DI visam laikui pakeis pasaulį ir mokymąsi?
Estija – pirmoji pasaulio šalis, oficialiai integravusia dirbtinio intelekto (DI) įrankį „ChatGPT Edu“ į švietimo sistemą. Nuo 2025 m. rugsėjo visi 10–11 klasių mokiniai ir mokytojai turės prieigą prie šio specialiai švietimui pritaikyto DI įrankio[1]. Tačiau „babos“ grūmoja pirštu, esą jų laikais – net ir padoraus skaičiuotuvo nebūdavo – viską turėjo išmokti pačios. Visgi kvestionuojama, ar galima, tarkim, „bulviakasio“ ir kelių klasių baigimo laikus prilyginti dabartiniams, kai iš jaunuolių prašoma ne tik užsienio kalbų mokėjimo, bet ir kūrybiškumo bei specifinių užduočių sprendimų pateikimo.
Apie 3 000 Estijos mokytojų jau pradėjo mokymus, kaip naudoti DI įrankius klasėse. Planuojama, kad ilgainiui ši iniciatyva apims ir profesines mokyklas bei jaunesnius mokinius, įtraukiant papildomus 38 000 mokinių ir 2 000 mokytojų[2]. Estijos prezidentas Alaro Kariso komentavo, esą DI visam laikui pakeitė pasaulį, ir, kaip ir visos sritys, švietimo sistema turi prisitaikyti prie šių pokyčių.
Vis dažniau prabylama, esą „ChatGPT“ tapo viena iš mokymosi priemonių, padedančių individualizuoti mokymąsi ir tobulėti. Mat dauguma „ChatGPT“ naudotojų – beveik keturi iš penkių – yra jaunesni nei 35 metų amžiaus. Manoma, kad mokiniams tai bus puikus būdas geriau pasirengti ateities darbo jėgai.
Ši iniciatyva yra Estijos iniciatyvos „AI Leap 2025“, kuria siekiama integruoti DI galimybes į švietimą, dalis. Estijos prezidento pradėta įgyvendinti bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriui, „AI Leap“ remiasi 1996 m. Estijos istorinio projekto „Tigro šuolis“, kuriuo buvo kompiuterizuotos Estijos mokyklos ir padėtas pagrindas šaliai tapti pasauline skaitmeninių technologijų pradininke, palikimu.
„Kaip „Tigro šuolio“ programa inicijavo e. Estijos kūrimą, dėl kurio iki šiol esame žinomi tarptautiniu mastu, taip dabar pradedame naują mūsų švietimo sistemos ir skaitmeninės visuomenės plėtros etapą“, – komentavo A. Karis ir pridūrė, jog DI visam laikui pakeitė pasaulį, ir švietimo sistema turi prisitaikyti prie šių pokyčių.
„Įdiegus geriausias turimas technologijas švietimo sistemoje ir jų dėka mokymąsi padarius ne tik išmanesnį, bet ir labiau individualizuotą, tai padės Estijai tapti išmaniausia pasaulio valstybe. <…> Visa tai pasitarnaus Estijos ekonomikai“, – tikino pastarasis.
Leah Belsky, „OpenAI“ švietimo viceprezidentė, sakė:
„Milijonai mokinių visame pasaulyje jau naudojasi „ChatGPT“, jog praturtintų savo mokymąsi. Estija rodo pavyzdį pasauliui, nes yra viena pirmųjų šalių, integravusių DI į savo švietimo sistemą mokinių ir mokytojų labui. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su vyriausybe, padėdami būsimiems darbuotojams pasirengti dirbti su DI“.
Kas ketvirtas estas turi „ChatGPT“ paskyrą
Žinoma, kad „ChatGPT Edu“ naudojasi ir Harvardo universitetas, Londono verslo mokykla, taip pat Oksfordas ir Kalifornijos valstijos universitetų sistema. Tačiau nors „ChatGPT Edu“ jau naudoja kelios švietimo įstaigos visame pasaulyje, Estijos atveju tai bus pirmas kartas, kai vyriausybė ją pritaikė nacionaliniu lygmeniu[3].
„Bendradarbiavimas taip pat apims techninę pagalbą ir žinių dalijimąsi kuriant specialius sprendimus, tokius kaip individualūs GPT modeliai mokymui ir mokymuisi. Įrankiai sutaupys mokytojams laiko automatizuojant administracinius darbus, o taip pat – skatins mokinių kūrybiškumą bei kritinį mąstymą”, – sakoma viename iš pranešimų.
Estija yra tarp 15 aktyviausiai „ChatGPT“ naudojančių šalių pasaulyje. Tuo tarpu ši iniciatyva paskelbta tuo metu, kai ES siekia, kad iki 2030 m. pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių europiečių skaičius padidėtų iki 80 proc. Manoma, kad šiomis pėdomis paseks ir kitos šalys.
