Genda ne tik lėktuvai: kosmose sprogo „Boeing“ palydovas

„Boeing“ lėktuvai tapo dviejų aviakatastrofų kaltininkais

„Boeing“ – viena didžiausių aviacijos ir kosmoso pramonės bendrovių – per pastaruosius kelerius metus patyrė rimtų iššūkių, kurie stipriai paveikė jos reputaciją ir sukėlė reikšmingų finansinių nuostolių. Nuo techninių gedimų lėktuvuose, dėl kurių įvyko skaudžios aviakatastrofos, iki nesėkmingų palydovų misijų – „Boeing“ jau ne vienerius metus susiduria su griežta kritika ir išsamiais jų darbo tyrimais. Šie sunkumai paveikė tiek komercinius, tiek gynybos ir kosmoso programų projektus, priversdami bendrovę spręsti įvairialypes įsisenėjusias problemas.

Viena didžiausių „Boeing“ problemų buvo susijusi su „737 MAX“ lėktuvo modeliu, kuris tapo dideliu iššūkiu bendrovei po dviejų, vos per penkis mėnesius įvykusių skaudžiai pasibaigusių aviakatastrofų. Šių nelaimių metu žuvo 346 žmonės – 189 per „Lion Air Flight 610“ avariją Indonezijoje 2018 m. spalį ir 157 per „Ethiopian Airlines Flight 302“ katastrofą 2019 m. kovą^[1].

Po šių incidentų viso pasaulio oro bendrovės buvo priverstos nutraukti „737 MAX“ naudojimą. „Boeing“ prireikė beveik dvejų metų, kol jie galėjo grąžinti šį lėktuvo modelį į rinką po nuodugnių patikrinimų, patobulinimų ir sertifikavimo procesų. Bendrovė taip pat atnaujino pilotų mokymus, kad būtų užtikrintas lėktuvo saugumas.

Pagrindinė avarijų priežastis buvo programinės įrangos klaida – netinkamai suprojektuota MCAS sistema (ang. Maneuvering Characteristics Augmentation System). Ji buvo sukurta tam, kad padėtų pilotams valdyti lėktuvą kritinėse situacijose, tačiau dėl sensorių gedimo ji aktyvuodavosi netinkamai, sukeliant nevaldomą lėktuvo kritimą žemyn.

Kaip parodė tarptautiniai tyrimai, „Boeing“ vadovai buvo spaudžiami spartinti lėktuvo kūrimo procesą, kad galėtų konkuruoti su „Airbus“. Ši vidinė įtampa galimai prisidėjo prie nepakankamos kokybės kontrolės ir rizikų valdymo, kas galiausiai iššaukė pražūtingas pasekmes.

Abu tragiški incidentai parodė rimtas spragas „Boeing“ gamybos procesuose ir saugumo užtikrinimo sistemoje. Aviakatastrofos ne tik sukėlė pasaulinį pasipiktinimą, bet ir smarkiai sumažino pasitikėjimą „Boeing“ produktais ir veiklos praktika. Net ir po visų pastangų ištaisyti visas klaidas, pasitikėjimas „Boeing“ liko ženkliai žemesnis nei anksčiau. O dėl šios krizės „Boeing“ patyrė didžiulius finansinius nuostolius – vien tik 2019 m. bendrovė pranešė apie 18,6 mlrd. JAV dolerių praradimą.

Tačiau „737 MAX“ lėktuvas nebuvo vienintelis bendrovės rūpestis. Taip pat kilo problemų su „Boeing 787 Dreamliner“, kai buvo aptiktos defektinės lėktuvo dalys, galinčios sukelti rimtą pavojų skrydžio metu. Tai įvyko daug kartų, tiek prieš ruošiantis pirmiems skrydžiams, tiek ir vėliau^[2]. Dėl papildomų remonto darbų bei patikrinimų vėlavo lėktuvų pristatymas, o pati bendrovė dar labiau krito investuotojų bei lėktuvais skraidančių žmonių akyse.

Tačiau vien lėktuvais šios bendrovės problemos nesibaigia. Šią savaitę kosmose įvyko sprogimas, kurio metu sprogo būtent „Boeing“ kompanijos gaminys.

Palydovo sprogimas kosmose – naujausias smūgis „Boeing“ reputacijai

Be aviacijos problemų, „Boeing“ susidūrė su rimtais iššūkiais ir kosmoso technologijų srityje. Šią savaitę sprogo „Boeing“ sukurtas palydovas „Intelsat 33e“, kuris buvo paleistas 2016 metais ir teikė ryšį Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Kaip pranešė JAV kosmoso pajėgos, palydovas patyrė „anomaliją“, po kurios bandymai jį taisyti buvo nesėkmingi, ir jis galiausiai sprogo^[3].

„Intelsat 33e“ sprogimas paliko kai kuriuos žmones be elektros energijos ar ryšio paslaugų. Tiesa, „Intelsat“ teigė, jog bendradarbiauja su trečiųjų šalių tiekėjais, kad sumažintų paslaugų pertrūkius.

Be to, šis sprogimas kosmose paliko didelį kiekį nuolaužų, kurias šiuo metu stebi JAV kosmoso pajėgos – jos aptiko apie 20 palydovo fragmentų. Tuo tarpu Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ pranešė pastebėjusi daugiau nei 80 palydovo fragmentų.

Nors šios nuolaužos kol kas nekelia tiesioginės grėsmės kitoms misijoms, incidentas atkreipė dėmesį į „Boeing“ kosmoso technologijų gamybos problemas ir būtinybę stiprinti kokybės bei saugumo kontrolę. Trečiadienio rytą „Boeing“ taip pat pranešė, kad vien per šių metų trečiąjį ketvirtį bendrovė patyrė apie daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių siekiančius nuostolius. Be to, anksčiau šį mėnesį naujai paskirta generalinė direktorė Kelly Ortberg teigė, kad bendrovė atleis apie 10% darbuotojų, o tai paskatino dešimčių tūkstančių gamybos darbuotojų streiką.

„Starliner“ kosmoso programos nesėkmė: astronautai įkalinti kosminėje stotyje iki 2025 metų

„Boeing“ problemos kosmose nesibaigia tik palydovų nesėkmėmis. Bendrovė susidūrė su rimtomis problemomis ir savo pilotuojamų misijų srityje. „Starliner“ projektas, skirtas astronautų transportavimui, taip pat patyrė nesėkmių.

Per pirmąją pilotuojamą misiją„Starliner“ patyrė didelių techninių problemų, įskaitant variklių gedimus ir helio nuotėkius. NASA ir „Boeing“ inžinieriai pranešė, kad šie gedimai kelia rimtų abejonių dėl kapsulės patikimumo. Tad dabar atliekami papildomi bandymai, o du astronautai, kurie jau turėjo grįžti į Žemę su „Starliner“, dabar priversti keletą mėnesių laukti Tarptautinėje kosminėje stotyje^[4].

Planuojama, kad dėl iškilusių techninių problemų jie grįš namo tik 2025 metų pradžioje. Be to, NASA neseniai pranešė, kad „Starliner“ grįžimo testai, įskaitant variklių patikimumą, dar nėra pilnai sėkmingi. Inžinieriai toliau analizuoja bandymų rezultatus, siekdami įsitikinti, kad modulis gali užtikrinti saugų sugrįžimą. Nors šiuo metu tikimasi, kad astronautai grįš su „Starliner“, yra svarstoma galimybė juos perkelti į alternatyvias transporto priemones, tokias kaip „SpaceX Crew Dragon“ ar Rusijos „Soyuz“ kapsulė, jei problemos liktų neišspręstos^[5].