Beveik visoje Europoje trūksta mokytojų – kai kurios mokyklos rugsėjį pasitinka ir be kai kurių dalykų pedagogų
Pedagogų stygius – ne tik Lietuvos problema. Su ja susiduria dar mažiausiai 24 Europos šalys, kurios priverstos naujus mokslo metus pasitikti net su kai kuriomis tuščiomis darbo vietomis. Dabartinę situaciją nulėmė ne tik mažas darbo užmokestis, bet ir augantis darbo krūvis ir apskritai senstanti mokytojų bendruomenė.
Daugiausiai švietimo sistemos darbuotojų neteko Švedija – čia skaičiuojama, kad iki 2035-ųjų prireiks 135 tūkst. kvalifikuotų pedagogų[1].
Remiantis 2023 m. Europos Komisijos pateikta švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaita, iš visų šalių tik Kroatija ir Kipras nepateikė duomenų apie švietimo įstaigų darbuotojų trūkumą, o Graikijos pateikti viešai prieinami duomenys neleidžia deramai įvertinti, ar patenkinami visi švietimo įstaigų poreikiai, ar gali trūkti konkrečių dalykų mokytojų.
Dauguma šalių stokoja būtent pačių pagrindinių dalykų mokytojų kaip antai biologijos, chemijos, matematikos, fizikos, informatikos, ekonomikos ir kt. bei kvalifikuotų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų.
Tad kodėl pedagogo specialybė vis dar nėra patraukli jaunam žmogui? Remiantis kitų Europos šalių gyventojų pasakojimais, galima daryti prielaidą, kad dažnai norint mokyti vaikus, tenka kasdien vykti didelius atstumus, didelis darbo krūvis ir dar menkas atsakomybių neatitinkantis atlyginimas, iš kurio, deja, dauguma gali tik pasvajoti apie šeimos išlaikymą ar kūrimą.
Eurostato duomenimis, 2021 m. vos 8 proc. visų pedagogikos darbuotojų buvo jaunesni nei 30 metų.
Lietuvoje ši problema opi kaip niekad – mokyklų vadovai dėl didžiulės pedagogų stokos net sunerimę dėl ateities, mat nebėra kam mokyti vaikų, o į chemijos, matematikos bei fizikos pedagogiką arba neįstoja nei vieno studento, arba, sėkmės atveju, įstoja keli.
Į pensiją kasmet išeina rekordiniai skaičiai mokytojų
Situacija, kai paklausos nebeatliepia pasiūla, ir atveda švietimo sistemą ten, kur ji yra dabar. Tai reiškia, kad šalys susiduria su mokytojų depopuliacija – kasmet tūkstančiai jų išeina į pensiją ir jų nepakeičia naujai į mokyklas ateinantys švietimo darbuotojai.
Pavyzdžiui, Portugalijoje buvo apskaičiuota, kad į pensiją išeina didžiausias skaičius mokytojų per visą tūkstantmetį, per metus netenkant po maždaug 4 700-4 800 pedagogų, o iki 2030 m. šalyje trūks daugiau kaip 30 tūkst. naujų profesionalių pedagogų.
Nepaisant Europos Komisijos įdėtų pastangų pedagogo profesiją paversti prestižine skiriant įvairias premijas, situacija, vargu, ar gali būti keičiama europiniu lygmeniu, mat kiekvienoje ES šalyje galioja skirtingos už švietimą atsakingų institucijų taisyklės.
„Pavyzdžiui, skirtingose šalyse formalioji mokytojo kvalifikacija gali būti įgyjama skirtingais būdais. Kai kuriose šalyse mokytoju tampama automatiškai, kai baigiama mokytojų rengimo programa, o kitose reikia atlikti papildomus etapus.“ – ES Jungtinio tyrimų centro techninėje ataskaitoje rašė švietimo ekonomistas Giorgio Di Pietro.
Tendencingai prastėja ir europiečių mokymosi rezultatai
Natūralu, kad dabartinė karta ir jos poreikiai smarkiai skiriasi nuo tų vyresniųjų kartų, kurios dabar moko vaikus mokyklos. O kadangi, kaip rodo statistika, didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų, galima daryti prielaidas, kad tokie pedagogai tiesiog nebesuspėja su naujomis mokymo tendencijomis ir nebeatliepia jaunų žmonių poreikių.
Tą rodo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbti 2022 m. atlikto Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) tyrimo rezultatai, rodantys, kad mokymosi pasiekimai visame pasaulyje smarkiai prastėja[2].
Nuo 2018 m. iki 2022 m. vidutiniai matematikos rezultatai EBPO šalyse sumažėjo rekordiškai daug – 15 punktų, skaitymo – 10 punktų, o gamtos mokslų rezultatai išliko gana pastovūs.
Ypatingai Vokietijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Lenkijoje buvo užfiksuoti dideli matematikos atsilikimai. Geriausius rezultatus parodė kaimynė Estija.
EBPO analitikai atkreipė dėmesį, kad itin svarbų vaidmenį ugdymo procese vaidina mokytojų bei mokyklos darbuotojų teikiama parama mokiniams, mat šiuo metu kai kurios švietimo sistemos akivaizdžiai stokojančios tinkamų pagalbos mokiniams išteklių. Lemiamą kirtį padarė ir COVID-19 pandemija, kurios metu visas ugdymo procesas daugumoje šalių persikėlė į nuotolinį lygmenį, ko pasekoje, spragos ir toliau didėjo, o pagalbos resursai mažėjo.
Su nemažais iššūkiais kai kurios šalys susidūrė ir prasidėjus karui Ukrainoje, kai į jas suplūdo galybė ukrainiečių mokyklinio amžiaus vaikų, o mokytojų resursai, deja, taip stipriai nepaaugo.
Septyniose Europos šalyse iš esmės keičiama švietimo sistema
Tuo tarpu Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Nyderlandai, Italija ir Ispanija šiuo metu aktyviai keičia savo švietimo sistemos standartus.
Pagrinde pokyčiai apima integravimąsi į skaitmeninius mokymosi procesus ir techninių įgūdžių integravimą į ugdymo procesus bei gerina sąlygas mokytojams.
O štai Rusija, nors ir nepriklauso Europos žemynui, dar pernai metais pareiškė norinti išbraukti save iš Bolonijos sistemos, kuriai priklauso[3].
Bolonijos sistema yra sistema, šiuo metu taikoma 49 šalių švietimo sistemose ir formuojanti Europos aukštojo mokslo aplinką. Siekiama įgyvendinti, kad tarp jai priklausančių šalių galėtų būti paprasčiau įgyvendinami akademiniai mainai ir garantuotas abipusis aukštojo mokslo diplomų pripažinimas.
