
Tikinama, esą didžioji dalis psichodelinių vaistų tyrimų, kai jie vartojami kontroliuojamoje aplinkoje, ir toliau rodo daug žadančią galimą naudą psichinės sveikatos būklėms gydyti. Tyrėjai priduria, kad šie grybai yra gana nekenksmingos medžiagos, kadangi dauguma nepageidaujamų reakcijų yra trumpalaikės, o bet kokią riziką neva galima sumažinti laikantis tam tikrų atsargumo priemonių.
