Prieš sodinant gyvatvorę kraštovaizdžio specialistai pataria įvertinti savojo kiemo išplanavimą
Vasara, būtent tas metas, kai norime atsinaujinti. Tiek savo išvaizdą, o gal ir garderobą, tiek ir savo namus. O kur dar energijos pliūpsnis, kurį gauname vos smarkiau pašviečia saulutė. Tuomet kimbame į darbus ir savo pačių kieme: pjauname žolę, tvarkome gėlynus, o vėliau – atsipalaiduojame su šeima ar būriu draugų. Vis tik, kad mūsų poilsio netemdytų gatvės triukšmas ar smalsių kaimynų akys, kartais galbūt ir pagalvojame, jog visai pravartu būtų imti ir užsiauginti gyvatvorę.
Žinoma, pulti į sodininkystės parduotuvę ar turgų ir skubiai imtis sodinimo darbų tikrai nepatariama. Pirmiausia, derėtų nuspręsti, kurioje savo sklypo vietoje sodinsite gyvatvorę. Verta gerai įsivertinti savo sklypo dydį, be to, ir tai, ko tikitės iš tokios augalų tvoros: apsaugos nuo pašaliečių žvilgsnio, ar tiesiog gražios kraštovaizdžio bei sodo dizaino detalės.
Renkantis pačius gyvatvorės sodinukus, gerai apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai. Populiarios, formuojamos gyvatvorės reikalauja daug dėmesio ir nuolatinio karpymo, tad darbo įdėti tikrai reikės. Kita vertus, iš tokios gyvatvorės galima išgauti kokią tik nori formą, iškarpyti ją norimais ornamentais, kas tikrai papuoš jūsų kiemą.
Formuojančioms gyvatvorėms specialistai pataria rinktis lapuočius arba spygliuočius. Savo sklypo šiaurinėje dalyje, galite užsisodinti šalčiui bei vėjui atsparių gudobelių gyvatvorę, taip pat, puikiai augs sedulos, kauleniai. Pavėsyje gerai auga kukmedžiai, šviesiosios hortenzijos, buksmedis, raugerškis, sidabrakrūmis. Karpymui tinkami spygliuočiai: eglė, tiek paprastoji, tiek serbinė, kanadinė cūga, europinis maumedis, vakarinė tuja. Paaugusios eglės taps ir puikia tvora nuo svetimų akių[1].
Jei vis tik rinksitės laisvai augančias gyvatvores, atsiminkite, kad tokia tvora bus sudaroma iš augalų, kurie visiškai arba dalinai išlaiko savo natūralią formą. Taigi, nuolatos darbuotis su sodininko žirklėmis tikrai nereikės, nebent kartais pakarpyti žydinčius augalus, apgenėti gyvatvorę pavasarį ar rudenį.
Laisvai augančioms gyvatvorėms itin tinka tujos. Iš lapuočių, galite rinktis erškėtį, lanksvą, mahoniją. Tiesa, tokiems augalams reikės ir daugiau vietos, jie linkę labiau išsiplėsti ir išsikeroti, tad turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jūsų augalas „neįsibrautų” į kaimynų teritoriją. Na, o kai jau turėsite konkrečių sodinukų viziją bei vietą, kur gi gyvatvorė išaugs, gerai apgalvokite kitus praktinius, gal net teisinius dalykus.
Neužrūstinkite kaimynų ir išsiaiškinkite, kokiu atstumu galite sodinti savuosius augalus
Jei jau nusprendėte, kokius augalus norite matyti savo kieme, nepulkite kasti duobių ir sodinti sodinukų. Jei negyvenate visiškai atokioje vietoje laukų viduryje, tikėtina, jog turite kaimynų ir jums reikės laikytis tam tikrų įstatymų, kad jūsų gyvatvorė netrukdytų kitiems. Juk kaimynai, išsikerojusia jūsų gyvatvore, lendančia į jų teritoriją, gali ir neapsidžiaugti.
Medžių ar krūmų sodinimo atstumą, nuo vieno sklypo ribos, iki kito reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Tad jei gyvatvore norite atskirti savo žemės sklypą, nuo kaimynų, šių nuostatų teks laikytis.
Jose teigiama, kad nuo kaimyninio sklypo ribos, jeigu nėra raštiško kaimynų susitarimo sodinti kitaip, turi būti sodinama:
- krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu;
- medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, o šiaurinėje (tarp (>)315o ir (<)45o) sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m atstumu;
- medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, sodinami ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Tiesa, net ir besilaikydami visų šių taisyklių, visuomet akylai stebėkite, kaip auga jūsų augalai. Gyvatvorės turėtų būti sodinamos ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojamos ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio[2].
Žinoma, jei su kaimynais sutariate pakankamai draugiškai, savo planus dėl gyvatvorės sodinimo pravartu aptarti su jais iš anksto. Galbūt, jūsų kaimynams visiškai nerūpi, kokiu atstumu nuo jų sklypo augalai augs, o gal, abu namų ūkiai sutars užsisodinti panašias gyvatvores, taip sukuriant gražesnį visos kaimynystės įvaizdį. Tiesiog kalbėkitės, taip išvengsite nemalonumų.
Graži gyvatvorė pati neužaugs, jai reikia priežiūros
Jeigu jau išsirinkote norimus augalus bei išsprendėte visus logistinius klausimus, pasirinkę tinkamą vietą gyvatvorei auginti, turėtumėte žinoti ir keletą praktinių patarimų. Visų pirmiausia, įvertinkite savo turimus sodo įrankius ir įsitinkite, jog turite viską, ko jums prireiks.
Kai jūsų gyvatvorė paaugs, ją neišvengiamai teks kirpti ir genėti, tad nepagailėkite ir investuokite į kokybiškas gyvatvorių bei genėjimo žirkles. Taip jūsų augalų dailinimo procesas bus kur kas efektyvesnis ir paprastesnis, nepažeisite gyvatvorės augalų, naudodami netinkamus įrankius.
Formuojant pačią gyvatvorės formą, kažkokių ypatingų žinių neprireiks, tačiau nepulkite krūmų karpyti kaip tik išmanote. Trumpinti gyvatvorę patariama pradėti nuo šonų: keliauti nuo apačios į viršų, sukamais judesiais. Nepersistenkite ir atminkite, jog apačioje gyvatvorė turėtų būti kiek storesnė, nei viršuje, kitaip, bendras krūmų vaizdas išsikreips bei atrodys neestetiškai.
Kai aplyginate šonus, atsargiai sutvarkykite ir viršų. Tiesa, jei įsivaizduojate kažkokių įmantrių formų gyvatvores, rekomenduojama turėti ir genėtuvą, ir žirkles, be to, gali prireikti ir šiek tiek daugiau praktikos, nebent esate patyręs sodininkas.
Kai nukarpysite gyvatvorę, peržvelkite ar nepalikote pakibusių lapelių ar šakelių. Na, o jei savo darbo rezultatu esate patenkinti, tai stenkitės jį išlaikyti ir kartą per mėnesį, su žirklėmis pereikite pro augalus ir juos padailinkite[3].
Genėti gyvatvorę reikia bent kartą per metus. Jei norite, kad sodinukai augtų greičiau, genėkite pavasarį, tačiau jei gyvatvorės aukštis jus tenkina, tiesiog palaikyti augalų formą pakanka ir genėjimo rudenį. Na, o kai jūsų gyvatvorė bus išdailinta, galėsite džiaugtis tiek gražiais, sveikais augalais, tiek ir kiek privatesniu gyvenimu.
