Kaip konkursų dėl vėjo jėgainių sąlygos elektros vartotojams gali kainuoti milijardus
Lietuvos energetikos ekspertas Martynas Nagevičius Alfa.lt publikuotame straipsnyje sukritikavo antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, teigdamas, kad jo sąlygos gali būti itin nepalankios elektros vartotojams. Jis teigė, konkurso modelis yra sukonstruotas taip, kad realiai laimėtoju galėtų tapti tik valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o už tai milijardus sumokėtų vartotojai. Tačiau netrukus savo feisbuko paskyroje M. Nagevičius apgailestavo, kad buvo neteisingai suprastas, o žurnalistai esą iškraipė jo žodžius.
M. Nagevičius, kalbėdamas apie šį vėjo parko konkursą, pateikė „teoriškai neįmanomą scenarijų“: jei antrąjį vėjo parką laimėtų ne „Ignitis“, jis esą galėtų sužlugdyti pirmąjį „Ignitis“ valdomą parką, mažindamas elektros kainas iki tokio lygio, kad pirmasis parkas taptų neekonomiškas. Dėl šios priežasties, pasak M. Nagevičiaus, valdžia bando užtikrinti, kad abu parkus statytų viena įmonė – „Ignitis“[1].
„Mano vertinimu, kombinacija, kai yra uždėtos per aukštos kainų lubos ir leidimas, kad konkursas įvyktų, jeigu aukcione dalyvautų vienas dalyvis, gali baigtis labai didelėmis išlaidomis elektros vartotojams. Tiesiog kažkoks vienas dalyvis pasiūlys ne patį palankiausią variantą, ir mes privalėsime su juo pasirašyti sutartį 15-ai metų ir garantuoti jam fiksuotas pajamas. Tokia kombinacija yra bloga“, – teigė jis.
Dar didesnė problema, anot eksperto, – vartotojų pinigais garantuojamos pajamos vėjo parko operatoriui 15 metų laikotarpiui. Tai gali kainuoti net 3,5 mlrd. eurų, nors būtų galima pasirinkti pigesnius saulės ir sausumos vėjo energetikos projektus.
Be to, antrame konkurse nustatytos sąlygos leidžia jį laimėti vieninteliam dalyviui be jokios konkurencijos. Neatsitiktinai konkursu nesusidomėjo ir užsienio investuotojai – Lietuva esą siunčia signalą, kad čia privataus verslo galimybės ribotos, o svarbūs projektai atitenka tik valstybės valdomoms įmonėms.
Galiausiai, po didelio spaudimo Vyriausybė nusprendė laikinai stabdyti konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas.
M. Nagevičius paskelbė atsaką: manau, kad šis straipsnis buvo nupirktas
O štai po šio dienraščio Alfa.lt publikuoto pranešimo, M. Nagevičius suskubo pareikšti, kad visuomenė galėjo neteisingai interpretuoti jo žodžius, mat tai yra ne teiginys, bet tik asmeninė jo nuomonė, kuri yra paremta patirtimi.
„Esu tikrai už jūrinės vėjo energetikos plėtrą. Ir tikrai nemanau, kad jūrinės vėjo energetikos aukcionas buvo suorganizuotas, kaip kažkokie „žiaurūs spąstai vartotojams“.
Taip, manau, kad aukciono sąlygos gali būti patobulintos, numatant daugiau apsaugos vartotojams ir didesnę konkurenciją.
Taip, manau, kad buvo padaryta klaidų ir visame konkursavimo procese, tačiau ne, nelaikau viso to kažkokiu nusikaltimu prieš visuomenę. Kaip tik: manau, kad tai buvo daroma, siekiant gerų tikslų. O klaidų visur pasitaiko.“ – pareiškė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas[2].
Energetikos ekspertas piktinosi, kad išsakyta nuomonė esą buvo iškraipyta, o straipsnis galimai „nupirktas“. Anot jo, jo žodžiai buvo pateikti iškreiptame kontekste, taip sudarant klaidingą įspūdį apie jo poziciją jūrinės vėjo energetikos atžvilgiu.
