- G. Landsbergis pranešė darantis pauzę politikoje
- Esminiais aspektais tapo besikeičiantis pasaulio geopolitinis žemėlapis ir „sudirbti“ santykiai su Kinija?
- Apie santykių su Kinija svarbą jau prakalbo ir Lietuvos vadovas
- Anūko kaipmat stojo ginti ir pats V. Landsbergis: Lietuvoje – per daug purvo
- Pasaulis suka visiškai kita geopolitine linkme
G. Landsbergis pranešė darantis pauzę politikoje
Šiuo metu visam pasauliui užgniaužus kvapą stebint kovą dėl JAV prezidento posto, Lietuvoje po seimo rinkimų situacija pamažu rimsta. Visgi, viešojoje erdvėje tebekyla kalbos, ką galėtų reikšti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio priimtas sprendimas trauktis iš Lietuvos politinio gyvenimo – gal tai strateginis žingsnis, susijęs su tuo, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus, nebepavyks toliau vykdyti paliepimų „iš aukščiau“?
Po spalio 27-ąją įvykusio antrojo seimo rinkimų turo ir galutinai paaiškėjus, kad šiuos rinkimus konservatoriai pralaimėjo opozicijoje buvusioms partijoms, konservatorių „veidas“, TS-LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis pareiškė besitraukiantis ir iš partijos vadovo pareigų ir dovanojantis savo Centro-Žaliakalnio vienmandatėje iškovotą parlamentaro mandatą už brūkšnio likusiai parlamentarei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.
Tokį savo sprendimą užsienio reikalų ministro kadenciją baiginėjantis politikas tvirtino priėmęs atsižvelgiant į iš rinkėjų siunčiamus signalus, kad šie nebepasitiki TS-LKD atstovais, ką ir parodė rinkimų rezultatai, o taip pat ir neigiamas diskursas, siejamas su Landsbergių šeima[1].
Ne paslaptis, kad šiuo metu visiems itin aktualus yra ir Kinijos klausimas, o būtent G. Landsbergis savo vadovavimo užsienio reikalų ministerijai (URM) metu plėšėsi marškinius, kad draugiškų santykių su Kinija Lietuva turėti negali.
Esminiais aspektais tapo besikeičiantis pasaulio geopolitinis žemėlapis ir „sudirbti“ santykiai su Kinija?
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo tada, kai URM su G. Landsbergiu priešaky 2021 metais Vilniuje įsteigė Taivano atstovybę, kas žinoma, visiškai neatitiko „vienos Kinijos“ principo.
Reaguodama į tokį Lietuvos žingsnį, Kinija pradėjo riboti prekybą su Lietuva ir spausti tarptautines įmones nutraukti turimus ryšius su mūsų tiekėjais, o to pasekoje kentėjo didelė dalis šalies verslų.
O štai dabar pergalę JAV rinkimuose išplėšus respublikonui D. Trumpui, tampa aišku, kad keisis absoliučiai visas geopolitinis pasaulio žemėlapis – visiškai į kitą pusę, nei buvo Valstijas valdant Joe Bidenui, sėkmingai finansavusiam ne vieną karinį konfliktą pasaulyje (tuo tarpu ir karą Ukrainoje).
Tas pats D. Trumpas pareiškęs, kad JAV ketina bendradarbiauti su Kinija remiantis „abipusės pagarbos princiapais“[2].
Ar G. Landsbergis suvokęs, kad Valstijų valdyti atėjęs D. Trumpas jo sprendimų „nepaglostys“, nusprendė trauktis ir iš politikos, neva tokiu būdu „prisiimdamas atsakomybę“? O galbūt garsusis anūkas suprato, kad šį kartą nebepavyks pasislėpus po Vakarų vėliava garsiai rėkti ir užuot užėmęs gėdingą poziciją nusprendė ramiai išlaukti, kol situacija pasaulyje vėl pasikeis konservatoriams naudinga linkme ir tik tada sugrįžti prie politinio „vairo“?
Apie santykių su Kinija svarbą jau prakalbo ir Lietuvos vadovas
Keičiantis parlamento sudėčiai ir daugiausiai mandatų išplėšus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), pradeda keistis ir Lietuvos vadovo, Gerovės valstybės kūrėjo Gitano Nausėdos retorika.
Antradienį prezidentas užsiminė, esantis „už“ santykių su Kinija normalizavimą, jeigu už tai pasisakys abi pusės[3].
