Galimybių paso istorija ir (ne)išmoktos pamokos

Galimybių paso idėją „išmetė“ itin vakarietiška save laikanti Laisvės partija

Dar visai neseniai Lietuvoje egzistavo toks skaitmeninis dokumentas, pavadinimu „galimybių pasas“, kurį protingi keikė, o visi kiti likusieji manė, kad šis it etiketė prie odos prilipdytas QR kodas asmeniui suteikia atitinkamą vertę ir teisę dalyvauti socialiniame gyvenime. Praėjus kiek daugiau nei metams po galimybių paso atšaukimo, vėl tyla – iš žmonių atminties pamažu išgaruoja visi suvaržymai, o artėjant Seimo ir prezidento rinkimams, rinkėjai vėl pamiršta (ką parodė ir savivaldybių tarybų bei mero rinkimų rezultatai Vilniuje), kas pandemijos metu varžė jų teises ir laisves. Tad prisiminkime viską nuo pradžių.

Galimybių pasas Lietuvoje buvo įvestas 2021 metų rugsėjo 13 dieną, kai nei viena Baltijos valstybė tuo metu apie tokius apribojimus nevakcinuotiems gyventojams net nesvarstė.

Prisiminkime ir kas jį pasiūlė – ogi po valdančiųjų sparneliu besišildanti ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija, kuri nusprendė bendradarbiauti su Registrų centru ir sukurti įrankį, esą padėsiantį jaunimui atsižvelgiant į tuometinį sergamumą koronavirusu, iš savo gyvenimų neišbraukti tokių svarbių veiklų kaip restoranų ir parduotuvių lankymo, apsilankymų pas grožio specialistus ir pan.

Natūralu, tokiai kaip A. Armonaitės vadovaujamai ministerijai juk turėtų būti svarbu, kad verslai neužvertų savo durų.

Taigi, jaunimas it pablūdęs ir bijodamas, kad negalės nueiti į restoranus, puolė į vakcinacijos centrus, iš kurių netrukus motyvuojančias nuotraukas savo socialinėse paskyrose pradėjo talpinti ir populiarūs nuomonės formuotojai.

„Pasiskiepyk, kad galėtum nueiti į restoraną“ arba „Pasiskiepyk, kad nebūtum atsilikėlis“ – tokios ir panašios frazės tapo pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių jauni žmonės masiškai priėmė sprendimą dėl neaiškios kilmės vakcinų susileidimo. Pažymiu, kad kai buvo pradėta taikyti galimybių pasą, net nebuvo aišku, kokias pasekmes šios vakcinos gali turėti jas gavusiems, pavyzdžiui, po metų ar dviejų.

Kadangi Laisvės partija labai plėšėsi dėl galimybių pasų ir save laikė tikra didmiesčio herojų atstovybe, tuo metu ji turėjo tam tikrą galią formuoti jaunuolių nuomonę. O formuojamas konceptas buvo labai paprastas: mieste gyvenantis žmogus privalo daug dirbti tam, kad savo uždirbtus pinigus ištaškytų baruose ir/arba... pirkdamas kvaišalus. Kitaip tariant, jokio žvilgsnio į ateitį – visi malonumai tik čia ir dabar.

Ribojimai išplito iki absurdiškumo

Visgi iš pradžių tie, kam reikėjo pasinaudoti į raudonus sąrašus įtrauktomis paslaugomis, skiepytis tikrai neskubėjo, nes, esant reikalui, išsiversdavo pasidarydami valstybės lėšomis finansuojamą COVID-19 tyrimą specialiuosiuose punktuose, kuris galiodavo 48 valandas. Taigi, tai suteikė dvi paras laisvės nepaklusniems ir aukštojo mokslo neragavusiems individams (buvo populiaru teigti, kad vakcinuojasi tik edukuoti visuomenės nariai).

Tačiau ne ilgam. Sprendimo iniciatoriams užuodus, kad galimybių pasas vis tiek vangiai skatina skiepytis, o aukštųjų mokyklų studentai paskaitas lanko kas dvi paras testuodamiesi, buvo nuspręsta šią galimybę panaikinti ir palikti galioti tik atvejams, kai tikrintis už valstybės lėšas galėjo tik asmenys, turėję COVID-19 ligos simptomų.

