Griežimas dantimis: galimos priežastys ir kaip su tuo kovoti?

Priežastys, kodėl žmonės griežia dantimis – labai įvairios: nuo streso iki netaisyklingo sąkandžio

Griežimas dantimis, dar vadinamas bruksizmu, yra gan dažna problema, kurią gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tai reiškinys, kuomet miego metu arba sąmoningai sukandus dantis jie trinasi vienas į kitą, sukeldami nemalonų garsą bei ilgainiui darydami žalą dantims, žandikauliui ir net aplinkiniams raumenims.

Bruksizmas ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali perspėti apie gilesnes sveikatos ar psichologines problemas.

Bruksizmas, kaip teigia odontologijos kabineto „Sosdenta“ specialistė Eglė Fabijonavičienė^[1], atsiranda dėl kramtomųjų raumenų aktyvumo, kuris sukelia dantų trinimąsi vienas į kitą. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia naktį, kai žmogus neturi galimybės kontroliuoti dantų judėjimo, todėl, net nesąmoningai, dantys susiglaudžia ir trinasi.

Šis dantų griežimas miego metu nėra laikomas miego sutrikimu, tačiau gali stipriai paveikti miego kokybę ir sukelti papildomų sveikatos problemų. Bruksizmas dažniau pasireiškia asmenims nuo 20 iki 45 metų amžiaus, tačiau šis sutrikimas nepriklauso nuo lyties, o veiksniai, kurie jį sukelia, gali skirtis.

Bruksizmą gali sukelti daugybė veiksnių, pradedant psichologiniais ir baigiant fiziologiniais. Tarp pagrindinių priežasčių dažniausiai minimos šios:

• Stresas ir emocinis spaudimas. Dažniausiai pasitaikanti bruksizmo priežastis yra stresas ir nerimas. Asmenys, kurie yra linkę kaupti emocinę įtampą, dažniau griežia dantimis. Specialistai pastebi, kad nerimas, depresija ir netgi kasdieniai rūpesčiai gali sukelti šį sutrikimą.
• Asmenybės tipas. Tam tikri žmonės yra labiau linkę griežti dantimis. Bruksizmas dažnai pasireiškia tiems, kurie turi agresyvią, hiperaktyvią ar labai jautrią asmenybę. Tokie asmenys kaupia ir slopina neigiamas emocijas, kurios išsiveržia nakties metu.
• Netaisyklingas sąkandis. Odontologai pastebi, kad netaisyklingas dantų sąkandis arba nekokybiškos dantų restauracijos gali paskatinti dantų griežimą. Netinkamai atliktos plombos, per aukšti dantų protezai ar netaisyklingas dantų augimas gali daryti įtaką dantų trinčiai.
• Fiziologinės ligos. Bruksizmas taip pat gali atsirasti dėl neurologinių ligų, tokių kaip epilepsija, Parkinsono liga ar net smegenų navikai. Dėl šių ligų sutrinka smegenų signalai, kurie veikia raumenų veiklą.

Dantų griežimas dažnai yra nepastebimas paties sergančiojo asmens, kadangi griežimas dažniausiai vyksta naktį, kai žmogus miega. Dažnai pirmieji simptomai, kuriuos pastebi patys pacientai ar jų artimieji, yra tokie:

• Dantų nudilimas. Nudilę dantys yra vienas pagrindinių bruksizmo požymių. Dantų emalis plonėja, o ilgainiui gali atsirasti pleištinių defektų ir skilimų emalyje.
• Žandikaulio skausmas ir raumenų įtampa. Pacientai dažnai skundžiasi žandikaulio ir kramtomųjų raumenų skausmu, ypač ryte, pabudus.
• Galvos skausmai. Bruksizmas gali sukelti galvos skausmus, ypač ryte, kai raumenys yra įsitempę. Pasak kineziterapeuto Kęstučio Slušinsko^[2], galvos skausmas dažnai pasireiškia dėl kramtomųjų raumenų pertempimo nakties metu.
• Dantų jautrumas. Ilgainiui dantų nudilimas lemia dantų jautrumą karščiui, šalčiui ir net šepetėlio prisilietimams.

Kaip gydyti griežimą dantimis geriausiai patars specialistas

Gydant bruksizmą, svarbu atsižvelgti į jo priežastis. Specialistai taiko įvairius metodus, kurie gali padėti sumažinti dantų griežimą arba jį kontroliuoti.

Jei bruksizmą sukelia stresas, svarbu skirti dėmesį emociniam ir psichologiniam atsipalaidavimui. Prieš miegą rekomenduojama išgerti žolelių arbatos, pagulėti šiltoje vonioje ar medituoti. Taip pat patariama vengti kofeino ir alkoholio prieš miegą, nes šios medžiagos gali padidinti raumenų įtampą.

