R. Šadžius tikina, kad iki vasaros atsiras galimybė neįtraukti skolinimosi gynybai į bendrą biudžeto deficitą
Europos Komisija (EK) artimiausiu metu planuoja priimti sprendimą dėl galimybės Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms laikinas išimtis nuo fiskalinės drausmės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad EK iki vasaros patvirtins teisės aktą, kuris leistų valstybėms neįtraukti į biudžeto deficitą gynybai išleistų lėšų, sudarančių iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Europos Komisija jau pateikė tam tikras rekomendacijas dėl fiskalinio atpalaidavimo, tačiau jos turi būti įtrauktos į teisės aktą, kuris turėtų būti patvirtintas iki vasaros. Jei tai įvyks, valstybės galės nukrypti nuo fiskalinių parametrų ribų tik tam tikrą laiką“, – ketvirtadienį, kalbėdamas Seime, sakė R. Šadžius.
Planuojama, kad ši išimtis būtų taikoma ketverius metus. Ministro teigimu, gynybos reikmėms skirtos lėšos būtų naudojamos ne tik kariuomenės finansavimui, bet ir gynybos infrastruktūros projektams.
Lietuva ir toliau siekia kuo sparčiau didinti krašto apsaugos finansavimą
Europos Komisija, trečiadienį pristatydama Bendrijos gynybos gaires, pasiūlė sušvelninti ES fiskalines taisykles ir leisti valstybėms daugiau investuoti į gynybą, neįtraukiant išlaidų į biudžeto deficitą. Tai galėtų išlaisvinti apie 650 mlrd. eurų per ketverius metus.
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat pabrėžė, kad ši priemonė yra teigiamas aspektas Europos gynybos plane, tačiau jis įspėjo, kad Lietuva turės įvertinti jos sąlygas, jei nuspręs pasinaudoti šia paskolų galimybe.
Be to, EK pasiūlė ES valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų paskolų, iš kurių bent 60 proc. būtų skiriama gynybos prekei – ginkluotei įsigyti iš ES gamintojų. „Šalys galės suteikti ginkluotę Ukrainai, o už šias lėšas įsigyti naujos ginkluotės savo armijoms“, – sakė R. Šadžius.
Lietuva taip pat deda pastangas užtikrinti reikiamą finansavimą gynybai. Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba nusprendė siekti, kad Lietuva krašto apsaugai iki 2030 metų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų. Tai leistų padidinti gynybos išlaidas iki 5–6 proc. BVP, o tai ženkliai padidintų Lietuvoje skiriamų lėšų gynybai apimtį. Tiesa, drauge su krašto apsaugai skiriamų lėšų suma stiprėja ir klausimas, iš kur bus imami papildomi pinigai.
