Dėl investuotojus saugančių Japonijos įstatymų, „FTX“ padalinys galės grąžinti pinigus klientams
Japonijos reguliavimo institucijos leido kriptovaliutų biržos „FTX“ dukterinei įmonei Japonijoje pratęsti verslo operacijų sustabdymą trims mėnesiams. Pagrindinė pratęsimo priežastis yra ta, kad kriptovaliutų birža vis dar nesugebėjo grąžinti lėšų savo klientams[1].
Sustabdydama biržos veiklą, reguliavimo institucija siekia užtikrinti, kad joks „FTX“ Japan turtas nepatektų į jos pasaulinę patronuojančiąją bendrovę, kurios įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas šiuo metu yra suimtas.
Dabar Japonijoje veikianti „FTX“ įmonė, turinti 146 mln. JAV dolerių klientų lėšų, siekia grąžinti pinigus, o tai padaryti leidžia ir sumanios reguliavimo taisyklės, kurias Japonija įvedė pasimokiusi iš ankstesnių kripto rinkos krizių.
Pasimokius iš praeities klaidų, Japonija atidžiai vykdo skaitmeninio turto apsaugą
„FTX“ dukterinė įmonė Japonijoje buvo 3-ioji didžioji kriptovaliutų birža, kuri išaugo šalyje po kelių didelių kripto rinkos sukrėtimų[2]. Suvaldžius šias krizes buvo išmokta ne viena naudinga pamoka. Pavyzdžiui, tai, kad patronuojančių ir dukterinių įmonių lėšų geriau nemaišyti.
Japonijos „FTX“ turėjo bitkoinų už 56 mln. JAV dolerių ir etherio už 21 mln. JAV dolerių. Šios lėšos nebuvo tiesiogiai susietos su patronuojančia „FTX“, o buvo laikomos per trečiąją šalį, pavyzdžiui, banką. Dėl to, „FTX“ įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas negalėjo kreiptis į įmonę Japonijoje ir prašyti jos klientų lėšų.
Japonijos kripto rinkoje įprasta, kad kreditorius yra asmuo, kuris skolina pinigus kitam asmeniui, o pati birža turi kitų kreditorių, pavyzdžiui, bankų, rizikos kapitalo fondų, darbuotojų ir kt.
Tačiau pagal Japonijos taisykles, jei birža žlunga, su klientais atsiskaitoma pirmiau nei su bendraisiais kreditoriais, tokiais kaip bankai ir rizikos kapitalo įmonės. Tuo tarpu kai kurios „FTX“ dukterinės įmonės yra šalyse, kuriose klientai pagal kredito grąžinimą yra po pagrindinių „FTX“ kreditorių.
Japonijoje svarbus ir 95-5 % lėšų paskirstymo principas. Šalies biržos yra priverstos 95 % kriptovaliutų lėšų laikyti „šaltose piniginėse“ ir tik 5 % kriptovaliutų lėšų „karštosiose piniginėse“. Tokiu būdu patronuojanti įmonė neturi galimybės naudotis klientų pinigais.
Skaitmeninėms valiutoms tik populiarėjant, Japonija buvo tapusi kripto rojumi
Anksčiau Japonija buvo viena laisviausių jurisdikcijų skaitmeninio turto bendrovėms. Bet kripto valiutos atėjimas į Japoniją nebuvo be iššūkių, o pagrindine problema tapo amerikiečių nusikaltėlis, kuris Japonijoje norėjo sukurti sau naują gyvenimą.
Rodžeris Veras į Japoniją atvyko 2006 m., išėjęs iš kalėjimo už sprogmenų pardavinėjimą internete ir susidomėjo bitkoinais. Jis tapo entuziastingu jų šalininku, kuris rengė vakarėlius ir dalijo monetas, kad paskatintų jų naudojimą. Be to, jis užmezgė ryšius su prancūzu Marku Karpelesu, kuris Tokijuje nusipirko „Mt. Gox“, kas tuo metu buvo didžiausia pasaulyje bitkoinų birža[3].
Kartu jie padėjo sukurti kriptografijos ekspertų bendruomenę, kuri populiarino šias valiutas, skatino pradedančiųjų įmonių steigimą ir įtikino vyriausybės pareigūnus šios koncepcijos potencialu. Tai padėjo Japonijai tapti bitkoinų prieglobsčiu net ir tada, kai likusi pasaulio dalis ėmėsi griežtesnių priemonių. Tačiau netrukus kripto biržoje įvyko įsilaužimas, nusinešęs daugiau nei 500 mln. JAV dolerių, o tai šalį privertė imtis permainų ir kripto klientų apsaugos.
„Reaguodama į ankstesnius incidentus, Japonija sukūrė naudotojų apsaugos sistemą ir griežtai tikrina, kaip kriptovaliutų mainų paslaugų teikėjai laikosi šių taisyklių. Manome, kad tai ir lėmė dabartinius rezultatus“, – dabar vienai žiniasklaidos priemonei sako Japonijos Finansinių sprendimų agentūros (FSA) atstovas spaudai.
