<h2>Išradimas, kuris pakeitė civilinės saugos suvokimą</h2>
<p>Šiuolaikinis cheminis karas prasidėjo 1915 m. balandžio 22 d., kai vokiečių kareiviai pirmą kartą panaudojo chloro dujas kovoje su prancūzais. Tačiau išradimai, padedantys apsaugoti kvėpavimo takus aplinkoje pasklidus dujoms, dūmams ar kitiems nuodingiems garams, buvo sukurti anksčiau.</p>
<p>Amerikietis Garetas Morganas dar 1914 m. užpatentavo dujokaukę, pavadintą savo pavarde – „Morgan". Nors šis išradimas buvo svarbus, didžiausio dėmesio jis, o kartu ir pats G. Morganas sulaukė po kelių metų, kai dujokaukių pasitelkimas išgelbėjo 32 vyrus, įstrigusius per sprogimą požeminiame tunelyje, esančiame 250 metrų po Erio ežeru[1].</p>
<p>Tačiau net ir tuomet G. Morgano pasiekimas buvo tarsi atskirtas nuo išradėjo. Buvusių vergų sūnus tuomet atitinkamos pagarbos nesulaukė dėl JAV vyravusios rasinės įtampos.</p>
<p>Tik dabar kūrėjo darbas ir gyvenimas gali būti atitinkamai pagerbti.</p>
<blockquote>
<p>G. Morganą prisiminti tikrai yra dėl ko. Jis užpatentavo ne tik pirmąsias dujokaukes, bet ir pirmuosius modernius kelio ženklus, kurie šiandien yra vadinami šviesoforais.</p>
</blockquote>
<p>Teigiama, kad šį išradimą jis sugalvojo, kai tapo siaubingos automobilio avarijos Klivlando gatvės kampe liudininku. Regis, kad jis tikrai mokėjo pasinaudoti tragedijomis, tačiau tai darė ne pasitelkdamas kitų skausmą, bet siekdamas jį sumažinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chris-leboutillier-c7rwvgl8lpa-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Apie išradėjo kilmę niekas žinoti nenorėjo</h2>
<p>G. Morganas gimė 1877 m. kovo 4 d. Kentukio valstijoje. Jis buvo septintas iš 11 vaikų, o jo tėvas – buvęs vergas, kartu buvo ir Džono Hanto Morgano, Konfederacijos pulkininko, sūnus[2].</p>
<p>Tuometinėje Amerikoje mišri G. Morgano rasė buvo svarbus veiksnys vertinant vyro pasiekimus. Be to, G. Morganas turėjo tik pradinį išsilavinimą, o suaugęs, iš pradžių ėjo siuvimo mašinų mechaniko keliu, buvo atidaręs siuvimo mašinų taisyklą.</p>
<p>Tačiau vienas iš svarbiausių jo gyvenimo įvykių nutiko 1914 m., kai G. Morganas užpatentavo kvėpavimo prietaisą, kurį šiandien vadiname dujokauke.</p>
<blockquote>
<p>Jis visuomet tikėjo šio prietaiso idėja ir reikalingumu, dėjo daug pastangų, kad jo kurtos dujokaukės sudomintų ugniagesių tarnybas. </p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, G. Morgano kilmė dažnai pakišdavo koją. Potencialūs pirkėjai, ypač Pietuose, dažnai atsisakydavo užmegzti prekybos ryšius su G. Morganu, supratę, kad jis yra juodaodis.</p>
<p>Siekdamas pakeisti bendrą visuomenės požiūrį į savo gaminius, G. Morganas net buvo pasamdęs baltąjį aktorių, kuris per kvėpavimo prietaiso pristatymus apsimesdavo jo išradėju. Tuo tarpu pats dujokaukės autorius apsimesdavo išradėjo pagalbininku, persirengdavo indėnu vardu „Didysis vadas Masonas".</p>
<h2>Klivlendo tunelyje broliai sugebėjo išgelbėti net keletą žmonių</h2>
<p>Tokia taktika ilgainiui tapo sėkminga, prietaisas buvo sparčiai parduodamas. Vis dėlto, svarbiausiu veiksniu, paskatinusiu G. Morgano dujokaukės išpopuliarėjimą ne tik JAV, bet ir pasaulyje, tapo tragedija Klivlendo tunelyje.</p>
<blockquote>
