Netikėtas atgarsis praėjus dvejiems metams po paskelbto Eldorado Butrimo įrašo Facebook
Prieš penkias dienas žurnalistas Eldoradas Butrimas savo Facebook paskyroje išsakė nuostabą dėl netikėto susidomėjimo jo dvejų metų senumo įrašu, kuriame jis atskleidė galimai slėptą Vytauto Landsbergio biografijos detalę. Nors 2023 m. balandžio 14 d. paskelbtas tekstas apie V. Landsbergio sūnaus išgabenimą į Lenkiją per 1991 m. Sausio 13-osios įvykius vėl ėmė plisti socialiniuose tinkluose, pats autorius ragina nukreipti dėmesį į aktualesnes temas – paramą Ukrainai ir Lietuvos gynybinius pajėgumus.
„Esu nustebęs, jog socialiniuose tinkluose aktyviai imta dalintis šiuo 2 metų senumu mano įrašu ‘Facebooke’“, – rašo E. Butrimas savo naujausiame poste, paskelbtame prieš penkias dienas.
Prieš dvejus metus jis viešai pasidalijo pokalbiu su lietuvių kilmės dailininku Andrzeju Strumilo, teigusiu, kad per Sausio 13-osios įvykius V. Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis buvo paslėptas jo sodyboje Palenkėje. Tuo metu įrašas buvo skirtas prisidėti prie diskusijų apie KGB archyvų paviešinimą ir politikų biografijų skaidrumą, reaguojant į kilusį skandalą dėl prezidento Gitanos Nausėdos galimų ryšių su KGB. Tačiau dabar, tekstas vėl iškilo į paviršių. [1]
Galimas V. Landsbergio sūnaus išgabenimas per Sausio 13-ąją kelia klausimų
2023 metais Lietuvoje vėl įsiplieskus diskusijoms apie KGB archyvų paviešinimą ir politikų biografijų skaidrumą, žurnalistas Eldoradas Butrimas savo Facebook paskyroje atskleidė intriguojančią detalę iš pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio gyvenimo. Remdamasis pokalbiu su garsiu lietuvių kilmės dailininku Andrzeju Strumilo, Butrimas rašo, kad per 1991 m. Sausio 13-osios įvykius V. Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis buvo slapta išgabentas į Lenkiją ir paslėptas dailininko sodyboje Palenkėje. Šis faktas, jei jis pasitvirtintų, keltų rimtus klausimus apie tuometinio lyderio sprendimus ir jų atvirumą visuomenei.
E. Butrimas prisimena savo darbą Varšuvoje, kur jam teko bendrauti su A. Strumilu – autoritetu, dirbusiu Suvienytų Nacijų Organizacijoje Niujorke ir artimai bendravusiu su tokiais lietuvių kultūros grandais kaip Tomas Venclova ir Česlovas Milošas.
„Kodėl turėtume tikėti dailininko teiginiu? Todėl, kad tai buvo autoritetingas ir garsus žmogus, Lietuvos patriotas, neturintis priežasčių prasimanymui“, – rašo Butrimas.
Pasak jo, Strumilo tvirtinimas, kad V. Landsbergio sūnus buvo paslėptas jo sodyboje, siekiant apsaugoti jį nuo galimo pagrobimo ar susidorojimo, atrodo žmogiškai suprantamas.
Tačiau žurnalistas pabrėžia moralinį aspektą: „Tiek metų slėpti šį faktą nuo tautos nėra garbinga. Juolab, kad per Sausio įvykius V. Landsbergis ragino žmones aukotis dėl nepriklausomybės ir eiti ją ginti, ką darydami keliolika jaunuolių žuvo.“
Kodėl tylėta anksčiau?
Butrimas atvirauja, kad šią informaciją sužinojo dar 2008 m., kai dirbo korespondentu Varšuvoje, ir bandė ja sudominti „Lietuvos Ryto“ vadovus.
„Jie galimai dėl prasidėjusios ekonominės krizės buvo susirūpinę kitais reikalais ir tema nesusidomėjo, o aš netrukus netekau darbo, išvykau iš Varšuvos ir į tą istoriją taip pat numojau ranka“, – prisipažįsta jis.
Vėliau, dirbdamas Rygoje, Taline ir Varšuvoje, žurnalistas nesikišo į Lietuvos vidaus reikalus, o V. Landsbergį gerbė už jo nuopelnus nepriklausomybei ir tvirtą poziciją santykiuose su Lenkija. Vis dėlto jis vylėsi kada nors asmeniškai paklausti V. Landsbergio apie šią istoriją, tačiau tokia galimybė taip ir nepasitaikė.
Po kelerių metų Butrimas šį faktą aptarė su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Varšuvoje, kuris patvirtino girdėjęs panašius gandus. „Kartą to paklausė paties V. Landsbergio, o šis esą suirzo, kalbą nusuko kitur ir nieko neatsakė“, – rašo žurnalistas. Bandymas dar kartą susisiekti su Strumilo taip pat žlugo – dailininkas išsiskyrė su žmona, persikėlė į kaimą, o netrukus susirgo ir mirė.
Kodėl Butrimas nusprendė šią istoriją paviešinti būtent tuo metu?
„Lietuvoje atsinaujino diskusijos apie KGB archyvų paviešinimą, o kritikuojant prezidentą dėl nutylėtų svarbių biografijos faktų pagalvojau, kad dailininko tvirtinimą apie jo namuose slėptą sūnų turėtų pakomentuoti ir V. Landsbergis“, – aiškina jis.
Žurnalistas tikisi, kad Lietuvos tiriamosios žurnalistikos atstovai, šiuo metu aktyviai nagrinėjantys prezidento G. Nausėdos galimus ryšius su KGB, imsis ir šios temos. „O jo žodžių tikrumą ir visas slėpimo aplinkybes tikiuosi atskleis tie, kurie labai nuodugniai kapstosi (ir gerai daro!)“, – pridūrė jis.
Siekdamas išsklaidyti galimus kaltinimus prasimanymu, Butrimas net metė iššūkį: „Jei kas priekaištaus, kad šią istoriją prasimaniau, sutinku būti ištirtas melo detektoriumi.“ [2]
Jis taip pat pabrėžė asmeninę patirtį – pats būdamas pašalintas iš universiteto dėl KGB spaudimo, jaučiasi turintis teisę kalbėti apie politikų veidmainystę ir nutylėjimus.
„Jei melo detektoriaus tyrimus sutiktų pasidaryti buvę Sąjūdžio vadai bei seimūnai, diskusija apie KGB agentus būtų visai kitokia“, – provokuoja jis.
Ši istorija, jei ji pasitvirtintų, galėtų mesti šešėlį ant vieno iš Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Vytauto Landsbergio. Sausio 13-osios įvykiai, kai tauta stojo ginti laisvės, o kai kurie atidavė gyvybes, išlieka skaudžia ir šventa Lietuvos istorijos dalimi.