Jis pabrėžė, kad pritaria vėjo parkų plėtrai, nors pripažįsta, jog konkurso sąlygos galėtų būti patobulintos, siekiant didesnės konkurencijos ir geresnės vartotojų apsaugos. Tačiau, priešingai nei teigiama straipsnyje, jis nelaiko viso proceso sąmokslu ar nusikaltimu prieš visuomenę.
M. Nagevičius sukritikavo, kad jo mintys buvo pateiktos tendencingai – pavyzdžiui, jo pastaba apie tai, kad „Ignitis“ gali pasitraukti, jei nelaimės aukciono, buvo interpretuota kaip šantažas valstybei. Taip pat jo pasisakymas apie konkurso kainų reguliavimo trūkumus buvo paverstas kaip kaltinimas skriaudžiant elektros vartotojus.
Nepaisant šių nesusipratimų, M. Nagevičius teigė, kad aukcionas turėtų įvykti šiemet, o sausumos vėjo energetika turi būti apsaugota nuo galimos konkurencinės žalos.
Antrasis vėjo parko konkursas gali taip ir neišvysti dienos šviesos?
Tačiau praėjusią savaitę Energetikos ministerija pasiūlė laikinai sustabdyti antrąjį 700 MW vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. Tikslas – užtikrinti, kad projektas nekeltų didelių finansinių pasekmių elektros vartotojams.
Sprendimas koreguoti konkurso taisykles kilo po svarstymų Seime ir Vyriausybėje. Šiuo metu numatyta, kad valstybė 15 metų kompensuotų investuotojui skirtumą, jei elektros kaina rinkoje būtų mažesnė nei nustatyta. Seimo Audito komitetas ir Energetikos komisija ragino stabdyti aukcioną, kol bus atlikta išsami kaštų ir naudos analizė.
Antrąjį konkursą organizuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o tarp potencialių dalyvių – „Ignitis“ bei Lenkijos koncernas „Orlen“. Laimėtoją planuojama paskelbti balandžio pabaigoje, tačiau dabar procesas gali užsitęsti.
Lietuva siekia iki 2030 m. Baltijos jūroje įrengti du vėjo parkus, kurie užtikrintų apie pusę šalies elektros poreikio. Tačiau kyla esminiai klausimai – ar šie projektai taps našta vartotojų piniginėms, ar iš tiesų padės stiprinti energetinę nepriklausomybę?
Švedija nusprendė stabdyti vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje dėl saugumo sumetimų
O kol Lietuva dar svarsto, ką gi daryti toliau, Švedija nusprendė nestatyti vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes tai gali kelti grėsmę šalies gynybai. Stokholmas pabrėžė, kad tokie projektai gali trikdyti karinius radarus ir sumažinti įspėjimo laiką apie galimą ataką. Tuo tarpu Lietuva planuoja tęsti jūrinio vėjo parko statybas ir iki 2030-ųjų paleisti jį į eksploataciją.
Švedijos klimato ministrė Romina Pourmokhtari paskelbė, kad šalis neišduos leidimų 13-ai planuotų projektų dėl neigiamo poveikio kariuomenei. Tuo tarpu Lietuvos valdžia į tokius argumentus kol kas nesureagavo, nors mūsų šalis, kaip ir Švedija, yra netoli militarizuoto Kaliningrado regiono.
Nepaisant rizikų, konkursą Lietuvoje laimėjo „Ignitis Renewables“ kartu su „Ocean Winds“, o projektas žada generuoti ketvirtadalį šalies elektros poreikio. Tai kelia klausimų, ar sprendimas statyti jėgaines yra labiau ekonominis nei saugumo pagrįstas.
Diskusijos dėl vėjo parkų Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus, tačiau ekspertai ne kartą kėlė klausimą, ar šis projektas iš tikrųjų naudingas vartotojams, ar taps našta dėl didelių investicijų ir ilgo atsipirkimo laikotarpio.
Kol kas lieka neaišku, ar Lietuva atsižvelgs į Švedijos pavyzdį ir įvertins galimas saugumo rizikas, ar prioritetą teiks energetinei nepriklausomybei bei ekonominiams interesams.
