Muzikinė scena – išsigimsta
Gerai žinomas Lietuvoje dainininkas tikina, kad nė vienas normalus žmogus nenori, jog žūtų žmonės – ar tai būtų žydas, ar palestinietis, ukrainietis ar rusas. Čia pat priduria, jog vertybės ankstesniais laikais buvo kiek kitokios. Taip pat nuogąstauja, kad muzikinė šalies scena, taip sakant, „keičia formą“, įsileisdama talento stokojančiuosius, save vadinančius dainininkais. Gytis, į savo koncertus vis dar surenkantis minias gerbėjų, tikina, jog lengvabūdiškas žmonių mąstymas šiame laikmetyje – deja, itin gajus.
Meta akmenį ir į neseniai šalyje vykusį M.A.M.A. muzikos apdovanojimų renginį. Sako, kad apdovanojimus neretai pelno tie, kurie neturėtų. Be to, kad iškelti save, kartais taip pat pasitelkiamos patyčios kitų sąskaita. Neva jau seniai pamiršta, kaip turėtų atrodyti etiketo paisantis renginys. Pašnekovas yra užtikrintas:
„Muzika turi likti muzika, tai – ne madų demonstravimas“. Tuo tarpu paklaustas, kodėl savo koncertuose šneka ne itin daug, atsako, jog viskas pasakyta jo dainose, kurios yra kupinos atvirumo.
Pastarasis nevengia aptarti šiemet Lietuvos Eurovizijos atranką laimėjusios grupės „Katarsis“. Esą jos pristatyta daina pilna skausmo ir depresyvios nuotaikos. Gali būti, jog būtent taip jaučiasi dabartinis jaunimas. Pastebi ir kitą Lietuvoje bujojantį reiškinį. Anot dainininko, dalis tautiečių vietoje to, jog įdėtų pastangų, pasitelkia „pigius išgarsėjimo būdus“, ir tai išties liūdina. Kvestionuoja, kad senesniais laikais, kai nebuvo socialinės medijos, dainininkai iš tikrųjų turėjo turėti talentą ir įdėti daug pastangų.
Priešingai nei anuomet, dabar neva pasitelkiamas sąrašas šou elementų – akį rėžiantys drabužiai, šokėjai, kita scenos atributika – užgožiant tai, kas yra tikra ir neišmatuojama. Gytis pasigenda talentų, kurie iš esmės tapo antraeiliu dalyku. Kadangi pasaulyje pamažu įsivyrauja technologijos ir dirbtinis intelektas, taip pat nuogąstauja, kad gyva muzika ilgainiui gali tapti atgyvena.
Dainos žodžiai kartais ateina iš sapnų
G. Paškevičius pripažįsta, jog kartais dainos gimsta netikėtai – lyg idėjas diktuotų „kažkas viršuje“. Visgi, tiki, kad gyvenime atsitiktinumų nebūna. Į šį sąrašą įrašo ir lietuviams baimę sukėlusią pandemiją. Reiškia dėkingumą šiam įtemptam laikotarpiui, kuris, pastarojo manymu, daugeliui atvėrė akis. Nors jo nuomonė kai kuriems gali priminti fantastinį filmą, Gytis įsitikinęs, jog kiekvienas gimstame tam tikru laiku ne šiaip sau, tuo tarpu skirtingi laikmečiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, augina sielą.
Panašiai vertina ir karą Ukrainoje. Tikina nesiveliantis į politines temas. Ką daugių daugiausiai daro, tai stebi, viską vertindamas „iš viršaus“. Ironizuoja, esą kaip kad buvo privisę pandemijos ekspertų, tiek dabar skaičiuojama ir „karo pranašų“. Tačiau, anot pašnekovo, daugelis jų nieko nesupranta ir komentuoja „nuo sofkučių“.
Paklaustas, ką darytų karo Lietuvoje atveju, patikina, jog tanko „į rankas“ neimtų. Pripažįsta, kad yra prisirišęs prie Lietuvos savo siela ir širdimi, tad, ko gero, šalies nepaliktų. Tiki, jog žmogus geba prisitaikyti prie pačių įvairiausių aplinkybių.
Politika yra nereikalinga
Gyčio nuomone, politika – nereikalingas dalykas. Pastarasis sako, kad jei žmogus yra sąmoningas, jam užtenka dešimt Dievo įsakymų. Kitaip sakant, normaliam mąstančiajam neva nereikia akmenyje nukaldintų taisyklių. Apskritai, G. Paškevičius tiki, jog pasaulis gali pasikeisti tik tuo atveju, jei keisis žmogus. Šį atsakymą taiko ir klausimui apie karo Ukrainoje baigtį.
„Karas baigsis tada, kai žmogus nustos kariauti savame prote“, – samprotauja dainininkas.
Taip vaidinamus „Dieviškuosius dėsnius“ taiko ir kitose plotmėse, tikėdamas, kad žmogus nėra vien tik kūnas. Pasitelkdamas platesnį požiūrį į save ir pasaulį, sako, kad jo mama, vaduodamasi iš ligų, kitados atsisakė cheminių vaistų ir atrado homeopatinius preparatus. Tada prasidėjo ir jo paties kelionė į save.
Dabar, įsikūręs jaukioje sodyboje tėvynėje, sako, jog čia – karo nėra, tik pėdas kutenanti rasa ir pro beržus besiskverbiantys saulės spinduliai. Ir skuba patikinti, kad gyvenimas įdomus tol, kol yra neįgyvendintų svajonių.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