<p>1916 m. Klivlendo miesto valdžia gręžė naują tunelį po Erio ežeru gėlo vandens tiekimui. Darbininkai pateko į gamtinių dujų kišenę, todėl įvyko didžiulis sprogimas, visi ten dirbę buvo įkalinti po žeme tarp kenksmingų dūmų ir dulkių.</p>
</blockquote>
<p>Išgirdęs apie sprogimą, G. Morganas kartu su broliu užsidėjo dujokaukes, nuvyko į tunelį ir į jį pateko. G. Morganas žinojo, kad anglies monoksidas paprastai išsilaiko maždaug stovinčio žmogaus galvos lygyje, o švaresnis oras sklando arčiau kojų.</p>
<p>Todėl jis savo dujokaukes projektuodavo taip, kad oras būtų ištraukiamas ilgu vamzdžiu[3]. Visa sistema priminė raidę Y arba dramblio straublį. </p>
<p>„Apsiginklavę" šiomis sistemomis, Klivlendo tunelyje broliai sugebėjo išgelbėti net keletą žmonių, ištraukė keturis kūnus, kol gelbėjimo darbai galiausiai buvo nutraukti.</p>
<h2>Išaiškėjus dujokaukių išradėjo kilmei, pirkėjai vėl nusigręžė</h2>
<p>Įdomiausia, kad pirminė reakcija į G. Morgano išradimą tuomet vėl buvo neigiama. Keletą pastarųjų metų jis apsimetė dujokaukės išradėjo pagalbininku, tačiau po Klivlendo tunelio griūties, visi sužinojo jo vardą ir faktą, kurį jis taip siekė nuslėpti – tai, kad jis yra juodaodis.</p>
<blockquote>
<p>Tuomet tiek dėl rasės, tiek ir dėl melo, daugelis potencialių pirkėjų vėl atsisakė pirkti jo produktus. Be to, nei išradėjas, nei jo brolis nebuvo pripažinti už didvyriškas pastangas gelbėjant tunelio aukas.</p>
</blockquote>
<p>Pats G. Morganas nors ir buvo nominuotas Karnegio medaliui, tačiau galiausiai nebuvo pasirinktas apdovanojimui gauti. Be to, kai kuriuose pranešimuose apie sprogimą gelbėtojais buvo įvardijami kiti asmenys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/leonie-zettl-wahdymv07q8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išradėjas visur įžvelgė potencialą</h2>
<p>G. Morganas buvo kūrybiškas ir žingeidus žmogus, todėl netrukus ėmėsi kitų savo sumanymų. Jis kūrė ir diržų bei kepurių tvirtinimo detales, vėliau susidomėjo automobilių prekėmis.</p>
<blockquote>
<p>Įdomu, kad G. Morganas buvo pirmasis juodaodis Klivlende, turėjęs automobilį.</p>
</blockquote>
<p>1923 m. jis tapo netikėtos avarijos liudininku: pavojingoje miesto sankryžoje susidūrę automobiliai paskatino vyrą sukurti kelių eismo ženklą – tai gali būti ano laikmečio šviesoforo atitikmuo. Įspėjamoji ženklo švieselė turėjo perspėti vairuotojus, kad jiems reikės sustoti.</p>
<p>G. Morganas netrukus įsigijo savo šviesoforo patentus JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje, bet galiausiai pardavė teises „General Electric" už 40 000 JAV dolerių[4].</p>
<p>Tiek dujokaukė, tiek ir šviesoforas šiandien yra svarbūs išradimai, kasdien gelbstintys tūkstančių žmonių gyvybes. Tiesa, tinkamo įvertinimo jų autorius taip ir nesulaukė.</p>
<p>G. Morganas mirė Klivlendo klinikoje 1963 m. liepos 27 d. po ilgai trukusios ligos. Jam buvo 87 metai, o pastaruosius 15 metų jis buvo aklas.</p>
<p>Tik praėjus maždaug pusei amžiaus, jo sukurta dujokaukė buvo eksponuojama Nacionalinio afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejaus atidarymo metu. Būtent taip siekta pagerbti išradėją, kuris mokėjo pasinaudoti potencialia grėsme, kad išsaugotų kuo daugiau gyvybių.</p>
