Dauguma ES valstybių nustatyto termino gali nepasiekti
Europos Sąjungos planas iki 2026 metų pabaigos visiems gyventojams pasiūlyti bendrus standartus atitinkančią skaitmeninės tapatybės piniginę susidūrė su rimtais įgyvendinimo sunkumais. „Euronews“ duomenimis, nustatyto termino gali nesilaikyti 24 iš 27 valstybių.
Pagal šį vertinimą, geriausiai pasirengusiomis laikomos Prancūzija, Italija ir Lenkija. Šios šalys jau turi veikiančias nacionalines skaitmeninės tapatybės sistemas arba pažangias mobiliąsias programėles, kurias galima pritaikyti naujiesiems ES reikalavimams.
Kitose valstybėse vyksta viešieji pirkimai, bandomosios programos, sertifikavimo procedūros arba dar tik kuriama teisinė bazė. Kai kurios šalys gali iki termino pristatyti riboto funkcionalumo programėles, tačiau tai nebūtinai reikš, kad jos iš karto veiks visais numatytais tarpvalstybiniais naudojimo atvejais.
Skaičius „24 iš 27“ nėra oficialus Europos Komisijos paskelbtas pažeidimų sąrašas. Tai dabartinės valstybių techninės pažangos vertinimas, todėl padėtis iki gruodžio pabaigos dar gali pasikeisti.
Teisinis terminas – 2026 metų gruodžio 24-oji
Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, dažniausiai vadinama EUDI pinigine, įtvirtinta 2024 metais priimtu Reglamentu (ES) 2024/1183. Juo pakeista ankstesnė elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų sistema – eIDAS.
Reglamentas įsigaliojo 2024 m. gegužės 20 dieną. Pirmieji svarbiausi įgyvendinamieji aktai buvo paskelbti tų pačių metų gruodį ir įsigaliojo gruodžio 24-ąją.
Nuo jų įsigaliojimo valstybėms suteiktas 24 mėnesių laikotarpis. Tai reiškia, kad bent viena reikalavimus atitinkanti skaitmeninės tapatybės piniginė kiekvienoje valstybėje turėtų būti prieinama iki 2026 m. gruodžio 24 dienos.
Valstybė gali piniginę sukurti pati, pavesti tai padaryti valstybės įgaliotai bendrovei arba pripažinti privataus paslaugų teikėjo sprendimą. Visais atvejais sistema turės būti oficialiai pripažinta ir sertifikuota pagal bendrus ES saugumo bei sąveikumo standartus.
Kas iš tiesų yra EUDI piniginė?
EUDI piniginė nėra vien skaitmeninė plastikinės tapatybės kortelės kopija. Ji kuriama kaip mobili priemonė, leidžianti saugiai patvirtinti tapatybę ir pateikti valstybės ar kitų patikimų institucijų patvirtintus duomenis.
Programėlėje palaipsniui galės atsirasti vairuotojo pažymėjimas, universiteto diplomas, profesinė kvalifikacija, elektroninio parašo priemonės, sveikatos draudimo informacija ir kiti skaitmeniniai pažymėjimai. Konkretus dokumentų sąrašas priklausys nuo valstybės ir duomenis išduodančių institucijų pasirengimo.
Piniginė turės veikti ne tik ją išdavusioje valstybėje. Lietuvoje išduotu skaitmeniniu tapatybės įrodymu žmogus turėtų galėti pasinaudoti prisijungdamas prie viešosios arba privačios paslaugos kitoje ES šalyje.
Sistema bus naudojama tiek internetu, tiek tam tikrais atvejais neprisijungus prie tinklo. Ji galės padėti atidaryti banko sąskaitą, pasirašyti sutartį, pateikti išsilavinimo įrodymą darbdaviui arba patvirtinti amžių interneto platformoje.
Bus galima pateikti tik būtinus duomenis
Vienas svarbiausių numatytų EUDI piniginės principų yra selektyvus duomenų atskleidimas. Naudotojas turės galėti perduoti ne visą dokumentą, o tik konkrečiai paslaugai reikalingą patvirtinimą.