Tiesa, tokiais savo pasvarstymais Jo Ekscelencija pasidalino po to, kai socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog jo vadovaujama Vyriausybė siektų atkurti pilnaverčius diplomatinius santykius su Kinija.
Dėl savo ketverius metus vykdytos Lietuvą tik žemyn į prarają stūmusios agresyvios politikos politinį niuksą gavęs G. Landsbergis po tokių tvirtinimų nėrė į krūmus. Šis, paprašytas pakomentuoti tokį G. Palucko sprendimą, paliko jį neva tiems, kurie lieka seime, o pats teigė, kad jo politinė karjera esą ir taip „skaičiuoja paskutines valandas“[4].
Žymusis anūkas taip pat nevertino ir rinkimų Amerikoje, mat Lietuva esą neturi tokios prabangos rinktis, kuris kandidatas jai labiau patinkantis. Svarbiausia, pasak jo, yra tai, kad Vašingtonas ir toliau išliktų pagrindiniu Lietuvos saugumo partneriu[5].
O gal politikoje nelikus agresyvia užsienio politika užsiėmusio G. Landsbergio, Lietuva nebeturės ir nuo ko gintis?
Apie G. Landsbergio politinę nesėkmę prakalbo ir rinkimų tyrėjas, VU TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis, vertinęs, kad šiuo metu JAV rinkimus laimint D. Trumpui, vertėtų suprasti, kad dabar konfrontacija su Kinija taps dar svarbesne JAV užsienio politikoje ir Lietuvai teks prie to taikytis[6].
O kaipgi nuleidęs galvą eisi taikytis, kai tiek košės privirei...
Anūko kaipmat stojo ginti ir pats V. Landsbergis: Lietuvoje – per daug purvo
Vertindamas tokį G. Landsbergio žingsnį prakalbo ir pats TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, rėžęs, kad krizė konservatorių partijai negresia, o šių rinkimų rezultatai rodo, kad yra tam tikrų priežasčių tiek pačioje partijoje, tiek aplink ją „toje neapykantos ir revanšizmo bangoje“[7].
Valstybės vadovu tituluotas profesorius V. Landsbergis, kaip ir būdinga šiai šeimai, negailėjo garbės ir savo anūkui, kalbėdamas apie jo nuveiktus darbus Užsienio reikalų ministerijoje, pelniusius tarptautinį pripažinimą.
„Kiek galima vežti tokį krūvį ir gauti vien purvą? Pasaulyje jis gerbiamas, jis labai vertinamas, bet Lietuvoje ištisinis purvas ir neapykantos kurstymas“, – rėžė profesorius.
Pasaulis suka visiškai kita geopolitine linkme
Pastarojo meto rinkimai parodė, kad pasaulis jau persisotinęs tebevykstančių karinių konfliktų tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose, žmonija taip pat pavargo nuo kasdien peršamos genderistinės ideologijos ir nuolatinės baimės pasauliui pakibus ties Trečiojo pasaulinio karo riba. Tą parodė ir Moldovoje įvykę rinkimai, kur didelė dalis šalies gyventojų balsavę už taiką regione pasisakantį A. Stoianoglo, nepaisant to, kad galiausiai stebuklingai greitai balsavimo rezultatai kilstelėjo ir pergalę garantavo M. Sandu.
Lietuva, nors ir nebalsavo už tradicines vertybes atstovaujančias partijas, tačiau parodė, kad liberaliųjų konservatorių vedama politika jiems nebeaktuali, todėl rinkosi „mažesnę blogybę“.
Amerikiečių, taip pat, panašu, kad neįtikino lozungai apie moterims suteikiamas teises į abortus, atviras JAV sienas ir nesibaigiančias teises į lytinę saviraišką.
Pasaulis dabar turi galimybę vėl pasukti kita linkme ir stabilizuoti ties praraja atsidūrusią situaciją.
Iš esmės, JAV įvykę prezidento rinkimai tik parodė, kad nepaisant ilgos ir sekinančios D. Trumpo kovos vien dėl galimybės varžytis dėl Valstijų vadovo posto, galiausiai jėgos, atstovaujančios pasaulio valstybių bendradarbiavimą, nugali, o optimizmą kelia ir galimai pasaulyje vėl madinga tapsianti žmonių vienybė vertybiniais klausimais.