Erkės išgyvena, net jei ir po atšilimo temperatūra vėl nukrinta žemiau nulio
Erkės ir kiti arachnidai gali išgyventi žemoje temperatūroje. Daugelis dabar tikėjosi, kad atšilus orams ir joms pabudus iš miego, bet po kelių dienų temperatūrai vėl pasiekus minusinę, ligas nešiojančios erkės buvo neutralizuotos.
Tačiau šie parazitai yra atsparesni nei manyta. Jos prabunda temperatūrai pakilus iki 4-7°C ir geriausiai jaučiasi kai pavasaris įšyla temperatūrai pasiekus 13-25°C laipsnius. Praėjusiomis savaitėmis pajutome šilumą, o tada termometro stulpeliai rodė minusinę temperatūrą. Tačiau to per mažai, kad pabudusios erkės išmirtų[1].
Kai žiema prasta ir temperatūra laikosi apie nulį ir nenukrenta žemiau nei keli laipsniai šalčio, erkės gali išgyventi ir net daugintis. Tai patvirtina ir ekspertai, nes dėl sparčiai besikeičiančių klimato sąlygų, kai šaltuoju metų laiku temperatūra pakyla iki 4 laipsnių Celsijaus ar daugiau, pavojingas ligas platinančios erkės, pabunda iš žiemos miego. Ir tai nutinka ganėtinai anksti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė komentuoja, kad žiemos metu erkės sugeba išgyventi po sniegu ir vos atšilus prabunda iš hibernacijos.
Pagal meteorologinį kalendorių prasidėjus pavasariui, po žiemos miego pabudusios erkės pradeda būti aktyvios. Tai nutinka kai tik vidutinė paros temperatūra pasiekia 5-7 °C, svarbu išlikti budriems, nes erkės dabar yra lauke ir net tas šaltukas, kuriuo mes dabar skunčiamės joms nebaisus. Sergamumo erkių platinamomis ligomis pikas paprastai būna nuo birželio iki spalio mėn, kad erkėms palankai temperatūra laikosi ilgai.
Net ir žiemos metu erkės nemiršta – tik ilsisi
Daugelis žmonių mano, kad erkės išnyksta žiemą po pirmųjų didelių šalčių, tačiau tai klaidinga nuomonė. Iš tikrųjų erkės, ypač suaugusios juodosios (elninės) erkės, kurios platina Laimo ligą, išlieka aktyvios net ir temperatūrai nukritus iki minusinės. Šios erkės pradeda geriausią maitinimosi laikotarpį maždaug nuo pirmojo šalčio, nes jų pagrindinis šeimininkas, elnias, rudenį išlieka aktyvus. Jei elnių nėra, juodosios erkės, atšilus orams, ieško kitų šeimininkų, įskaitant žmones ir naminius gyvūnus.
Erkės, kaip ir daugelis kitų mažų kandančių gyvių, žiemą paprasčiausiai nenumiršta. Užuot pasidavusios šalčiui, jos prisitaikė strategijas, kad išgyventų. Viena iš tokių strategijų vadinama elgsenos diapauzė, tai energijos taupymo būdas, kai erkės šaltaisiais mėnesiais nustoja ieškoti maisto šaltinių, kad išlaikytų temperatūrą ir hidratacijos lygį[2].
Kad erkės iš tikrųjų žūtų, šaltis kelias dienas turi nuolat laikytis žemesnėje nei -12 °C temperatūroje, o tai nutinka vis rečiau, nes žiemos vis šiltesnės. Šalčio metu prie elnio prikibusios erkės šildosi nuo elnio kūno šilumos, todėl jos gali išgyventi. Todėl žiemos mėnesiais erkių platinamų ligų rizika visiškai neišnyksta.
Nors Laimo ligos rizika šiaurės rytuose mažiausia nuo gruodžio pabaigos iki kovo pabaigos, erkių aktyvumui įtakos turi ne tik oras, bet ir erkių gyvenimo ciklas. Juodosios erkės nimfos stadija, kuri dažniausiai perduoda Laimo ligą, vėlyvą rudenį virsta suaugusiomis erkėmis, kurios žiemą praleidžia ramybės būsenoje.
