„Ekologiški“ grikiai išimami iš apyvartos dėl juose esančios per didelės glifosato dozės

Ekologiška laikyta prekė staiga tapo pavojinga

Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ neseniai informavo visuomenę ir pirkėjus apie vieną iš savo siūlomų prekių ir galimą jos pavojų žmogaus sveikatai.

Prekybos tinklas nuo 2024 06 21 iki 2024 07 05 vykdo ekologiškų grikių kuopų „Biorina“, 500g, pašalinimą iš rinkos ir prašo vartotojų grąžinti produktą^[1].

Prekės platintojas yra UAB „Lašų duona“. Maisto pašalinimo iš rinkos priežastis – nustatytas pesticido glifosato likučio kiekis, kuris minimaliai viršija leistiną normą.

Vartotojams rekomenduojama grąžinti prekę į prekybos vietą, „Rimi“ prekybos centrą ir pateikti pirkimo čekį. Tokiu atveju, visi pinigai už pirkinį vartotojui bus pilnai grąžinti.

„Lašų duona“ sako, kad produktas buvo saugus vartoti

Vis dėlto, UAB „Lašų duona“ padalinio, gaminančio „Biorina“ grikius, vadovė Živilė Aleliūnė vienai iš šalies žiniasklaidos priemonių teigė, kad produktas yra saugus vartoti, nors jis ir neatitinka ekologiškiems produktams keliamų reikalavimų^[2].

Jos teigimu, rastas glifosato kiekis esą tik minimaliai viršija ekologiškiems produktams keliamus reikalavimus, tačiau neviršija nustatytų Europos Sąjungos (ES) normų neekologiškiems produktams.

Bendrovės padalinio vadovė pažymėjo, kad šie grikiai atitinka visus saugumo standartus bei nekelia jokio pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai ir gali būti naudojami maistui.

Reaguojant į tokius teiginius, prekybos tinklas „Rimi“ vėliau pašalino pirmines savo rekomendacijas grikių nenaudoti maistui ir gyvūnų ėdalui, tačiau vis tiek išėmė produktą iš savo pasiūlos.

Dėl glifosato buvo kilusios diskusijos ir europiniu mastu

Apie glifosatą kalbama ne pirmą kartą ir tai daroma ne tik Lietuvos mastu. Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija (EK) pranešė, kad, ES valstybėms narėms nepavykus susitarti dėl leidimo naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą pratęsimo, leidimo galiojimą pratęsia dar 10 metų.

Glifosatas yra vienas iš labiausiai paplitusių herbicidų pasaulyje, tačiau, kritikų teigimu, egzistuoja įrodymų, kad jis gali sukelti vėžį ir kelia pavojų biologinei įvairovei.

Vis tik, naujausiame Europos maisto saugumo tarnybos atliktame tyrime jokių neleistinų grėsmių nenustatyta, nors ir buvo pastebėta, jog kai kuriose srityse trūksta duomenų šiuo klausimu.

Netrukus po šio EK sprendimo, aplinkos apsaugos fondas „Aurelia Foundation“ ir „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) ėmėsi teisinių veiksmų prieš Komisiją ir jos sprendimą toliau leisti naudoti herbicidą.

Organizacijos kreipėsi į EK, prašydamos panaikinti leidimą naudoti glifosatą, o po to ketino Europos generaliniam teismui Liuksemburge pateikti ieškinį, kuriame taip pat būtų reikalaujama atšaukti leidimo galiojimo pratęsimą.

Glifosatas – herbicidas, dėl kurio naudos bei žalos nesutariama

Glifosatas yra plataus veikimo spektro sisteminis herbicidas, naudojamas kovai su kenkėjais, ypač su vienmetėmis plačialapėmis piktžolėmis ir žolėmis^[3].

Glifosatą 1970 m. atrado „Monsanto“ chemikas Johnas E. Franzas, o dabar jis yra daugelio herbicidų, įskaitant „Roundup“ veiklioji medžiaga.

Glifosatas veikia slopindamas augalų augimui būtiną fermentą, vadinamą 5-enolpirovilšikimato-3-fosfato sintaze (EPSPS).

Jis labai efektyviai kontroliuoja įvairių piktžolių augimą, todėl yra populiarus tarp ūkininkų, siekiant padidinti pasėlių derlių.

Palyginti su kitais herbicidais, jis yra sąlyginai nebrangus, todėl yra ekonomiškai efektyvus sprendimas piktžolėms naikinti, jį galima naudoti įvairiose srityse, įskaitant žemės ūkį, sodininkystę ir net miestų aplinką.

Tačiau kai kuriais tyrimais įrodyta, kad glifosatas iki galo nesuskyla ir išlieka augaluose, dirvožemyje bei gruntiniuose vandenyse. Ūkininkams glifosatu purškiant pasėlius prieš patį derliaus nuėmimą, patenka ir į maisto produktus. Įvertinus tai, dalis tyrėjų laikosi nuomonės, kad ilgas šio junginio naudojimas gali sukelti vėžinius susirgimus.

Dėl to, diskusijos dėl jo saugumo tebesitęsia, reguliavimo agentūros, mokslininkai ir visuomenė bando apjungti skirtingas nuomones, o vykdomais moksliniais tyrimais ir reguliavimo kontrole siekiama subalansuoti glifosato naudą ir galimą riziką.

Iš tiesų, egzistuoja galimas šio herbicido ir vėžio, ypač Hodžkino limfomos, ryšys, o 2015 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), glifosatą priskyrė tikėtinai medžiagų grupei, kuri „gali turėti“ kancerogenišką poveikį žmonėms. Vis dėlto, tuo metu turėtų duomenų apžvalga buvo nustatyta, kad glifosatas „greičiausiai“ nėra kancerogeniškas žmonėms.

Vis tik, kai kurie tyrimai ir metaanalizės toliau rodo glifosato poveikio ir padidėjusios tam tikrų rūšių vėžio rizikos ryšį. Tikėtina, kad glifosatas gali veikti kaip endokrininės sistemos trikdytojas, galintis paveikti hormonų pusiausvyrą.

Tyrimai su gyvūnais parodė galimą toksinį poveikį reprodukcijai. Lėtinis poveikis atliekant tyrimus su gyvūnais siejamas su inkstų ir kepenų pažeidimu. Nėra žinoma, kad glifosatas bioakumuliuotųsi gyvūnų ar žmonių organizme, t. y. laikui bėgant jis nesikaupia audiniuose.

Kalbant apie aplinką, pastebėta, kad laikui bėgant daugelis piktžolių rūšių išsiugdė atsparumą glifosatui, todėl jis tampa mažiau veiksmingas ir tenka naudoti papildomus arba alternatyvius herbicidus. Kitais atvejais, akcentuojama, kad glifosatas gali turėti neigiamą poveikį netikslinėms augalų rūšims ir biologinei įvairovei. Jis taip pat gali užteršti vandens telkinius per nutekamuosius vandenis. Nerimaujama ir dėl to, kad ilgalaikis glifosato naudojimas gali neigiamai paveikti dirvožemio mikrobų bendrijas ir dirvožemio sveikatą.