Geras elgesys gali būti užkrečiamas
Pamestų daiktų grąžinimas ir kiti geranoriški darbai ištiesiant kitam ranką, regis, gali būti užkrečiami.
Kalbant apie rastus ir grąžintus daiktus, seniai žinoma, jog toks elgesys yra siejamas su sąžiningumu, atsakomybe ir pagarba. Nepaisant to, pasitaiko įvairių poelgių bei skirtingų moralių žmonių. Tačiau gana dažnai sušmėžuojančios istorijos liudija, jog Lietuvoje it grybai po lietais dygsta sąžiningi tautiečiai, gerbiantys kitus ir nekaišiojantys pirštų į, šmaikščiai tariant, svetimus skvernus. Iš tiesų, norėtųsi tikėti, kad gerumas ir viešos padėkos išjudins tuos, kurie toliau savo nosies nemato. Kita vertus, doras elgesys nejučia gali virsti epidemija – įkvepiančia kitus eiti tokiomis pat pėdomis.
Šįsyk buvo paskelbta už širdies griebianti padėka dorai šeimai, kaip teigiama, tinkamai išauklėjusiai vaikus. Spalvinga naujiena netruko apskrieti socialinius tinklus, Šilutėje gyvenančiai moteriai dalijantis džiuginančia patirtimi, dėkojant nepažįstamai mergaitei ir jos mamai:
„Kreipiuosi į mergaitės mamą. Tikiu, jog ji šį postą perskaitys. Mano sūnus neseniai pametė savo mobilųjį telefoną, kurį prieš maždaug mėnesį nusipirko iš savo sutaupytų pinigėlių. Sustresavo ne tik vaikas, bet ir jo mama beieškant šio įrenginio“.
Moteris teigia sugalvojusi paskambinti savo vaiko telefono numeriu. Tuomet atsiliepė policija ir pasakė, kad telefonas – jau policijoje. Ten jį neva atnešė mergaitė, netikėtai radusį jį mieste. Moteris nieko nelaukusi sūnaus telefoną radusiai mergaitei paskambino ir asmeniškai padėkojo. Ji teigia tokios malonios istorijos baigties nesitikėjusi, tad jai apsalo širdis. Norėdama tuo pasidžiaugti su kitais tautiečiais, šia naujiena pasidalino internete, ragindama būti vieningais ir negalvoti vien tik apie save.
Šilutiškė dėkoja mergaitei ir jos mamai, užauginusiai dorą atžalą
Telefoną pametusio sūnaus mama reiškė dėkingumą ne tik mergaitei, bet ir jos mamai, užauginusiai dorą vaiką. Ji įsitikinusi: toks gražus elgesys – puikių auklėjimo vaisių rezultatas.
„Ačiū tau dar kartą“, – skelbė ji socialinių tinklų įraše.
Iš tiesų, sąžiningumo bei moralės normų kartelė tiek dalies žmonių galvose, tiek skirtingos šalyse, taip sakant, gali būti „skirtingame aukštyje”. Ten, kur pasitikėjimas visuomene yra mažesnis, geri poelgiai gali būti kiek retesnis svečias.
Žinoma, jog, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Japonijoje, yra specialūs teisiniai įsipareigojimai grąžinti rastus daiktus, o nesilaikymas šių taisyklių gali baigtis baudomis ar teisminiu persekiojimu. Tai skatina žmones elgtis sąžiningai. Vis dėlto, nesinorėtų galvoti, kad žmonės elgiasi vieni su kitais gražiai tik dėl tam tikrų nuostatų; norėtųsi tikėti, kad galiausiai suprasime, jog elgtis vieni su kitais taip, kaip norėtume, jog elgtųsi su mumis, „apsimoka”, – kad geras elgesys yra ne panacėja, o nauja norma. Juk tai gali ne tik praskaidrinti dieną, bet ir padidinti pasitikėjimą vieni kitais, sukuriant laimės bei gyvenimo prasmės pojūtį.
Ar rastų daiktų grąžinimas įkvepia kitus?
Poelgiai, kai žmonės grąžina rastus daiktus, iš tiesų turi teigiamą socialinį poveikį, ypač kai jie tampa žinomi viešai[1]. Kitaip sakant, tai gali sukurti pozityvią grandininę reakciją. Pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos įrašai apie tokius poelgius dažnai sulaukia daug teigiamų reakcijų bei komentarų. Vieni pasidžiaugimai po kitų ir, žiūrėk, mes jau esame stiprūs ir vieningi.
Įdomu tai, jog, tarkim, Japonijoje ir Pietų Korėjoje grąžinti rastus pinigus viešose vietose yra paplitusi praktika, ir žmonės dažnai tai daro net jei neturi tiesioginių paskatų, nes socialinė atsakomybė ir sąžiningumas – išties vertinami. Tai, savo ruožtu, sukuria pozityvias reakcijas – tiek kai daiktas yra grąžinamas, tiek kai pasipasakojama apie tokius poelgius kitiems. Vis dėlto, verta žinoti, jog tam, kad būti žmogumi ir gyventi širdimi, pastangų nereikia. Reikia tik tikėjimo, kad pasaulis gali būti puiki vieta – kiekvienam iš mūsų.
