Minimali egzamino išlaikymo riba 2025 m. bus 40 balų iš 100. Dar daugiau balų reikės, siekiant įstoti į aukštąjį mokslą.
Lietuvoje valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba dažniausiai siekdavo 16 taškų iš 100 galimų, o kai kurių egzaminų, pavyzdžiui, matematikos, – 10 taškų iš 60 galimų. Tai atitinka 16–17 proc. visų galimų taškų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymo riba būdavo 30 taškų iš 100 galimų. Tai irgi atitikdavo 16 balų.
Tai svarbūs duomenys, atsižvelgiant į šiandien skelbiamą informaciją, jog į universitetus įstoti bus galima surinkus 50 balų vidurkį iš valstybinių brandos egzaminų.
Taigi, egzaminas išlaikomas surinkus 40 balų, o universiteto durys atsidarys surinkus 50 balų vidurkį iš stojimui reikalingų disciplinų.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių ir JAV egzaminų išlaikymo riba yra apie 50 proc. taškų.
Padidinus išlaikymo ribą, tikėtina, kad sumažės egzaminus išlaikančių mokinių skaičius
Pavyzdžiui, 2023 m. matematikos egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (2022 m. – 64,6 proc., 2021 m. – 84,8 proc.).
Konkursinis balas, stojant į universitetą, apskaičiuojamas atsižvelgiant į egzaminų rezultatus. Jei mažiau mokinių išlaikys egzaminus arba jų surinkti taškai bus mažesni, bendras konkursinis balas gali sumažėti. Tai gali lemti didesnę konkurenciją dėl vietų universitetuose ir aukštesnius reikalavimus stojantiesiems.
Lietuvoje stojančiųjų į universitetus kandidatų egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti bent 50 balų iš 100, o stojančiųjų į kolegijas – bent 41 balas iš 100.
Didiname švietimo kokybę ar ignoruojame savo švietimo sistemos būklę?
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad daugelio abiturientų rezultatai neatitinka siūlomų minimalių slenksčių (40 balų iš 100 egzamino išlaikymo riba, 50 balų vidurkis stojant į universitetus).
2022 m. tik apie 60 % abiturientų išlaikė matematikos egzaminą. Naujas reikalavimas, kad egzaminų vidurkis būtų 50 balų universitetams, gali uždaryti duris į aukštąjį mokslą.
Matematikos egzaminas lieka privalomas daugeliui studijų krypčių, net ir tiems, kurių būsimos profesijos tiesiogiai nesusijusios su matematika.
Tai gali demotyvuoti mokinius, kurie renkasi humanitarines ar socialines studijas, ir dirbtinai riboti jų galimybes patekti į universitetus.
Aukšti vidurkių reikalavimai gali būti sunkiai pasiekiami Lietuvos regionuose, kur švietimo kokybė gali būti žemesnė.
Aukšti akademiniai reikalavimai, kurie neatsižvelgia į egzistuojančią švietimo kokybės nelygybę, ir universalus matematikos egzamino reikalavimas labiau didins atskirtį nei sumažins.
Šios reformos gali dar labiau poliarizuoti visuomenę pagal socialinę ir ekonominę padėtį.
Kitos problemos
Brandos atestatas suteikiamas tik tiems, kurie išlaikė visus privalomus egzaminus su bent 40 balų. Tačiau universitetinis 50 balų vidurkis iš esmės reikalauja, kad bent keli egzaminai būtų gerokai virš 40 balų. Tai reiškia, kad mokiniai, kurie vos pasiekia minimalią įverčių ribą, realiai neturi galimybės konkuruoti dėl vietos universitetuose.
Reikalavimas dėl 40 balų išlaikymo ribos ir 50 balų vidurkio atrodo logiškas atskirai, tačiau kartu jie sudaro dvigubą slenkstį, kuris praktiškai eliminuoja dalį mokinių iš aukštojo mokslo.
Reikalavimai stojimui į aukštąsias mokyklas buvo paskelbti per vėlai, kai dauguma mokinių jau yra pasirinkę egzaminus ir mokymosi lygius. Tokia situacija ypač sudėtinga abiturientams, kurie, pasikliaudami mokytojų patarimais, pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros B lygį. B kurso egzamino rezultatas bus dauginamas iš 0,7, A kurso – iš 1,1.
Apsispręsti dėl laikomų egzaminų reikėjo iki lapkričio 25 d.