Pavyzdžiui, alkoholį parduodančiai interneto parduotuvei nereikėtų matyti žmogaus vardo, tikslios gimimo datos, gyvenamosios vietos ar asmens kodo. Piniginė galėtų pateikti tik patvirtinimą, kad klientas yra vyresnis nei nustatyta amžiaus riba.
ES reglamente taip pat numatyta galimybė taikyti vadinamuosius nulinių žinių įrodymus. Tai kriptografiniai metodai, leidžiantys patvirtinti teiginį neatskleidžiant duomenų, kuriais tas teiginys pagrįstas.
Programėlėje turėtų veikti operacijų žurnalas. Naudotojas galės matyti, kuri organizacija, kada ir kokių duomenų prašė, ką žmogus jai perdavė ir ar operacija buvo užbaigta.
Naudojimas negalės tapti privalomas
ES reglamente aiškiai įtvirtinta, kad gyventojams EUDI piniginė turės būti nemokama ir savanoriška. Tai svarbi nuostata, nes skaitmeninės tapatybės centralizavimas kelia klausimų dėl privatumo, stebėsenos ir galimo žmonių, neturinčių išmaniųjų telefonų, išstūmimo.
Valstybės ir paslaugų teikėjai negalės riboti prieigos prie viešųjų ar privačių paslaugų vien todėl, kad žmogus nepasirinko skaitmeninės piniginės. Turės išlikti alternatyvūs tapatybės patvirtinimo būdai.
Tai reiškia, kad fiziniai dokumentai automatiškai neišnyks, o išmanusis telefonas neturėtų tapti vienintele priemone gauti gydymo, banko ar valstybės paslaugas. Kaip ši garantija veiks praktiškai, priklausys ir nuo nacionalinių teisės aktų bei paslaugų organizavimo.
Didžiausia rizika gali kilti ne dėl formalaus privalomumo, bet dėl praktinio spaudimo. Jei skaitmeninis būdas taps gerokai greitesnis ir patogesnis, o alternatyvos bus lėtos arba sunkiai prieinamos, savanoriškumas gali likti daugiau teisinis nei realus.
Kodėl valstybės vėluoja?
EUDI piniginė turi veikti ne kaip įprasta mobilioji programėlė, bet kaip aukšto patikimumo tapatybės infrastruktūros dalis. Ji turi būti atspari duomenų vagystėms, dokumentų klastojimui, kenkėjiškoms programoms ir neteisėtam vartotojų sekimui.
Valstybėms reikia susieti piniginę su gyventojų, vairuotojų, išsilavinimo, socialinės apsaugos ir kitais registrais. Kiekvienas duomenų išdavėjas turi sugebėti pateikti standartizuotą, kriptografiškai patvirtintą dokumentą.
Sudėtingas ir tarpvalstybinis suderinamumas. Vienoje šalyje išduotas pažymėjimas turi būti teisingai perskaitytas ir patikrintas kitose 26 valstybėse, nepaisant skirtingų administracinių sistemų, kalbų ir dokumentų formų.
Prie vėlavimo prisideda viešieji pirkimai, saugumo auditai, sertifikavimo reikalavimai ir besikeičiančios techninės specifikacijos. Valstybė gali turėti veikiančią nacionalinę tapatybės programėlę, tačiau tai dar nereiškia, kad ji jau atitinka visus EUDI piniginei keliamus reikalavimus.
Lietuva kuria nacionalinę testavimo aplinką
Lietuva nėra tarp trijų šalių, kurios šiuo metu laikomos užtikrintai spėsiančiomis įgyvendinti visus reikalavimus iki termino. Tačiau tai nereiškia, kad darbai šalyje nevyksta.
Viešai skelbta, kad Lietuva išbandė Europos Komisijos pateiktą piniginės prototipą ir pradėjo kurti nacionalinę bandomąją aplinką. Ji reikalinga piniginės funkcijoms, dokumentų išdavimui ir paslaugų teikėjų prisijungimui tikrinti.