Todėl vis tiek skiepytis neketinanti gyventojų dalis galiausiai nusprendė, kad gal geriau imti ir vieną kartą persirgti tuo nelemtu virusu, todėl puolė nebesisaugoti, ir, kad ir kaip apgailėtinai tai skambėtų, bet ėmė ir nebesišalinti virusu užsikrėtusių artimųjų.

Taigi, įvestas galimybių pasas suveikė gana įdomiai – užuot užkardęs kelią neužkardomam virusui, jo pagalba jis dar labiau ėmė plisti.

Taigi, nebelikus galimybės nemokamai atlikti COVID-19 tyrimų, kai kurie nusprendė visiškai atsitverti nuo socialinio gyvenimo ir boikotuoti bet kokias parduotuves (žmonės be privilegijų neturėjo galimybės lankytis dideliuose prekybos centruose), o kiti, iš kurių to reikalavo darbovietės, nusprendė testuotis iš savo lėšų tol, kol pajėgs tą daryti – juk galimybė pasitikrinti PGR tyrimo metodu (tik toks buvo pripažįstamas) nebuvo pigi ir tam, kad gauti leidimą 48 valandas dirbti, reikėjo kaskart sumokėti po 80 eurų.

Tačiau neilgai trukus dalis tokių žmonių ėmė ir palūžo, taigi, pasiskiepijo ir kaskart tą darydami privertė sprendimo iniciatorius ploti katučių ir rausti iš pasitenkinimo savimi.

Bet net ir pasiskiepijus ramus gyvenimas ilgai netruko – tam, kad išlaikyti galimybių pasą, prireikė vakcinos dozes kartoti – pasiskiepyti pirmąja, o vėliau ir antrąja bei kitomis sustiprinančiomis dozėmis.

Galimybių pasą galiausiai atšaukė, bet tik tuomet, kai pradėjo svilti padai

Galiausiai nuolatinių „antivakserių“ protestų išsekinta Vyriausybė nusprendė galimybių pasą atšaukti. Tik ne todėl, kad viešai pasisakė esanti pavargusi ir nustekenta, o todėl, kad veikiausiai (nors to viešai ir nepripažino) išsigando Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po įvestų ribojimų, grupė parlamentarų nusprendė kreiptis į KT, siekiant išsiaiškinti, ar galimybių paso įvedimas neprieštarauja Konstitucijai^[1].

KT savo atsakymą galimybių paso klausimu pateikė po keturių mėnesių, vasario 9-ąją – t. y. po to, kai vasario 2 dieną buvo pranešta apie Vyriausybės priimtą sprendimą stabdyti galimybių paso galiojimą^[2].

Kadangi galimybių paso veikimas buvo sustabdytas, KT neliko nieko kita, kaip tik nutraukti bylą dėl nebegaliojančio dokumento.

Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, jog nutraukus galimybių paso naudojimą „nebeliko nustatyta jokių kriterijų, kuriuos asmenys turėtų atitikti, kad galėtų naudotis paslaugomis kontaktiniu būdu ar būtų aptarnaujami vykdant nurodytą ūkinę veiklą ar organizuojant renginius“.

Nusispjauta ir į įvairių visuomeninių organizacijų prašymus bylos nenutraukti – galimybių paso nebėra, nėra, ką daugiau ir nagrinėti.

Šiuo tomu ir buvo galutinai užverstas paskutinis galimybių paso istorijos lapas.

O po to galimybių paso trynimui iš atminties prisidėjo ir internete paplitęs pačių žmonių padiktuotas nekaltas palyginimas – jei prievartavai, bet nebeprievartauji, tai nusikaltimo kaip ir nedarai. Čia kalbu apie galimybių pasą – tie, kurie jį palaikė, pritarė ir tokiai KT išvadai. Žinoma, dabar šie asmenys parduotuvėse vaikšto be kaukių, ir toliau grūdasi eilėse ir kaip niekur nieko gripuodami keliauja į darbus.

Gimė galimybių paso oficialaus puslapio alternatyva

Šio šaltojo karo metu (šiuo metu man tai – tinkamiausias pavadinimas tam laikotarpiui apibūdinti) įvairūs visuomenininkai drąsino nepasiduodančius nepalūžti, laikytis toliau, už ribojimų nesilaikymą į policijos akiratį pakliuvusius gelbėjo geranoriški advokatai, o nepasiturinčius, bet nesutinkančius skiepytis studentus rėmė pandemijos metu geradarės vardą užsitarnavusi Šiauliuose veikianti „Gustuko picerija“.

