Briuselis prašo ES piliečių pasirengti 72 valandų ekstremaliųjų situacijų rinkinį krizės atvejui
Skubios pagalbos rinkinyje turėtų būti maistas, vanduo ir svarbių asmens dokumentų kopijos. Europos Sąjunga (ES) nori, kad kiekviena valstybė narė sukurtų 72 valandų išgyvenimo rinkinį piliečiams, skirtą susidoroti su bet kokia nauja krize, kuri gali kilti. Tai yra dalis ES Parengties sąjungos strategijos, kuri taip pat ragina kaupti daugiau būtiniausių atsargų ir gerinti civilinį-karinį bendradarbiavimą[1].
Trečiadienį Europos Komisijos pristatytoje strategijoje pateikiamas 30 konkrečių veiksmų sąrašas, kuriuos, anot Komisijos, ES valstybės narės turi atlikti, kad sustiprintų savo pasirengimą galimoms ateities krizėms. Tai apima įvairius įvykius: nuo stichinių nelaimių ir pramoninių avarijų iki piktavalių veikėjų atakų kibernetinėje ar karinėje srityje.
„ES turime mąstyti kitaip, nes grėsmės yra kitokios, turime mąstyti plačiau, nes grėsmės taip pat didesnės“, žurnalistams sakė humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib.
Roxana Mînzatu, Parengties komisijos narė, kalbėdama kartu su ja, pridūrė, kad blokas „nepradeda nuo nulio“. „COVID-19 pandemija parodė, kad veikti kartu, solidarumo ir koordinacijos pagrindu, Europos Sąjungos sistemoje, yra absoliučiai būtina. Tai daro mus efektyvesnius ir stipresnius“, teigė ji.
Vienas iš pagrindinių aspektų yra gyventojų parengties stiprinimas
Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad piliečiai turėtų skubios pagalbos rinkinį, leidžiantį bent 72 valandas išgyventi savarankiškai, jei jie būtų atkirsti nuo būtiniausių atsargų. Kelios valstybės narės jau turi tokias gaires su skirtingais laikotarpiais.
Pavyzdžiui, Prancūzija rekomenduoja 72 valandų išgyvenimo rinkinį, kuriame yra maistas, vanduo, vaistai, nešiojamasis radijas, žibintuvėlis, atsarginės baterijos, įkrovikliai, grynieji pinigai, svarbių dokumentų kopijos, įskaitant medicininius receptus, atsarginiai raktai, šilti drabužiai ir pagrindiniai įrankiai, tokie kaip peiliai.
Komisijos planas siekia suvienodinti gaires visose 27 valstybėse narėse, kad, kaip teigė vienas aukštas ES pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, „kiekvienas, skirtingais lygmenimis, turėtų, taip sakant, vadovą, kuris nurodo ką daryti, kai sukauks sirenos“.
„Parengties lygis Sąjungoje, skirtingose valstybėse labai skiriasi. Parengtis neabejotinai suprantama skirtingai įvairiose šalyse“, pridūrė tas pats pareigūnas.
Pasirengimo strategija skatina sutelkti žmones kartu
Kitas strategijos akcentas yra būtiniausios įrangos ir atsargų, medicininių priemonių, tokių kaip vakcinos, vaistai ir medicininė įranga, kritinių žaliavų, reikalingų pramoninei gamybai ar strateginei įrangai, bei energetinės įrangos kaupimo didinimas.
Briuselis per pastarąsias kelias savaites jau pateikė pasiūlymus dėl kritinių vaistų ir būtiniausių mineralų kaupimo stiprinimo. Tai yra kompetencija, priklausanti valstybėms narėms[2].
Parengties strategija siekia „suvienyti šiuos dalykus ir nustatyti, kaip atsargos sąveikauja, kokios yra bendros patirtys, iš kurių galima mokytis vieniems iš kitų“, sakė kitas aukštas ES pareigūnas, taip pat kalbėjęs anonimiškai.
Tai galėtų apimti daugiau atsargų kaupimą ES lygmeniu civilinei apsaugai, papildant esamas „RescEU“ mechanizmo atsargas. Tačiau „kai kurios iš jų galėtų būti nacionalinio lygmens, kai kurios virtualios, iš esmės susitarimai su privačiu sektoriumi, kai kurios fizinės“.
„Tai diskusija, kurią turime pradėti: kokia yra geriausia galima konfigūracija, užtikrinanti galutinį tikslą, gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų tęstinumą bet kokiomis aplinkybėmis“, pridūrė pareigūnas.
Reagavimo į krizes „aklųjų zonų“ šalinimas
Civilinių ir karinių institucijų bendradarbiavimo gerinimas krizės metu taip pat įvardytas kaip pagrindinis prioritetas. Komisija teigė, kad sukurs civilinį-karinį parengties pagrindą su aiškiomis rolėmis ir atsakomybėmis bei paragino reguliariai vykdyti pratybas, skirtas geriausioms praktikoms išbandyti.
„Deja, turime daug realaus gyvenimo pavyzdžių, kokios grėsmės mums reikia pasiruošti“, sakė vienas iš anksčiau cituotų pareigūnų, paminėdamas sabotažo veiksmus, dezinformacijos kampanijas ir kibernetines atakas.
Civilinių ir karinių institucijų vaidmenų nustatymas jau prasidėjęs procesas, pridūrė pareigūnas, paminėdamas sabotažo veiksmus Baltijos jūroje. „Dabar analizuojame, kaip reaguojame, kur yra aklosios zonos, kur galėtume būti efektyvesni, greitesni, ką dar galėtume padaryti“, teigė jis.
Visą šį darbą rems naujas ES krizių koordinavimo centras ir rizikų bei grėsmių vertinimas, kurio pirmasis bus paskelbtas 2026 m. pabaigoje. Paklaustas, kodėl ES vykdomajai institucijai reikia daugiau nei metų šiam dokumentui parengti, vienas iš pareigūnų teigė, kad tai „sudėtingas“ procesas, kuriame dalyvauja „daugybė valstybių narių indėlių“ ir kiti sektoriniai vertinimai, skelbiami skirtingais laikotarpiais.
„Suvienyti tai, išanalizuoti ir parengti dokumentą, kuris būtų suprantamas ir teiktų pridėtinę vertę, reikia šiek tiek laiko. Todėl nenorėtume to padaryti per kelias savaites, nes kyla rizika, kad kažkas bus praleista (…) ir trūks tam tikrų analizės bei informacijos dalių“, sakė jis.
Tuo tarpu Komisija skelbs ad hoc ankstyvuosius įspėjimus ir šiais metais sukurs krizių stebėsenos prietaisų skydelį, kad informuotų valstybes nares apie artėjančias rizikas ir rinktų duomenis pasirengimui.
