Ministrai pritarė siekiui spartinti ES pramonės perėjimą prie mažiau taršios gamybos
Ketvirtadienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aplinkos taryboje ministrai diskutavo apie žingsnius, būtinus mažinant taršą plastiku ir stiprinant švariąją pramonę.
ES ministrai aptarė Europos Komisijos vasario 26 dieną pristatytą iniciatyvą – Švarios pramonės susitarimą. Šiuo susitarimu siekiama paspartinti ES pramonės perėjimą prie mažiau taršios ir efektyvesnės gamybos, skatinti inovacijas bei įtvirtinti žiedinės ekonomikos principus, sumažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių energijos išteklių.
„Pritariame kad būtina didinti ES pramonės konkurencingumą ir daug energijos naudojančios pramonės dekarbonizavimą. Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis didžiausias prioritetas – mažinti iškastinio kuro importą iš trečiųjų šalių ir siekti nacionalinio bei energetinio saugumo užtikrinant konkurencingas ir stabilias energijos kainas pramonei ir vartotojams“, – pažymėjo Lietuvos aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Pasak ministro, ES reikėtų pašalinti teisės aktų spragas, kurios trukdo pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus, pavyzdžiui, sukurti vieningus kriterijus atliekų nelaikymui atliekomis ir aiškiai apibrėžti gamintojų atsakomybę.
Taip pat buvo aptartas ir rengiamas Žiedinės ekonomikos aktas, kuris, ministro nuomone, galėtų ženkliai prisidėti prie ES konkurencingumo didinimo bei vietinės žaliavų rinkos plėtros. Tikimasi, kad šis aktas paskatins perdirbimo sektoriaus augimą ir atitiks pramonės poreikius.
Politikų nuomonė apie tarptautinį susitarimą dėl plastiko taršos kol kas išsiskiria
Taryboje ministrai taip pat ruošėsi Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) Asamblėjai, kuri vyks šių metų pabaigoje. Vienas svarbiausių šios asamblėjos klausimų – tarptautinis susitarimas dėl plastiko taršos, įskaitant jūrų aplinką. Nors ES norėtų susitarimo, kuris aprėptų visą plastiko gyvavimo ciklą nuo gamybos iki utilizavimo, kai kurios valstybės labiau linkusios kalbėti tik apie atliekų tvarkymą.
„Lietuva pritaria ES požiūriui, kad geriau jokio susitarimo dėl taršos plastiku nei pasiektas silpnas susitarimas“, – akcentavo Lietuvos aplinkos ministras. Jis taip pat pridūrė, kad atsakomybė už plastiko atliekų tvarkymą turėtų tekti tiek gamintojams, tiek importuotojams.
Lietuva ruošiasi skirti paramą Ukrainai dėl jos patiriamos taršos
Be šių klausimų taip pat buvo aptartas Ukrainos taršos klausimas. Susitikime dalyvavusi Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrė Svitlana Grinčuk pristatė informaciją apie Rusijos padarytą žalą Ukrainos aplinkai.
Jos pateiktais duomenimis, neigiamai paveikta net 30 proc. Ukrainos saugomų teritorijų, miškus naikina gaisrai, kyla didžiulė oro, vandens ir dirvožemio tarša, nyksta biologinė įvairovė. Ši tarša paveikia ne tik Ukrainą, bet ir kaimynines valstybes.
„Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ukraina ir teikti ekspertinę, techninę ir finansinę pagalbą. Ne sykį esame patvirtinę savo šalies poziciją, kad agresorius turi atsakyti už padarytus nusikalstamus veiksmus“, – sakė ministras P. Poderskis.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos informaciją.
