E. Muskas žada finansuoti euroskeptiko N. Farage'o partiją

E. Muskas svarsto apie finansinę paramą N. Farage’o Reformų partijai Jungtinėje Karalystėje

„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas svarsto galimybę finansiškai paremti Nigelo Farage’o kraštutinės dešinės Reformų partiją, kaip pats Farage’as atskleidė po jų susitikimo Donaldo Trumpo rezidencijoje Mar-a-Lago. Nors konkrečios sumos neaptartos, politikas patvirtino, kad buvo diskutuota apie finansavimo galimybę per britų juridinius asmenis, siekiant laikytis JK teisės aktų. Pranešama, kad Muskas galėtų skirti iki 100 mln. dolerių, tačiau oficialių patvirtinimų kol kas nėra.

Reformų partija, vadovaujama euroskeptiku laikomo N. Farage’o, per 2023 m. rinkimus iškovojo penkias vietas parlamente, perimdama balsus iš konservatorių ir leiboristų. N. Farage’as tiki, kad partija gali sustiprėti ir laimėti 2029 m. rinkimus, nors JK rinkimų sistema tradiciškai palanki tik dviem pagrindinėms partijoms^[1].

E. Muskas savo parama Reformų partijai dar labiau stiprina savo poziciją kaip D. Trumpo šalininkas, jau paaukojęs daugiau nei 270 mln. dolerių respublikonų kandidatui. Šie ryšiai gali apsunkinti JK premjero Keiro Starmerio ir D. Trumpo santykius, ypač turint omenyje E. Musko atvirą kritiką JK vyriausybei ir jos veiksmams. Technologijų magnatas JK yra pavadinęs „tironiška policine valstybe“, o jo pasisakymai apie galimą „pilietinį karą“ sukėlė pasipiktinimą.

Nors JK įstatymai draudžia užsienio aukas politinėms partijoms, egzistuoja teisinės spragos, leidžiančios daryti įnašus per vietos juridinius asmenis. Vyriausybė teigia planuojanti griežtinti taisykles, siekdama užkirsti kelią tokiems veiksmams.

Paradoksalu, bet pats Farage’as anksčiau kritikavo užsienio šalių kišimąsi į JK politiką. 2016 m. jis aštriai pasisakė prieš tuometinį JAV prezidentą Baracką Obamą už komentarus apie „Brexit“. Tačiau dabar jis pats aktyviai ieško paramos iš užsienio, siekdamas sustiprinti savo partijos pozicijas.

Tokiais būdais E. Muskas siekia kištis į D. Britanijos vidaus politiką?

Netyla kalbos, kad toks E. Musko žingsnis galėtų reikšti ne ką kitą, kaip kol kas aiškiausią įrodymą, „kad turtingiausias pasaulio žmogus nori įsitraukti į Didžiosios Britanijos politiką“^[2].

Tuo tarpu svarstoma, kad E. Muskas „teatrališkai parėmė Reformų partiją ir akivaizdžiai ketina subsidijuoti jos nacionalistinio susidorojimo kampaniją“. Visgi, jei ši, 100 mln. JAV dolerių dydžio auka iš tiesų bus skirta, tai bus didžiausia auka šalies politinėje istorijoje ir turės „permainingų padarinių Reformų perspektyvai“.

Simboliška, bet antrąją kadenciją išplėšusiam respublikonui Donaldui Trumpui E. Muskas padėjo laimėti rinkimus skirdamas 250 mln. dolerių. Tad nuotrauka, kurioje N. Farage'as pozuoja greta E. Musko taipogi tam tikra prasme simbolizuoja ir dabartinę Jungtinės Karalystės politikos padėtį.

Pasak Andrew Grice'o iš „The Independent“, „Mar-a-Lago“ vykusios derybos „išryškino, kad reikia skubiai reformuoti archajiškas Jungtinės Karalystės taisykles, reglamentuojančias politinių partijų finansavimą“.

Savo ruožtu E. Muskas galėtų teisėtai skirti reformų pinigus per bendroves „X“ arba „Tesla“, nes jos yra registruotos Jungtinėje Karalystėje, tačiau, kaip pranešama, Rinkimų komisija paragino vyriausybę sugriežtinti politinių aukų taisykles, kad būtų užkirstas kelias užsienio valstybių kišimuisi.

Vykstant kraštutinių dešiniųjų riaušėms, E. Muskas kritikuoja JK vyriausybę

Dar rugpjūtį turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas E. Muskas viešai susipriešino su JK Ministru Pirmininku K. Starmeriu, kaltindamas jį „dvilypės“ politikos veikla, nes JK stiprėja kraštutinių dešiniųjų riaušės, nukreiptos prieš musulmonus ir imigrantus^[3]. Jis taip pat tarsi išreiškė savo paramą protestuojančioms kraštutinių dešiniųjų grupėms.