2026 metų pradžioje paskelbta, kad Lietuva pasirinko technologinį partnerį EUDI piniginės bandomajai aplinkai kurti. Taip pat buvo vykdoma su techniniu pasirengimu ir viešaisiais pirkimais susijusi veikla.
Vis dėlto bandomoji aplinka nėra galutinis gyventojams skirtas produktas. Iki visaverčio paleidimo dar reikia sertifikavimo, nacionalinio teisinio pagrindo, oficialių duomenų išdavėjų ir realiai prie piniginės prisijungusių paslaugų teikėjų.
Ne visos jau veikiančios programėlės atitinka naują standartą
Kai kurios ES valstybės jau turi populiarias nacionalines tapatybės arba dokumentų programėles. Italijoje veikia „IT-Wallet“, Lenkijoje – „mObywatel“, Austrijoje – „eAusweise“ ir „ID Austria“, o Belgija plėtoja „MyGov.be“.
Tačiau veikiančios programėlės buvimas savaime dar nereiškia, kad šalis jau įvykdė EUDI reglamento reikalavimus. Sprendimas turi atitikti bendras technines specifikacijas, būti sertifikuotas ir sąveikauti su kitų valstybių sistemomis.
Net ir pažengusiose šalyse numatoma etapinė plėtra. Pirmiausia gali būti įdiegta tapatybės patvirtinimo ir amžiaus tikrinimo funkcija, o vairuotojo pažymėjimai, diplomai ar kvalifikuotas elektroninis parašas atsirasti vėliau.
Vokietija savo naujosios programėlės „d-you“ pristatymą yra numačiusi 2027 m. sausio 2 dieną – praėjus kelioms dienoms po europinio termino. Tai rodo, kad net didžiausios ES valstybės susiduria su sunkumais mėgindamos suderinti teisinius terminus ir realų produkto paleidimą.
Privačiam sektoriui svarbus kitas terminas
Valstybių pareiga pasiūlyti piniginę iki 2026 metų pabaigos yra tik pirmasis etapas. Kad sistema būtų naudinga, ją dar turės priimti bankai, draudikai, telekomunikacijų bendrovės, transporto paslaugų teikėjai ir interneto platformos.
Daliai privačiojo sektoriaus įmonių pareiga priimti EUDI piniginę įsigalios iki 2027 metų pabaigos. Ji bus taikoma paslaugoms, kurioms pagal teisę būtinas patikimas klientų tapatybės nustatymas arba stiprus autentifikavimas.
Piniginę naudotojo prašymu taip pat turės pripažinti reglamentuojamos labai didelės interneto platformos. Tai gali sumažinti priklausomybę nuo prisijungimų per privačių JAV technologijų bendrovių paskyras.
Tačiau vėluojant nacionalinėms piniginėms trumpėja laikotarpis, per kurį verslas galės sistemas išbandyti ir integruoti. Formali programėlės paskelbimo data dar negarantuoja, kad iki 2027 metų pabaigos visa infrastruktūra veiks sklandžiai.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). EU digital wallet: 24 of 27 members will miss the deadline. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/16/eu-digital-wallet-24-of-27-members-will-miss-the-deadline
„Europos Komisija“. (2026). European Digital Identity Regulation. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/eudi-regulation
„Namirial“. (2026). EUDI Wallet: how prepared are the various EU countries? https://www.namirial.com/en/blog/stories/status-check-eudi-wallet/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai paaiškina ES skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo problemas, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie ES skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo problemas ir remiasi patikimais šaltiniais, tokiu būdu atitinka etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų Europos Sąjungos projektą, kuris tiesiogiai veikia visus jos piliečius. Be to, informacija apie valstybių pasirengimą ir terminus yra reikšminga tiek politikams, tiek visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo problemas, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei. Jame aiškiai aprašomi terminai, valstybės pažanga ir galimos pasekmės, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo procesą, nenaudoja emocinės manipuliacijos ir neskatina nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai nurodoma, kad situacija gali keistis, kas suteikia skaitytojui psichologinį saugumą.