Dalis nori, kad jų sveikatą vertintų DI – ne žmogus
2023-iais nustatyta, kad du iš trijų Lietuvos mokinių naudoja „ChatGPT“ namų darbams atlikti[4]. Jau tada kalbėta, jog vis tik derėtų juos atitinkamai apmokyti – ne drausti ir apriboti, siekiant padidinti įgūdžius, įgyjant konkurencinį pranašumą. Kita vertus, dalis iki šiol verčia istorijos lapus ir trepsi koja, esą kitados užteko kitų mokymosi priemonių, tokių kaip skaičiuotuvas (ar išskaičiuotų malkų krūva) – ir neva visi piršto spragtelėjimu tapdavo „kaimo žiniuoniais“ bei „aukščiausio rango pranašais“.
Žinoma, kad dar prieš atsirandant elektroniniam skaičiuotuvui, žmonėms jau buvo kilęs tokių prietaisų poreikis, todėl buvo naudojamos mechaninės mašinėlės, skirtos atlikti sudėties, atimties veiksmus, dalybai ir daugybai[5]. Pirmasis elektroninis delno dydžio skaičiuotuvas sukurtas 1967 metais. Dar anksčiau pagamintas 1,5 kg sverianti skaičiavimo mašina, maitinama iš elektros lizdo. Toliau, sukūrus pakankamai mažą skaičiuotuvą, kaip ir buvo galima tikėtis, jų paklausa išaugo it ant mielių.
Akivaizdu, jog, keičiantis laikams – keičiasi ir poreikiai. Matoma, jog automatizuotomis tampa ne tik mokėjimo kasos prekybos centruose, bet ir kitos paslaugos įvairiose institucijose ar pagalbos priemonės buities darbuose. Tad žmonės, greičiausiai, turi sekti šiuolaikinių vėjų įkandin – ne jiems priešintis, jei nori būti paklausūs rinkoje (ne kosmonautai inovatyvių laikų peizaže). Tai akivaizdus pavyzdys pokyčių, kuriuos lemia besikeičianti rinkos paklausa, fiksuojant DI plėtrą ir darbuotojų perkvalifikavimo poreikio augimą.
Tiesą sakant, kai kurie netgi teigia verčiau norintys, kad pastarųjų radiologinę nuotrauką ar kitus sveikatos tyrimus vertintų DI – ne žmogus, pavyzdžiui, turintis nekokį regėjimą. Sakoma, kad DI geba aptikti tam tikrus dalykus efektyviau, nei pastebėtų žmogaus akis.
Lietuvoje aktyviai diskutuojama dėl „ChatGPT“ integravimo į mokymosi procesus
Kai kurios privačių ir viešųjų mokyklų bendruomenės eksperimentuoja su „ChatGPT“ kaip pagalbine priemone rašymo, informacijos paieškos ar kūrybiškumo lavinimo užduotims. Tačiau nors „ChatGPT“ švietimo įstaigose naudojimas daugiausia yra eksperimentinio pobūdžio, pandemija akseleravo švietimo skaitmenizaciją ir trauktis, regis, nebėra kur. Mokytojai jau dabar pasitelkia „ChatGPT“ kurdami pamokų planus, tokiu būdu mažindami administracinio darbo krūvį. Dalis šalies mokyklų taip pat rengia praktines dirbtuves, kviesdamos švietimo ir technologijų atstovus, supažindinančius su tobulėjančio pasaulio pakraipa.
Įdomu, jog Klaipėdoje praeitų metų lapkritį buvo organizuojami mokymai jaunimo darbuotojams apie DI įrankių naudojimą, siekiant juos pritaikyti jaunimo ugdyme. Panašūs mokymai organizuojami ir internete, apmokant Lietuvos pedagogus kaip saugiai ir patogiai dalintis informacija su mokiniais, kolegomis bei mokinių tėvais, naudojant įvairius skaitmeninius įrankius bei užtikrinant duomenų saugumą. Visgi, šalyje kol kas stinga strateginio susitarimo, kad lygiai taip pat kaip estai sakytume, jog technologijos neišvengiamai – norime to ar ne – yra tai, kur mes būtinai keliausime. Kita vertus, galima tikėtis, kad Gerovės šalis laikui bėgant šoks į tą patį traukinį, oficialiai įvesdama DI įrankius mokymosi procese.
Be to, jau aptinkama stratuolių, siūlančių personalizuotą ugdymo platformą ar kitus įrankius pamokų turiniui kurti. Manoma, kad šie vėjai užplūs ir daugelį mokyklų, įsiliedami į mokymosi procesus.
