G. Landsbergiui skirtas Sergejaus Magnitskio žmogaus teisių apdovanojimas
Iš aktyvios politikos pasitraukusio buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žvaigždė konservatorių gretose ir toliau spindi, ir net, panašu, neketina sustoti. Dabar pranešta, kad kadaise TS-LKD vairavusiam G. Landsbergiui buvo skirtas prestižinis 2025 m. Sergejaus Magnitskio vardo žmogaus teisių apdovanojimas už „išskirtinį indėlį į Magnitskio teisingumo kampaniją“.
„Pasak apdovanojimo komisijos, G. Landsbergis šį apdovanojimą pelnė už išskirtinę lyderystę mobilizuojant tarptautinius veiksmus žmogaus teisių ir tikslinių sankcijų srityje. Eidamas Užsienio reikalų ministro pareigas, jis užtikrino, kad Lietuva pasaulyje taptų žinoma kaip kovos už laisvę ir teisinės valstybės principus vėliavnešė.
Jis teikė milžinišką paramą Ukrainai, išplėtė Lietuvos ryšius Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir rėmė iniciatyvas, palaikančias visus laisvę mylinčius žmones Moldovoje, Sakartvele, Taivane ir visur kitur, kur laisvė atsiduria pavojuje.“ – savo feisbuko paskyroje pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)[1].
G. Landsbergiui prijaučiantys internautai teigė, kad „Lietuva iš tiesų nevertina to, ką turi“.
„Tikras ir drąsus politikas mūsų Lietuvoje“, – teigė kitas internautas negailėdamas liaupsių G. Landsbergiui.
(Eks) URM vadovai: G. Landsbergis laimi prieš K. Budrį
Tačiau net ir nebevairuodamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) vairo G. Landsbergis išlieka įtakingesnis už dabartinį užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Jis kritikavo bene žymiausiam politinių naujienų dienraščiui Politico.eu kritikavo buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel dėl nuolaidžiavimo Rusijai, teigdamas, kad tai atvedė Europą į saugumo krizę, o Ukrainos kariai frontuose jaučia šių klaidų pasekmes.
G. Landsbergis taip pat nuolat vertina Lietuvos vidaus politiką, pabrėždamas prezidento Gitano Nausėdos didelę įtaką Vyriausybės formavimui ir kritikavo premjerės siūlomus ministrus pagal prezidento rekomendacijas. Nepaisant to, jis išlieka aktyvus tarptautinėje arenoje, gina Ukrainą, kritikuoja trumpalaikį protekcionizmą ir palaiko ES nepriklausomybę nuo JAV gynybos.
Tuo tarpu Kęstutis Budrys daugiausia koncentruojasi į demokratinės Baltarusijos palaikymą, stebi opozicijos pastangas ir kritikuoja Lukašenkos režimą, tačiau jo balsas dėl užsienio politikos klausimų kol kas nėra toks ryškus kaip Landsbergio.
Pastaraisiais metais maudėsi apdovanojimų lietuje
Ne paslaptis, kad G. Landsbergis 2024–2025 metais sulaukė kelių svarbių tarptautinių apdovanojimų, kurie akcentuoja jo indėlį užsienio politikoje, paramą demokratijai ir žmogaus teisėms. Vokietijoje jis gavo Pasaulio ekonomikos apdovanojimą už ryžtingą poziciją dėl Ukrainos ir įžvalgas užsienio politikoje, skiriamą už indėlį į tvarią gerovę ir globalius sprendimus.
Rumunija jam suteikė Žvaigždės ordiną, aukščiausią šalies valstybės apdovanojimą už dvišalių santykių stiprinimą ir diplomatiją, o Taivanas – Briliantinės žvaigždės ordiną, įvertinant Lietuvos ir Taivano santykių plėtrą bei paramą demokratijai. Baltarusijos demokratinės jėgos apdovanojo jį „Geros kaimynystės kryžiumi“ už paramą Baltarusijos opozicijai ir Ukrainai, tuo tarpu JAV jam skyrė CEPA apdovanojimą už transatlantinę lyderystę ir nuolatinę paramą Ukrainai.
Be to, 2025 metais Landsbergis buvo pagerbtas prestižiniu Sergejaus Magnitskio žmogaus teisių apdovanojimu už išskirtinį indėlį į Magnitskio teisingumo kampaniją ir tarptautinę kovą už žmogaus teises. Šie apdovanojimai pabrėžia Landsbergio pastangas stiprinti demokratiją, remti Ukrainą ir ginti žmogaus teises visame regione.
O dabar trumpai apie „nuopelnus“
Landsbergio vadovaujama URM politika santykiuose su Kinija buvo viena iš griežčiausių Lietuvos istorijoje. 2021 m. Vilniuje įsteigta Taivano atstovybė sukėlė Kinijos spaudimą, apribojimus prekyboje ir tarptautinių įmonių ryšių su Lietuva nutraukimą.
Nepaisant ekonominių nuostolių ir verslo kritikos, Landsbergis laikėsi principo, kad Lietuva negali „susitaikyti“ su Pekinu. Dėl šios politikos šalies įmonės ir eksportuotojai patyrė didelę žalą, tačiau politikas išlaikė griežtą poziciją, teigdamas, kad Lietuvos principai svarbesni už ekonominius nuostolius.
Kita ginčytina Landsbergio iniciatyva buvo Kaliningrado tranzito per Lietuvą blokavimas. Nors Lietuva, kaip ES ir NATO narė, privalo užtikrinti tarptautinių susitarimų laikymąsi, Landsbergio sprendimai dažnai vertinti kaip pertekliniai ir trikdantys regioninę pusiausvyrą.
Ribojimai tranzitui, įvesti be platesnio diplomatinių alternatyvų svarstymo, sukėlė įtampą su Rusija, paveikė vietos verslus ir logistikos grandines, o kai kurie analitikai tvirtina, kad šie sprendimai ne tik pakenkė Lietuvos ekonominiams interesams, bet ir padidino politinę įtampą regione.