Nuošalyje neliko ir verslininkas Ugnius Kiguolis, kuriam dažnai klijuojama antivakserio etiketė. Sukūręs internetinę svetainę www.gpasas.it, jis drąsino visuomenę nepasiduoti valdžios priespaudai. Domenas nebuvo sukurtas siekiant atstoti realų galimybių pasą, tad norėję jį gauti, buvo nukreipiami tiesiai į Registrų centro oficialų puslapį. Svetainė buvo sukurta kaip įrankis informuoti apie galimybių paso suteikiamas „naudas“ ir žalas.

Šioje internetinėje svetainėje į galimybių paso veikimą buvo pažvelgta giliau, o „dokumentas“ buvo sutapatintas net su Kinijoje veikiančia socialine kreditų sistema. Visą informaciją apie veikusį galimybių pasą galite rasti ČIA.

U. Kiguolis kaltintas sukčiavimu, susimokė ir žiniasklaida

Šis puslapis itin nepatiko Registrų centrui, kuris 2021 metų gegužę net kreipėsi į policiją su prašymu įvertinti šiame puslapyje pateikiamą klaidinančią informaciją, mat jame pateikti teiginiai esą nieko bendro neturėjo su tikruoju galimybių pasu^[3].

Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus tokius veiksmus vertino kaip „pirmuosius bandymus viešojoje erdvėje diskredituoti galimybių pasą“^[4].

Pats U. Kiguolis pateikė ir savo versiją – anot jo, tai nėra mėginimas sukčiauti.„Nors ir CERT atsiuntė, jog tai Phishing (sukčiavimo) bandymas, tai nėra nieko bendro su phishingu. Tai nuomonė, kokios gali būti ateities galimybių paso perspektyvos, taip kaip dalis to jau yra padaryta Kinijoje“, – teigė verslininkas^[5].

Jis taip pat priminė, kas yra vadinamas fišingas. Tai yra sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.

Galiausiai domenas buvo atstatytas, o informacija padaryta ir toliau prieinama. O štai žiniasklaidos priemonės, panašu, kaip reikiant susimokė – pavyzdžiui, radijo stotis „Power hit Radio“ ragino nepasitikėti U. Kiguolio skleidžiamomis „melagienomis“.

Verslininkas tąkart taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant jo sukurtame domene pateiktos informacijos apie tai, kaip gali būti naudojamas galimybių pasas, 8 632 asmenys vis tiek esą spaudė mygtuką norėdami jį įsigyti.

Užvirė tikra kova tarp verslininko ir Registrų centro – įsikišo ir policija

Pats U. Kiguolis plačiau pasidalino informacija apie užvirusį ginčą tarp jo ir Registrų centro dėl sukurto galimybių paso domeno.

2021 m. birželio 23 d. verslininkas gavo laišką iš Kauno apskrities policijos, kuriame buvo pranešta apie iš VĮ Registrų centro gautą pranešimą dėl domeno „gpasas.it“ galimai padaryto pažeidimo, o kartu buvo pateiktas ir kvietimas atvykti pasiaiškinti į policijos komisariatą.

2021 m. birželio 25 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariatas U. Kiguoliui atsiuntė klausimus dėl aplinkybių patikslinimo:

1. Ar jūs administruojate internetinę svetainę pavadinimu „gpasas.it“?
2. Kokiu tikslu buvo sukurta minėta svetainė „gpasas.it“?
3. Kodėl pasirinktas internetinės svetainės domenas – „gpasas.it“ bei panašus dizainas ir apipavidalinimas kaip ir VĮ „Registrų centras“ administruojamos svetainės „gpasas.lt“, bei naudojamos nuorodos į VĮ „Registrų centras“ administruojamas informacines sistemas?
4. Ar buvo gautas „gpasas.lt“ administracijos sutikimas naudoti tinklapio dizainą, nuorodas. Jei ne, kokiu pagrindu tai buvo naudojama Jūsų administruojamoje svetainėje „gpasas.it“?
5. Ar nemanote, jog naudojant panašų domeną bei svetainės apipavidalinimą, kaip ir „gpasas.lt“, galėjo būti klaidinama visuomenė ir suprasti Jūsų pateiktą informaciją kaip valstybinės įstaigos pateiktą informaciją?

