- Sužeistą žvėrį pirmiausia turi apžiūrėti veterinaras
- Klaipėdos centre mirė anksčiau kelyje sužeistas briedis
- Numušus gyvūną skambinama 112, kviečiami medžiotojai
- Ketvirtadalis avarijų – susidūrimai su gyvūnais
Sužeistą žvėrį pirmiausia turi apžiūrėti veterinaras
Ruduo – laukinių žvėrių migracijos metas. Rudenį, kaip jokiais kitais metų laikais, nutinka daug susidūrimų su laukiniais žvėrimis, ypač stambiais – elniais, briedžiais, stirnomis. Susidūrimai neretai gali būti be galo pavojingi žmonėms, tačiau beveik visada jie yra mirtini laukiniams žvėrims. Dažnai net jei gyvūnas nežūsta iš karto, jo sužalojimai būna tokie rimti, kad lemia mirtį vėliau. Būna, kad sužeisti gyvūnai pabėga į miško tankmę ir miršta ten, tačiau gyvūno mirtis dažnai neišvengiama ir žmonių apsuptyje. Paradoksas tas, kad sužeisto gyvūno kančių užbaigti lengvai negalima – jį turi apžiūrėti veterinaras ir tik jis gali priimti sprendimą gyvūną užmigdyti.
Tokiu nonsensu pasidalino valstietis parlamentaras, buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Situacija, nutikusi prie Kauno, kai mergina vakare partrenkė ir sunkiai sužalojo danieliaus patiną, tik parodė, kokia ydinga tokių atvejų tvarka.
„Vadovaujantis nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba...
Nei policija, nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai naktį nesurado veterinaro“, – rašo K. Mažeika.
Tačiau maža to, jei veterinaro nėra, medžiotojas nutraukti gyvūno kančias taip pat gali tik labai jau specifiniu būdu – su durklu!
„Policija po ilgo pasitarimo telefonu paaiškino, draudžiama naudoti ginklą nutraukti gyvūnui kančias, net ir to klubo medžiotojams, kurio ribose kankinasi žvėris. Galima naudoti tik durklą!
Dar tragiškesni atvejai atsitinka miestuose ir gyvenvietėse. Kur ypatingai naktį sužalojami žvėrys kankinasi iki galo...
Iki „greito sprendimo“ gyvūnas kankinosi daugiau nei valandą!
Pagarba etiškiems medžiotojams, nes tikriausiai dar dabar vairuotoja būtų strese, žvėris kankintųsi, ar dar blogiau – nusigavęs į antrą autostrados juostą, būtų sukėlęs neprognozuojamą avariją“, – rašo politikas, žemės ūkio mokslų daktaras[1].
Klaipėdos centre mirė anksčiau kelyje sužeistas briedis
O kad istorijos yra tikros, o ne hipotetinės, rodo ir specialiųjų tarnybų naujienų pranešimai. Štai visai neseniai Klaipėdos centre klaidžiojo sunkiai besiorientuojantis briedis. Žmonės puolė skambinti bendruoju pagalbos centru, tačiau niekas neatvyko jo apžiūrėti. Gyvūnas klaidžiojo tol, kol galiausiai vienas kažkur nugaišo.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas sakė, toks briedžio elgesys nebuvo netikėtas. Rudenį briedžiai migruoja, neretai atsiduria gyvenvietėse, miestuose, ypač jaunikliai.
Aplinkosaugininkai vylėsi, kad žvėris pats saugiai išeis iš miesto, kai tik sutems.
„Panašu, kad taip ir nutiko, nes niekur jo nebematyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau nepraėjus nė pusvalandžiui jis pranešė gavęs informacijos apie rastą kritusį žvėrį[2].
Numušus gyvūną skambinama 112, kviečiami medžiotojai
Apskritai situacijos, kai kelyje partrenkiamas gyvūnas, yra komplikuotos. Pirmiausiai nutrenkus gyvūną, nesvarbu, naminį ar laukinį, reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jei nutrenktas laukinis žvėris, 112 informuoja aplinkosaugą bei medžiotojus – to būrelio, kuriam priklauso medžioklės plotai, kur gyvūnas buvo partrenktas.
Kaip minėta anksčiau, jei gyvūnas dar gyvas, medžiotojai turi kviestis veterinarą.
O jei gyvūnas žuvo, jo gaišenos pasiimti negalima – ji priklauso medžiotojams.
„Prisiminkite, kad laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam. Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė, įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – sako Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aistė Savenkovaitė.
Aplinkosaugininkai primena, kad tokiais atvejais, kai gyvūnas yra pasisavinamas, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
„Susidūrus su tokia situacija, medžiotojų klubas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, tačiau šiam asmeniui prisipažinus apie nusižengimą ir gailintis, medžiotojai pretenzijų reikšti neketina“, – teigė aplinkosaugininkė.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad transporto priemonei partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne, būtina informuoti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112[3].
Ketvirtadalis avarijų – susidūrimai su gyvūnais
Kad kažką daryti reikia, rodo ir statistika – daugiau, kaip ketvirtis visų avarijų įvyksta dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu.
Policija informuoja, kad šiemet jau skaičiuojama daugiau nei 4,7 tūkst. susidūrimų su gyvūnais – tai yra 26 proc. visų eismo įvykių.
Per 24 mašinų susidūrimus su gyvūnais nukentėjo žmonės – vienas žuvo, o 28 žmonės buvo sužeisti. Penkiuose tokiuose eismo įvykiuose buvo sužeista po du žmones.
Pernai situacija buvo geresnė, nes tuomet tokių eismo įvykių buvo visu tūkstančiu mažiau. Kaip pranešime teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba, susidūrimų su gyvūnais daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per šešerius metus išaugo beveik dvigubai – nuo 2 tūkst. 422 atvejų 2017 metais, iki 4 tūkst. 931 atvejo per metus 2022 metus. Pastaruosius ketverius metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria apie 5 tūkst. vairuotojų. Lietuvoje pirmadienį prasidėjo prevencinė priemonė „Dėmesys į kelią“ – per ją vairuotojams bus išdalinta 2 tūkst. švilpukų, įspėjančių apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais. Akcija vyksta 15-oje miestų. Lietuvos policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis, o pavasarį – gegužės mėnuo[4].