Riaušės prasidėjo Sautporte po paneigtų teiginių, kad musulmonas imigrantas yra atsakingas už masinį žmonių subadymą peiliu, o tai paskatino kraštutinių dešiniųjų grupes mobilizuotis. Buvo suimta beveik 400 žmonių, o valdžios institucijos dėl smurto eskalavimo kaltina dezinformaciją ir kraštutinių dešiniųjų retoriką.

Nors JK pareigūnai pasmerkė E. Musko komentarus, jie susilaikė nuo tiesioginio įsitraukimo. Leiboristams parlamento nariams buvo patarta vengti E. Musko pasisakymų „įgarsinimo“, o Londono policijos vadovas teiginius apie šališką policijos darbą pavadino „nesąmone“.

E. Muskas savo „X“ paskyroje buvo paskelbęs, kad Jungtinėje Karalystėje „pilietinis karas yra neišvengiamas“, atsakydamas į pranešimą, kuriame teigiama, kad protestus sukėlė „atviros sienos ir migracija“.

N. Farage'o Reformų partija spaudžia leiboristus negrįžti į ES gretas

Politinių aktualijų dienraštis „Politico“ skelbia, kad atsigaunanti N. Farage'o Reformų partija tampa tikra rakštimi Jungtinės Karalystės ministro pirmininko K. Starmerio pastangoms atkurti santykius su ES^[4].

Nepaisant proeuropietiškų lūkesčių, leiboristų „Brexit“ ministras Nickas Thomas-Symondsas Europos Parlamento nariams sakė, kad politinė realybė, ypač stipri Reformų partijos antroji vieta 89 rinkimų apygardose per praėjusius rinkimus, riboja vyriausybės užmojus. Leiboristai atmetė galimybę vėl prisijungti prie ES, muitų sąjungos ar dalyvavimo bendrojoje rinkoje, baimindamiesi rinkėjų reakcijos „Brexit“ remiančiose teritorijose.

N. Farage'as, panašu, bendradarbiaujantis su E. Musku ir D. Trumpu, įgauna vis didesnę įtaką, nes apklausos rodo, kad Reformų partija auga nacionaliniu mastu ir meta iššūkį leiboristams tokiuose regionuose kaip Velsas. Leiboristų strategai pripažįsta šią grėsmę ir baiminasi, kad Reformų partija gali sumažinti jų daugumą būsimuose rinkimuose. Partija balansuoja tarp savo pagrindinių rėmėjų proeuropietiškų pažiūrų ir prieš ES nusiteikusių „Raudonosios sienos“ rinkėjų.

Tuo tarpu ES vadovai mano, kad JK ir ES santykiai keisis nedaug – tikėtini praktiniai patobulinimai, tačiau esminių politinių pokyčių nebus. 2025 m. atnaujinus ES ir JK derybas, leiboristai susidurs su vis didesne Briuselio ir N. Farage'o eurofobiškos retorikos kontrole namuose.

Netyla kalbos apie K. Starmerio siekį sugrąžinti Angliją į ES

Tuo tarpu buvęs konservatorių generalinis prokuroras seras Geoffrey Coxas apkaltino leiboristų lyderį serą Keirą Starmerį, kad šis planuoja palaipsniui ir slapta atšaukti „Brexit“. Kalbėdamas „Chopper's Political Podcast“ laidoje, Coxas teigė, kad Starmerio požiūris apima ryšių su ES atkūrimą po „gabalėlį“, o tai atspindi jo ilgalaikę proeuropietišką poziciją.

G. Coxas atkreipė dėmesį į K. Starmerio istoriją, kai jis pasisakė už antrąjį referendumą Jeremy Corbyno vadovavimo laikotarpiu, ir užsiminė, kad Starmerio vyriausybė gali vėl įvesti tokias priemones kaip judėjimo laisvė jaunesniems žmonėms, nors G. Coxas nustojo atvirai prieštarauti tokiai politikai.

Tačiau G. Coxas perspėjo, kad leidimas Europos Teisingumo Teismui turėti jurisdikciją JK atžvilgiu peržengtų „raudoną liniją“ ir prieštarautų 2016 m. „Brexit“ referendumo rezultatams. Jis pabrėžė, kad „Brexit“ atšaukimui reikėtų „moralinės ir politinės drąsos“.

K. Starmeris ne kartą neigė sieksiantis atšaukti „Brexit“, tačiau pažadėjo „glaudesnius santykius“ su ES, jei bus išrinktas.