Jeigu nevalingai griežiama dantimis nakties metu, vienas efektyviausių būdų apsaugoti dantis nuo nudilimo – naktinė kapa. Ji yra specialiai pritaikoma pacientui ir apsaugo dantis, žandikaulio sąnarį bei veido raumenis nuo pertempimo. Kapa veikia kaip barjeras tarp dantų, leidžiantis raumenims atsipalaiduoti.

Be to, kineziterapeutai rekomenduoja masažą ir specialius pratimus, kurie padeda atpalaiduoti kramtomuosius raumenis. Tam pasitelkiama ir elektros stimuliacija bei trigerinių taškų masažas, kuris padeda pagerinti kraujotaką ir mažina raumenų spazmus.

Kineziterapeutai atkreipia dėmesį ir į liežuvio padėtį bei tonusą. Jei liežuvio raumenys yra silpni, gali padidėti dantų griežimo rizika. Liežuvio tonusą galima stiprinti specialiais pratimais, pavyzdžiui, caksint liežuviu arba laikant jį prie gomurio bandant nuryti seiles.

O kai tradiciniai gydymo būdai nepadeda, gali būti svarstomos botulino injekcijos^[3]. Jos laikinai paralyžiuoja kramtomuosius raumenis, leidžiant jiems atsipalaiduoti ir taip mažinant griežimą nakties metu. Injekcijų poveikis trunka apie pusę metų, po to procedūrą reikia kartoti.

Bruksizmą įmanoma suvaldyti ir namų salygomis

Kai kuriais atvejais bruksizmą galima šiek tiek suvaldyti ir namuose, ypač jei problema nėra labai ryški. Pirmiausia rekomenduojama stebėti savo gyvenimo būdą ir jį atitinkamai keisti, taip siekiant suvaldyti dantų griežimą.

Kadangi stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, verta ieškoti būdų, kaip jį valdyti. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar žolelių arbatos, gali padėti sumažinti įtampą. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti streso lygį ir gerina bendrą savijautą, o tai teigiamai veikia ir bruksizmo simptomus.

Taip pat laikykitės disciplinuoto miego režimo – visada eikite miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Venkite televizoriaus, komputerio, telefono ar žiūrėjimo į kitus ekranus prieš miegą, nes jų mėlyna šviesa gali sutrikdyti miego kokybę.

Verta išmėginti masažą, kurį galite atlikti patys. Pamaigykite žandus aplink žandikaulį ir pajuskite, ar nėra skausmingų vietų. Masažas gali padėti atpalaiduoti įtemptus raumenis ir sumažinti diskomfortą. Tačiau svarbu atlikti masažą atsargiai – jei skausmas didėja, rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Liežuvio tonusas taip pat svarbus – todėl galima atlikti liežuvio pratimus. Bandykite caksėti liežuviu arba laikyti jį prispaustą prie gomurio, kad jis netrukdytų žandikaulio padėčiai.

Jei bandant namų metodus dantų griežimas nesumažėja arba net intensyvėja, verta pasikonsultuoti su odontologu, kineziterapeutu arba neurologu. Specialistas gali atlikti išsamią apžiūrą, nustatyti tikslią priežastį ir paskirti individualų gydymo planą.

Negydomas dantų griežimas gali sukelti daug sveikatos problemų

Svarbu įsidėmėti, jog būtina gydyti bruksizmą, nes kitu atveju jis gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Pagrindiniai padariniai:

• Dantų nudilimas. Prarandamas dantų estetinis vaizdas, jie tampa jautresni ir trapūs. Nudilę dantys gali kelti diskomfortą valgant ir reikalauti brangių dantų restauracijos procedūrų.
• Žandikaulio sąnario pažeidimai. Per didelis dantų spaudimas gali pakenkti žandikaulio sąnariui, sukeldamas skausmą, traškesį ar net spengimą ausyse. Kartais pacientams pasireiškia migreniniai galvos skausmai.
• Burnos gleivinės pakitimai. Dėl pastovaus dantų griežimo gali atsirasti įspaudai liežuvio pakraščiuose bei kitų burnos gleivinės pažeidimų.

Bruksizmas yra daugiau nei tik dantų griežimas. Tai – kompleksinė problema, kurią gali sukelti stresas, netaisyklingas sąkandis ar kiti sveikatos sutrikimai. Nors kai kuriais atvejais gali pakakti gyvenimo būdo pokyčių ar masažo, rimtesniems atvejams reikia profesionalaus gydymo ir kitų priemonių, tokių kaip kapos ar net botulino injekcijos. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų dantų ir žandikaulio pažeidimų bei pagerinti gyvenimo kokybę, tad, pastebėjus simptomus, svarbu nelaukti ir kreiptis pagalbos.