Į šiuos klausimus U. Kiguolis pateikė savo atsakymus:

„Sveiki,

Atsakymai į pateiktus klausimus:

1. Taip.

2. Informuoti visuomenę apie esamas ir galimas ateityje galimybių paso integracijas. Dalis vardinamų priemonių jau integruotos kitose šalyse. Tai, kad minimos „galimybės“ vis dar nėra įdiegtos Lietuvoje, rodo raudonas kryžiukas. Laisvoje šalyje niekaip negali būti draudžiama kalbėti apie būsimas galimybes ateityje.

3. gpasas.it buvo laisvas domenas. Jokie apribojimai jam netaikomi. gpasas nėra registruotas prekinis ženklas, kad registruoti kitus domenus su šiuo žodžių junginiu būtų draudžiama. Spalva ir šriftas nėra saugomi elementai. Dizainas nėra tapatus, o nuorodų publikavimas į bet kokias svetaines nėra draudžiamas.

4. Dizainas nėra toks pats, nėra saugomas ir jokių atsiklausimų informacijos, kritikos ar nuorodų publikavimui nereikia. Puslapyje jokie vartotojų duomenys nėra renkami ir jokie klaidingi QR kodai neišduodami.

5. Ne. Nemanome. Manome, kad visuomenė turi būti informuota iki kokio lygio gali būti įvesta skaitmeninė kontrolė, net jei šiuo metu institucijos apie tokias „galimybes“ ir nutyli ar neigia. Jokios klaidinančios informacijos svetainėje nėra. Atsiradus bet kokiai naujai kontrolei, sistemų apjungimui, raudonas kryžiukas bus pakeičiamas žalia varnele. Puslapio apačioje aiškiai nurodyta:

Gpasas.it (https://gpasas.it/) yra informacinis puslapis, nesusijęs su valstybinėmis institucijomis, vykdoma politika, jokie vartotojų duomenys nėra renkami.

Papildomos aplinkybės.

Taip pat informuoju, kad UAB „Bitė Lietuva“ neteisėtai užblokavo šį puslapį DNS lygmenyje be teismo sprendimo, todėl su šiuo paaiškinimu kreipiuosi į policiją, kad ištirtų „Bitės“ veiksmus dėl savavaldžiavimo. Jokie nelegalūs veiksmai, kurie galėtų būti vadinami „Phishingu“, puslapyje nėra atliekami. Jokie vartotojų duomenys nėra perimami, registruojami ar kitaip kaupiami.

Jei policija sprendžia dizaino tapatumo klausimą, prie tyrimo prašome pridėti ir https://kiguolis.it/puslapį, kuris analogiškas minimiems puslapiams ir yra registruotas bei sukurtas VšĮ „Laisvės TV“, įmonės kodas 304405807.

Informuokite apie aplinkybių patikslinimo gavimą.“

Kitame laiške verslininkas patikino, kad artimiausiu metu jo sukurtame domene apie galimybių pasą atsiras ir daugiau žalių varnelių, reiškiančių, kad tokia tvarka jau yra galiojanti Lietuvoje:

„Sveiki,

Kadangi mūsų miela vyriausybė įveda naujus Gpaso naudojimo apribojimus, mano puslapyje žalių varnelių greitu metu smarkiai padaugės.

Noriu paklausti apie tyrimo eigą:

1. Ar buvo apklausta nelegaliai mano informaciją blokuojanti UAB Bitė Lietuva? Ar reikia tam atskiro pareiškimo?
2. Kadangi Registrų centras įžvelgia dizaino tapatumo klausimus, ar buvo apklaustas Andrius Tapinas ir UAB „Laisvės TV“ dėl to pačio dizaino tapatumo klausimo?

prašome informuoti apie tyrimo eigą.“

Atsakymą pateikusi policija patikino, kad policija su tinklapių blokavimu susijusių tyrimų neatlieka, todėl U. Kiguolis savo atskiru skundu turėtų kreiptis į UAB „Bitė Lietuva“.

„Laba diena,

Vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso 560 str., apie tyrimo aplinkybes konkretesnės informacijos suteikti negalime. Taip pat informuoju, jog tyrimo metu UAB „Bitė Lietuva“ buvo užklausta dėl kokių priežasčių buvo užblokavusi gpasas.it tinklalapį, tačiau dėl to atskiras tyrimas neatliekamas. Jums reiktų kreiptis atskiru skundu į tai inicijavusią instituciją. Internetinių tinklapių blokavimas - tai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teikiama poveikio priemonė, todėl policija, kas susiję su tinklapių blokavimu, tyrimų neatlieka, kaip ir atsakant į Jūsų antrą klausimą dėl dizaino tapatumo klausimo.