Nors trumpalaikė šiluma ar laikinas atšilimas gali paskatinti erkes suaktyvėti, mažai tikėtina, kad jos keliaus per sniegą ieškodamos šeimininko. Sniego danga išlieka viena veiksmingiausių kliūčių erkių aktyvumui. Tačiau vis tiek svarbu būti atsargiems prie krūmų ir krūmokšnių, kur lapų krūvos gali suteikti joms prieglobstį. Nors sniegas ir yra pagrindinė atbaidanti priemonė, net ir trumpas atšilimas gali vėl paskatinti erkių aktyvumą.
Lietuvoje šiltesnės žeimos leidžia erkėms ilgiau išlikti aktyvioms
Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito teritorija, o tai reiškia, kad infekuotų erkių galima rasti visoje šalyje. Nors erkių aptinkama tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, jos gerai jaučiasi drėgnose, šešėlyje esančiose buveinėse, ypač lapuočių miškuose.
Šie voragyviai labiau paplitę vietovėse, kuriose gausu laukinių gyvūnų, nuolatinių jų maitintojų. Erkių galima rasti miško pakraščiuose, tankiuose krūmynuose, pavyzdžiui, aviečių ir alksnių tankumynuose, riešutmedžių giraitėse, jaunuolynuose ir parkuose, kur auga aukšta žolė. Nors nėra vienos konkrečios apskrities, kurioje būtų didžiausia užsikrėtimo rizika, pastaraisiais metais daugiausia susirgimų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse.
Nors dauguma žmonių žino, kad erkės gali pernešti Laimo ligą ir encefalitą, laikas, per kurį įsisiurbusi erkė užkrečia žmogų, skiriasi. Erkinio encefalito virusas yra erkių seilių liaukose, todėl infekuota erkė gali perduoti virusą per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo. Kita vertus, Laimo ligą sukelianti bakterija (Borrelia) yra erkės vidurinėje žarnoje, todėl paprastai užkrečiama per ilgesnį laiką, iki paros ar daugiau[3].
Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis kasmet kinta. Vidutiniškai kasmet užregistruojama apie 3000 Laimo ligos atvejų ir 700 erkinio encefalito atvejų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais užregistruota 2380 Laimo ligos atvejų (84,8 atvejo 100 000 gyventojų) ir 377 erkinio encefalito atvejai (13,4 atvejo 100 000 gyventojų), užregistruotas vienas mirties atvejis. Mirtingumas nuo erkinio encefalito Europoje svyruoja nuo 0,5 % iki 4 %, o maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų liga gali sukelti ilgalaikius padarinius.
Nuo erkinio encefalito rekomenduojama skiepyts, bet Laimo ligos vakcinos nėra, todėl rekomenduojama imtis bendrų profilaktikos priemonių. Jei pastebėjote, kad prie jūsų prisisiurbė erkė, ją reikia kuo greičiau pašalinti. Suimkite erkę kuo arčiau odos, nespauskite jos kūno ir nesukite, greitai ištraukite ją tiesiu judesiu.
Jei erkės galvutė liko įsisiurbusi, nerimauti nereikia, nes jūsų kūnas ją pašalins natūraliai. Pašalinę dezinfekuokite įkandimo vietą. Nors erkes galima ištirti dėl infekcijos, tyrimui atlikti erkė turi būti gyva. Tačiau to gali ir neprireikti. Infekuota erkė ne visada perduoda Laimo ligą, o jei perduoda, ją galima gydyti antibiotikais.
Erkinio encefalito atveju, įkandus erkei, jokios prevencinės priemonės nėra veiksmingos, todėl labai svarbu stebėti savo sveikatą. Jei po erkės įkandimo pastebėjote tokius simptomus kaip plintanti rausva dėmė įkandimo vietoje, galvos, raumenų skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas, svarbu kreiptis į gydytoją ir užsiminti apie įkandimą, nes tai gali būti ankstyvieji Laimo ligos ar erkinio encefalito požymiai.
