ECB tikisi, kad skaitmeninio euro parengiamasis etapas bus užbaigtas dar šį rudenį
Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kurį laiką intensyviai rengiasi skaitmeninio euro įvedimui, neįvardijant konkrečių datų. Tačiau naujausi oficialūs ECB pareiškimai rodo, kad skaitmeninio euro parengiamasis etapas turėtų baigtis dar šių metų spalį.
„Galutinis mūsų terminas – 2025 metų spalis, ir mes aktyviai ruošiamės šiai datai,“ – teigė ECB prezidentė Christine Lagarde.
Ji pabrėžė, kad šio termino laikymasis itin svarbus, tačiau galutinė sprendimo teisė priklausys nuo teisėkūros institucijų sprendimų ir kitų suinteresuotųjų šalių įsitraukimo. Ch. Lagarde teigė, kad be Europos Komisijos, Europos Parlamento ir kitų pagrindinių dalyvių bendradarbiavimo ECB negalės judėti į priekį su projektu.
Vienas iš pagrindinių ECB tikslų – užtikrinti euro stabilumą ir konkurencingumą tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje rinkose. Šiam tikslui pasiekti skaitmeninis euras turės dvi pagrindines versijas: mažmeninę, skirtą visuomenei, ir didmeninę, skirtą finansų institucijoms.
ECB prezidentė Ch. Lagarde akcentavo skaitmeninio euro svarbą globaliu mastu. Jos teigimu, šis projektas yra būtinas tam, kad euras išlaikytų konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Visgi galutinė skaitmeninio euro paleidimo data tebėra neaiški, ir nors techniniai pasirengimai bus užbaigti iki 2025-ųjų spalio, pati paleidimo procedūra gali nusikelti bent iki 2028 metų.
Skaitmeninio euro veikimo principai dar nėra pilnai žinomi
Skaitmeninis euras – tai centrinio banko išleistas skaitmeninis valiutos variantas, kuris būtų prieinamas visuomenei ir finansų institucijoms. Kaip teigė ECB prezidentė, mažmeninė versija būtų orientuota į kasdienes operacijas, užtikrinant nemokamus pagrindinius pavedimus, galimybę naudotis valiuta net be interneto ryšio ir užtikrinant vartotojų privatumą, neleidžiant ECB sekti individualių sandorių.
„Mes įsivaizduojame skaitmeninį eurą kaip skaitmeninę grynųjų pinigų formą, kurią galima naudoti visiems skaitmeniniams mokėjimams, nemokamai ir užtikrinant aukščiausius privatumo standartus“, – tikino Ch. Lagarde.
Technologiniu požiūriu ECB aktyviai tyrinėja blokų grandinės sprendimus, tarp jų ir Ethereum blokų grandinę. Praktikoje jau atlikti bandymai, pvz., Europos investicijų bankas (EIB) išleido obligacijas Ethereum pagrindu, o Prancūzijos bankas testavo finansines operacijas blokų grandinės (ang. blockchain) technologijoje. Nors Ethereum yra viena iš pagrindinių technologijų, kurios svarstomos, ECB taip pat žvelgia į kitas technologijas, siekdama maksimaliai efektyvaus ir patikimo sprendimo.
Taip pat numatytas ir didmeninis skaitmeninis euras, kuris būtų skirtas finansų institucijoms. Ši sistema palengvintų finansinių operacijų atlikimą, tarpbankinius atsiskaitymus ir kitus finansinius veiksmus naudojant blokų grandinės technologijas. Didmeninis skaitmeninis euras galėtų gerokai pagreitinti tarptautinius pervedimus, sumažinti sąnaudas ir sustiprinti Europos finansinės sistemos konkurencingumą.
Skaitmeninio euro iššūkiai ir rizikos: baiminamasi dėl privatumo bei saugumo
Nepaisant didelių ECB pastangų populiarinti ir kuo greičiau užbaigti skaitmeninio euro projektą, šis sumanymas sulaukia nemažai kritikos ir abejonių. Viena pagrindinių problemų – privatumo užtikrinimas.
Nors ECB tikina, kad bus užtikrinti aukšti privatumo standartai, visgi kyla klausimų, kaip bus užtikrintas realus anonimiškumas, kai daugelis operacijų vis tiek bus vykdomos per bankų sistemas. Kritikai baiminasi, kad realybėje privatumas gali būti ribotas dėl kovos su pinigų plovimu ir kitų reguliacinių reikalavimų. Be to, ekspertai skeptiškai vertina šiuos visiško privatumo pažadus, turint omenyje Europos politiką šifravimo ir grynųjų pinigų ribojimų srityse.
Kita rimta problema – galimas neigiamas poveikis komerciniams bankams, kurį patirtų eiliniai bankų klientai. Atsiradus galimybei saugiai laikyti pinigus tiesiogiai centrinio banko skaitmeninėse piniginėse, kyla grėsmė, kad indėliai komerciniuose bankuose gali sumažėti. Tai, savo ruožtu, gali destabilizuoti finansų sektorių ir paskatinti naujų reguliavimų atsiradimą, pvz., indėlių limitų nustatymą, kuris ribotų skaitmeninio euro naudojimą.
Taip pat diskutuojama apie galimą neigiamą įtaką demokratijai ir laisvėms, ypač kai valdžios institucijos vis aktyviau riboja privatumo įrankius (pvz., „end-to-end“ šifravimą) ir grynųjų pinigų naudojimą. Kai kurie ekspertai mano, kad skaitmeninis euras galėtų tapti papildomu įrankiu kontrolei, kuris mažintų ir taip palaipsniui besitraukiančias piliečių laisves. Tad kol kas sunku pasakyti, ar skaitmeninis euras atneš daugiau naudos, ar atvirkščiai – sukels dar daugiau problemų.