Gražios dienos ir nenusiteikite priešiškai, tiesiog gavus VĮ „Registrų centras“ pranešimą policija turi sureaguoti ir atlikti aplinkybių patikslinimą.“

Domeną mėgino panaikinti ir duomenų tiekėjas „GoDaddy“

Tuo tarpu duomenų tiekėjas „GoDaddy“, iš kurio ir buvo pirktas galimybių pasui skirtas domenas, taip pat susimokė prieš U. Kiguolį ir, matyt, gavęs pranešimą, įsigytą domeną mėgino panaikinti, tačiau ir čia nesėkmingai.

U. Kiguolis tikino gavęs pranešimą iš šio tiekėjo apie tai, kad jo sukurtas domenas gpasas.it buvo sustabdytas, neva buvo pažeista intelektinė nuosavybė ir tokiu būdu esą vartotojus mėginta suklaidinti šiuos nukreipiant nuo oficialaus gpasas.lt puslapio, kuriame šie galėję išsiimti galimybių pasus.

Tačiau verslininkas tiekėjui atkirto, kad jo sukurtame domene nepažeidžiamos jokios intelektinės nuosavybės teisės, o ir šiuose puslapiuose pateikiama informacija – skirtinga, tad jokios intelektinės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos. U. Kiguolio sukurtame domene esą buvo tik tekstas ir ikonos bei nuorodos į valdžios institucijas.

Savo laiške visuomenininkas pridūrė, kad tokie „GoDaddy“ veiksmai yra neteisėti ir apribojantys žodžio ir minties laisvę viešojoje erdvėje bei pagrasino kreiptis į teisininkus.

Ilgai netrukus domenas buvo atkurtas, o jo sukūrime nebuvo fiksuota jokių pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta.

Kaip gimė puslapis tapinas.it

Žinomas verslininkas sukūrė ne tik domeną, skirtą galimybių pasui, bet ir „Laisvės TV“ įkūrėjui Andriui Tapinui dedikavo jo vardu sukurtą puslapį. O kaip jis atsirado? Labai paprastai.

U. Kiguoliui sukūrus valdančiuosius diskreditavusį gpasas.it puslapį, šiam kirtęs A. Tapinas nusprendė sukurti Kiguolio pasą, ko pasekoje gimė ir https://kiguolis.it. Žinoma, greitai gimęs ilgai ir negyvavo – nors šiai dienai U. Kiguolio sukurtas puslapis apie galimybių pasą dar gyvuoja, A. Tapinui tokia sėkmė nenuskilo ir į šią svetainę patekti nebeįmanoma.

Toliau užvirė tikra kova – atsikirsdamas A. Tapinui, U. Kiguolis nusprendė sukurti dar ir Tapino pasą, iki šiolei pasiekiamą per https://tapinas.it.

Įgyvendino dar toli gražu ne viską

Tuo tarpu Vyriausybei pranešus apie galimybių paso sustabdymą (skaitykite įdėmiai – pranešus ne apie jo panaikinimą, bet sustabdymą), įgyvendinta buvo toli gražu ne viskas, ką veikiausiai buvo užsimota įgyvendinti.

Apeliuojant į galimybių paso panašumus su socialine Kinijos kreditų sistema, dar nebuvo įvestas draudimas gauti skaitmeninį sertifikatą asmeniui, kuris vėluoja sumokėti mokesčius, turi skolų, baudų, per daug nusižengimų, pasižymi netinkamu elgesiu virtualioje erdvėje, turi teistumą, žalingų ar pavojingų prekių pirkimo, nepalankumo valdantiesiems, ne tokio kalbėjimo, kokio tikimasi ar ne tokių asmenų „sekimo“ viešojoje erdvėje.

Svarstymo stadijoje buvo palikti sprendimai dėl galimybių paso reikalavimo taikymo patekimui į keltus, taksi, automobilio ar motociklo registracijai, atsiskaitymui internete, patekimui į bankus bei internetinių bankų sistemas, viešas erdves, einant balsuoti, kontaktiniam sportui. Taip pat nebuvo įvestas reikalavimas galimybių paso atnaujinimui kasdien (jį reikėjo atnaujinti kas savaitę).