Netikėtas radinys gali įeiti į istoriją
Mokslininkų komanda pradėjo kasinėjimus netoli Egipto Taposiris Magna šventyklos. Ten tikimasi rasti seniai pradingusį Kleopatros kapą. Nors šis istorinis archeologinis atradimas dar nepadarytas, bet archeologams pavyko rasti slaptą požeminį tunelį, galintį atvesti prie šio atradimo.
San Domingo universiteto archeologė Kathleen Martinez ir jos komanda šventykloje, esančioje į vakarus nuo senovinio Aleksandrijos miesto, aptiko 6,5 pėdų aukščio ir 4 300 pėdų ilgio tunelį maždaug 43 pėdų gylyje po žeme[1].
Archeologai taip pat aptiko dvi Ptolemėjų epochos alabastro statulas ir keletą keraminių indų bei puodų.
Egipto turizmo ministerija pasidalino žinia apie radinius ir apibūdino aptiktą tunelį kaip „stebuklą“.
Jeigu šiame tunelyje vėliau bus aptikta ir Kleopatros kapavietė, šis archeologinis atradimas gali pranokti Tutanchamono kapo aptikimą 1922 m.
Tikimasi įminti Kleopatros kapo paslaptį
Netoli Aleksandrijos miesto didžiulį požeminį tunelį atkasę archeologai tikisi, kad jis gali juos nuvesti prie garsiausios Egipto valdovės Kleopatros kapo.
Pranešama, kad 1,3 km ilgio tunelis yra iškaltas uoloje po senovės Egipto Taposiris Magna šventykla[2] ir yra daugiau kaip 13 metrų po žeme.
„Jos karališkoji dinastija savo kapavietes buvo pasistačiusi sostinėje Aleksandrijoje, o senovės rašytojai pasakoja, kad romėnams užėmus Aleksandriją, Kleopatra iš tikrųjų nuvyko į savo kapavietę ir joje pasislėpė: tikriausiai ten ji ir nusižudė“, – teigė Liverpulio universiteto vyresnysis egiptologijos dėstytojas Rolandas Enmarchas.
R. Enmarchas sakė, kad Taposiris Magna buvo svarbus religinis centras Ptolemėjų ir Romos laikotarpiais Egipto istorijoje ir kad naujasis tunelis yra „žavus atradimas“[3]. Pasak eksperto, būtų įdomu, bet kartu ir netikėta, jei garsioji Kleopatra būtų palaidota būtent čia.
Tuo tarpu egiptologijos ekspertė Eleonora Dobsons teigia, kad jei Kleopatros kapas tikrai būtų surastas, tai būtų atradimas, prilygstantis Tutanchamono atradimui 1922 m., o gal net jį pranokstantis.
Kapavietę atrasti – labai sudėtinga, dalis tunelio – po vandeniu
Vis dėlto, atrasti Kleopatros kapą gali būti labai sudėtinga. Dalis tunelio yra panirusi po vandeniu. Tai galėjo būti kelių žemės drebėjimų, įvykusių regione 320–1303 m. po Kristaus, pasekmė. Archeologai įtaria, kad dėl šių gamtos stichijų šventykla ir sugriuvo.
„Tai pirmas kartas, kai koks nors archeologas rado tunelius, praėjimus po žeme ir šventyklos aptvarų sienose“, – sako kasinėjimams vadovaujanti archeologė K. Martinez.
Ji teigia, kad aptiktas tunelis yra tiksli Eupalinos tunelio Graikijoje, kuris laikomas vienu svarbiausių antikos laikų inžinerijos pasiekimų, kopija. Eupalinos tunelis, esantis Graikijos Samoso saloje rytinėje Egėjo jūros dalyje, buvo akvedukas, kuriuo vanduo buvo gabenamas daugiau nei 1000 metų.
Per ankstesnius kasinėjimus šioje vietoje archeologai rado įvairių kitų artefaktų, įskaitant monetas su Kleopatros ir Aleksandro Didžiojo vardais ir atvaizdais.
Jie taip pat rado figūrėlių, deivės Izidės statulų, mumiją su auksiniu liežuviu ir kapinyną, pilną graikų-romėnų stiliaus mumijų.
Kleopatra – valdovė, įėjusi į istoriją
Kleopatra, valdžiusi Ptolemėjų Egiptą 51-30 m. pr. m. e., ir jos ilgametis meilužis, romėnų generolas Markas Antonijus nusižudė 30 m. pr. m. e. Istorikai mano, kad jie greičiausiai palaidoti kartu, tačiau nežino, kur.
Kleopatra buvo Egipto Ptolemėjų karalystės karalienė. Jos mirtis reiškė helenizmo laikotarpio pabaigą.
Manoma, kad jos meilės romanai ir kovos dėl valdžios su Romos diktatoriumi Juliumi Cezariu ir Marku Antonijumi turėjo didelės įtakos Egipto ir Romos istorijai.
Jos romaną su Marku Antonijumi įamžino net Viljamas Šekspyras savo pjesėje „Antonijus ir Kleopatra“[4].
Lemiamu laikotarpiu Kleopatra darė aktyvią įtaką romėnų politikai ir, kaip jokia kita antikos moteris, tapo romantiškos, fatališkos moters prototipu.
Kleopatra buvo makedonų kilmės ir turėjo mažai egiptietiško kraujo, tačiau manoma, kad ji vienintelė iš savo giminės pasistengė išmokti egiptiečių kalbą.
18-metė Kleopatra, užėmusi sostą, tapo dominuojančia valdove. Tačiau Kleopatrai reikėjo Julijaus Cezario, kad galėtų įtvirtinti savo valdžią. Cezaris norėjo pinigų, kad galėtų grąžinti Kleopatros tėvo skolas, kurias jis prisiėmė kovodamas dėl sosto išsaugojimo. O Kleopatra siekė išlaikyti savo sostą, taip pat atkurti pirmųjų Ptolemėjų šlovę ir susigrąžinti kuo daugiau valdų, kurios apėmė pietų Siriją ir Palestiną.
Cezaris ir Kleopatra, siekdami savų tikslų, tapo meilužiais ir žiemą praleido apgulti Aleksandrijoje, tačiau Cezaris buvo nužudytas, o jo paveldėtoju tapo Markas Antonijus. Ilgainiui Kleopatra užmezgė santykius ir su juo.
Markui Antonijui reikėjo Kleopatros finansinės paramos, o mainais Kleopatra prašė grąžinti didžiąją dalį Egipto rytinės imperijos dalies.
32-31 m. pr. m. e. žiemą Markas Antonijus ir Kleopatra praleido Graikijoje. Kitais metais Romos senatas atėmė iš Antonijaus perspektyvų konsulatą ir paskelbė karą Kleopatrai. Markas Antonijus ir Kleopatra pabėgo į Egiptą. Kai Markas Antonijus išvyko į paskutinį mūšį, Kleopatra pasitraukė į savo mauzoliejų
Gavęs melagingą žinią, kad Kleopatra mirė, jis krito ant savo kardo. Kleopatra palaidojo Marką Antonijų ir nusižudė. Tuomet jai buvo 39 metai. Jie buvo palaidoti kartu, kaip abu norėjo, tačiau iki šiol nėra žinoma kur[5].
