Kad suvokti ir teisingai įvertinti esamą situaciją, reikia aiškiai matyti pagrindinius žaidėjus
Tūlam lietuviui per 30 metų medijų ir politikų yra aiškiai pasakyta ir įkalta į galvą, ką reikia mylėti ir ko nekęsti. Kas mūsų priešas, o kas draugas. Reikia žinoti, kad tik vakarietiškos vertybės ir liberali demokratija yra absoliutus gėris, o visa kita yra trečiasis pasaulis ir diktatūrinių režimų valdomos šalys, kurioms galima nurodinėti, kaip jos turi gyventi. Mažai kas domisi pasaulyje vykstančiais procesais ir daugelis nesuka sau galvos bei mano, kad ši tvarka ir toliau gyvuos per amžius.
Tačiau pasaulis sparčiai keičiasi. Ir kuo toliau, tuo greičiau. Kinta galių pusiausvyra ir vyksta tektoniniai lūžiai geopolitikos bei finansų sistemos srityse, patinka mums tai ar nepatinka. Nebėra laiko žaisti ,,myliu nemyliu“, reikia blaiviai suprasti, kas iš tiesų mūsų visų laukia ir kokios gali būti pasekmės.
Kad suvokti ir teisingai įvertinti esamą situaciją, reikia suprasti istorinius procesus, kurie ir daro įtaką tam, kas vyksta šiandien. Reikia aiškiai matyti pagrindinius žaidėjus ir suvokti jų pajėgumus. Tad atsukime laikrodį atgal.
Gyvename fiatinių (niekuo nepadengtų) valiutų monetarinėje sistemoje
Per II pasaulinį karą į JAV, tuometinį pasaulio fabriką ir maitintoją, suplaukė didžioji dalis pasaulio aukso. Prieš karui pasibaigiant, įvyko Breton Vudso susitarimas, kuriame buvo nutarta, kad JAV doleris bus pririštas prie aukso (35$ už trojos unciją aukso – 31.1 g), o visos kitos valiutos prie dolerio. Dolerių buvo galima atspausdinti tik tiek, kiek JAV turi aukso atsargų. Tačiau Amerika pradėjo gudrauti ir pradėjo emituoti vis daugiau dolerių.
Pirmasis tai suprato Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis. Sukaupęs dideles dolerių atsargas jis pareikalavo juos iškeisti į auksą. JAV neturėjo kito pasirinkimo ir tam, kad neprarastų pasaulio pasitikėjimo, jo reikalavimą įvykdė.
Kitos turtingesnės šalys nutarė sekti jo pėdomis, bet Amerika tiek aukso jau nebeturėjo ir 1971 m., rugpjūčio 15 d., JAV prezidentas Ričardas Niksonas pasauliui pranešė, kad aukso standartas laikinai atšaukiamas. Laikinai tapo visada.
Nuo tos dienos gyvename fiatinių (niekuo nepadengtų) valiutų monetarinėje sistemoje.
Jungtinių Amerikos Valstijų centralizuota finansų sistema iki šiol buvo didžiulė jėga. Didžioji dalis tarptautinių sandorių atsiskaitymų yra vykdomi JAV doleriais, mokėjimų pavedimai eina per SWIFT sistemą. Dauguma tarptautinių projektų, korporacijų ir įmonių yra finansuojamos Amerikos investicinių bankų. Kredito reitingavimo agentūros ir kreditinės kortelės taip pat bazuojasi JAV. Tai suteikė Vašingtonui puikius instrumentus valdyti pasaulinę imperiją, tačiau tam iškilo didžiulė grėsmė.
Po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, pasaulis pamatė, kad Wall Street yra tik aferistų irštva turinti JAV vyriausybės stogą. Mega bankai ir korporacijos buvo išgelbėtos mokesčių mokėtojų sąskaita. Finansinio likvidumo problemos nebuvo išspręstos, jos buvo laikinai paslėptos po Federalinio Rezervo tuščių pinigų lavina.
Prognozuojama, kad BRICS valstybės pasauline BVP dalimi 2050 m. aplenks G7 valstybes
2009 m., kaip atsvarą pasaulio rezervinės valiutos dolerio dominavimui Rusija, Brazilija, Indija ir Kinija sukūrė organizaciją BRICS. 2010 m. prie šių šalių grupės prisijungė Pietų Afrikos Respublika. BRICS valstybėse – per 40 % pasaulio gyventojų. BVP tuo metu sudarė apie 10 %, kasmet augo 5–10 %, paskutiniu metu, ypač dėl Covido isterijos ir karo Ukrainoje, šiek tiek sumažėjo.
Prognozuojama, kad BRICS valstybės pasauline BVP dalimi 2050 m. aplenks G7 valstybes. Siekdamos didinti įtaką, BRICS valstybės 2014 m. įkūrė BRICS Vystymosi banką. Naujasis bankas įkurtas kaip alternatyva vakarietiškiems Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui. Naujasis bankas operuos pinigais infrastruktūros ir vystymo projektams BRICS priklausančioms šalims.
Kiekviena šių šalių turės lygią dalį banko valdyme, nesvarbu, koks jos BVP dydis. Kiekviena BRICS narė pažadėjo įnešti vienodą 50 mlrd. dolerių pradinį kapitalą. Bankas įkurtas Šanchajuje, jo pagrindinis tikslas panaikinti JAV dolerio dominavimą tarptautinėje prekyboje.
Vis daugiau šalių domisi galimybėmis įstoti į BRICS
Didėjant įtampai tarp Vakarų ir likusio pasaulio, pareiškimus įstoti į šią organizaciją 2022 m. jau pateikė Alžyras, Argentina bei Iranas. Bahreinas, Bangladešas, Baltarusija, Egiptas, Indonezija, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija, Sudanas, Sirija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Venesuela ir Zimbabvė taip pareiškė susidomėjimą tapti šios organizacijos narėmis.
Formuojasi didžiulė jėga, kuri po savo sparnu priglaudžia vis daugiau valstybių, kurios šimtmečius buvo Vakarų kolonijomis arba protektoratais. Šios šalys puikiai atsimena, kaip jos buvo išnaudojamos ir engiamos, kaip buvo išvežami jų resursai ir istorinės vertybės. Pajutusios BRICS augančią jėgą, jos su malonumu pereina į šios organizacijos pusę, kad galėtų Vakarams parodyti vidurinį pirštą ir atsikratyti jų diktato ir įtakos.
Tokia yra realybė. Vakarai tikrai lengvai nepasiduos, nes be kolonijų, be jų resursų, tik su orinėmis valiutomis ir praskolintomis ekonomikomis jie yra patys pasmerkti tapti trečiojo pasaulio šalimis.
Ne kartą esu rašęs, kad gyvename epochų sankirtoje. Artimiausiu metu pasaulis neatpažįstamai pasikeis ir tam reikia būti pasiruošus. Deja mūsų „politikai“ ir „elitas“ gyvena iliuzijų pasaulyje ir galvoja, kad tai jų nepalies.
